- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-206-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- A., A. R.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V.N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-206-123/2011
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Karolinai Pažemickienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E. G. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-642/2010 iškeltoje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. P. priešieškinį ieškovui A. R., dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. P. 25 000,00 Lt skolos, 4431,04 Lt priskaičiuotų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 29 431,04 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovė L. P. pateikė ieškovui patikslintą priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei 10 500,00 Lt dydžio kompensaciją įskaitant jau sumokėtus 25 000,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra dvi: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1 turinio „mokėjimo paskirtis: sąskaitos papildymas“, aiškinant jį lingvistiškai, neleidžia teismui teigti, jog ieškovas skolino atsakovei mokėjimo nurodyme įvardintą pinigų sumą. Remiantis pažodiniu mokėjimo nurodymo teksto aiškinimu, pažymėtina, kad minėtame mokėjimo nurodyme taip pat nėra nurodyta esminė paskolos sutarties sąlyga, t.y. paskolos gavėjo, šiuo atveju - atsakovės, įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs bylos įrodymus, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 25 000,00 Lt skolą atmetė, kaip nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą. Byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, jog neginčytinai įrodyta, kad ieškovas ir atsakovė neįregistravę santuokos gyveno bendrą gyvenimą, todėl teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovui ir atsakovei susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo buto įsigijimo iki pardavimo, ieškovo pajamos buvo 185 004,39 Lt, atsakovės – 14 596, 05 Lt, todėl ieškovo pinigų dalis bendroje su atsakove veikloje sudaro 92,6873 %, o atsakovės – 7,3127 %. Teismas priėmė atsakovės atstovo argumentą ir konstatavo, kad ši pinigų suma yra ieškovo kompensaciją atsakovei už parduotą butą. Atsižvelgiant į tai, kad pardavus butą, šalims liko 80781,93 Lt teismas darė išvadą, kad ieškovui teko 74 874,59 Lt, o atsakovei -5 907,34 Lt. Kadangi ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000,00 Lt kompensaciją už parduotą butą, atsakovės patikslinto priešieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliantas A. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo ieškinys atsakovei L. P. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamu atveju netaikė CK 6.871 str. 3 d. normos, pagal kurią rašytinės formos reikalavimas atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taip pat teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pripažino, jog ieškovas su atsakove neįregistravę santuokos vedė bendrą gyvenimą ir neįvertino aplinkybės, jog abu butai buvo įsigyti už ieškovui suteiktus banko kreditus ir tai buvo asmeninės jo lėšos.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Atsižvelgiant į tai, jei tarp šalių būtų sudaryta paskolos sutartis ji turėjo būti rašytinė. Taip pat atitinkamai CK 6.871 str. 3 d. numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pasak atsakovės, ieškovas nepateikė paskolos sutarties. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų patvirtinančių paskolos sutarties dalyko perdavimą. Byloje esantis pavedimas patvirtina tik faktą, kad atitinkama suma nurašyta nuo vienos sąskaitos ir pervesta į kitą. Pasak atsakovės ši suma yra kompensaciją, kurią ieškovas jai pasižadėjo sumokėti skyrybų metu už įgytą registruotiną ir neregistruotiną turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios. Dėl to teisėjų kolegija atsakovės argumentą, jei tarp šalių būtų sudaryta paskolos sutartis ji turėjo būti rašytinė, pripažįsta nepagrįstu. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Pinigų perdavimo faktą pagal paskolos sutartį privalo ieškovas. Šiuo atveju atsakovė privalo įrodyti, kad pinigai nebuvo jai perduoti, tik tokiu atveju paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė 2006-07-03 mokėjimo nurodymą Nr. 1., iš kurio matyti, kad jis mokėjimo pavedimu perdavė atsakovei 25 000 Lt. Esant šioms faktinėms aplinkybėms kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių paskolos sutarties dalykas buvo perduotas atsakovei. Atsakovė teigdama, jog ieškovo sumokėti pinigai yra kompensaciją, kurią ieškovas jai pasižadėjo sumokėti už įgytą registruotiną ir neregistruotiną turtą, privalo įrodyti tokį susitarimą tarp šalių buvus. Šiuo atveju šio fakto atsakovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovės atstovo argumentą kaip įrodymą, jog ieškovo pervesta pinigų suma atsakovei yra kompensaciją už parduotą butą.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog abu butai buvo įsigyti už ieškovui suteiktus banko kreditus ir tai buvo asmeninės jo lėšos. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė neįregistravę santuokos gyveno bendrą gyvenimą, todėl konstatavo, jog buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nustatant atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir konstatuodamas, jog jai priklauso kompensaciją už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas vadovavosi darbo užmokesčiu, kurį atitinkamai gavo ieškovas ir atsakovė. Tačiau pats pirmosios instancijos teismas nustatė, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už paskolą, kurią ieškovas gavo asmeniškai iš banko, todėl nebuvo pagrindo nustatyti atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už didesnę 125 000 Lt sumą buvo bankui jau atiduota 7081,93 Lt paskolos dalis. Atsakovė neįrodė, kad prisidėjo savo įnašais prie šios paskolos grąžinimo. Pinigų suma, kuri liko po buto pardavimo ieškovui grąžinus paskolą yra jo asmeninės lėšos, gautos už butą, kurias ieškovas įsigijo už asmeninę paskolą gautą iš banko. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik darbo užmokesčio gavimas ir neįrodymas, jog juo ar kitomis pajamomis buvo prisidėta prie turto įsigijimo nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės. Vien tik faktas, jog šalys gyveno kartu, negali sukurti bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teises normas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl yra aplinkybės, kurios suteikia apeliaciniam teismui teisę panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimo dalį, kuria ieškovo A. R. ieškinys atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovui 25 000 Lt paskolos, 3783,78 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais (CK 6.872 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad atsakovei per antstolį 2008-08-29 įteikė rašytinį reikalavimą grąžinti paskolą, tačiau byloje yra tik pats raštas su antstolio Giedriaus Jonausko antspaudu ir parašu, tačiau jog šis raštas buvo įteiktas atsakovei byloje įrodymų nėra. Atsižvelgiant į tai atsisakytina priteisti ieškovui iš atsakovės 647,26 Lt palūkanų už termino grąžinti paskolą praleidimą.
Kadangi atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria jos priešieškinys ieškovui A. R. buvo atmestas, apygardos teismas šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas buvo priteisti iš atsakovės iš viso 29 431,04 Lt, tačiau priteista 28 783,78 Lt, o tai sudaro 97,8 proc. patenkintų reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 883 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą pirmosios instancijos teisme ir 750 Lt už apeliacinį skundą. Už advokato teisinę pagalbą surašant ieškinį ieškovas sumokėjo 1190 Lt. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės priteistina ieškovui 97,8 proc. su ieškiniu padavimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, t. y. ((883+750+1190)*97,8 proc.) = 2760,89 Lt. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinys atmestas, paliktas nepakeistu, tai ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos susijusios su priešieškiniu iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 2519,95 Lt už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės priešieškinį. Iš viso iš atsakovės priteistina ieškovui 5280,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p rendžia:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo A. R. ieškinys atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo A. R. ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. P. ieškovui A. R. 25 000 lt skolą, 3783,78 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 28783,78 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5280,84 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinys palikti nepakeistą.