- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 1-84-72/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Civilinis ieškovas
- R. S.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad J. J., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyrimo metu nenustatytais kietais, bukais daiktais sudavė V. S. ne mažiau kaip septynis kartus į galvos sritį bei ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę, tuo V. S. padarė dešinės pusės V-VI-VII ir kairės pusės IV-V-VI-VII šonkaulių lūžimus, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, galvos smegenų sukrėtimą, gilias daugines muštines galvos žaizdas, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, sąlygojusiu ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujystę, nuo ko V. S. laikotarpyje nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 2 d. J. J. sodybos kieme mirė, t. y. tyčia nužudė V. S..
Kaltinamasis J. J. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad gerai pažįsta R. ir V. S., kartu su jais dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. 2008 m. kovo pabaigoje, tikslios datos nepamena, pas jį atėjo R. S. ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Iki tol jis (J. J.) alkoholinius gėrimus jau vartojo maždaug mėnesį laiko. Po kiek laiko atėjo V. S.. Tuo metu ji nebuvo sumušta. Ji ieškojo savo vyro R. S.. V. S. pradėjo barti savo vyrą, liepė eiti į namus, tačiau vėliau ji prisėdo ir ėmė vartoti alkoholinius gėrimus kartu su jais. Jie trise alkoholinius gėrimus vartojo dvi dienas. R. ir V. S. tas dienas nakvodavo pas jį. Begeriant tarp jo ir V. S. kilo konfliktas. Kada tai tiksliai įvyko, nepamena. Konflikto metu V. S. jam pasakė, kad padegs jo namus. Dėl šių V. S. žodžių jis supyko ir sudavė jai delnu į veidą. V. S. nukrito nuo kėdės ir sulaužė ją. Dėl to jam kilo dar didesnis pyktis, todėl sulaužytos kėdės koja jis sudavė V. S.. Kiek kartu sudavė V. S., neatsimena. Gali būti, kad V. S. į galvą jis sudavė ne mažiau 7 smūgių, o taip pat spardė ją kojomis. Tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu, kai jis mušė V. S., R. S. buvo kambaryje. R. S. į jų konfliktą nesikišo. Po konflikto V. S. atsikėlė ir išėjo į lauką. Ji minėjo, kad eina į tualetą. V. S. išėjus jis su R. S. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. V. S. sąmonės nebuvo praradusi. Ji į lauką išėjo pati. Į lauką V. S. išėjo basa. Jis matė, kad po suduotų smūgių V. S. veidas buvo kruvinas. Po kiek laiko jis išėjo į lauką ir pamatė V. S., sėdinčią ant suoliuko. V. S. jau buvo sustingusi. Pamatęs tai jis V. S. nutempė į daržinę, paguldė ir slėpdamas ją apklojo šiaudais. Grįžęs į kambarį su R. S. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Geriant alkoholinius gėrimus jis susiginčijo su R. S., dėl ko sugriebė R. S. už rankos, o R. S. krito, trenkėsi į krosnį ir prasiskėlė galvą. Pamatęs tai, jis skuduru sutvarstė R. S. galvą, kad nebėgtų kraujas. Po dviejų dienų R. S. išėjo į namus. Tada jis dviračiu nuvažiavo pas R. S. į namus ir ten dar dvi dienas kartu su R. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Sulaužytą kėdę jis sukūreno, nes ji buvo sulūžusi. V. S. nužudyti jis nenorėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. parodė, kad jis pažįsta J. J., bendraudavo su juo, sueidavo, anksčiau kartu dirbo toje pačioje bendrovėje. Tiksliai dienos nepamena, buvo Šv. Velykos, J. J. pakvietė jį į svečius. Nuvažiavus pas J. J., jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau pas J. J. atėjo jo žmona V. S.. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Geriant alkoholinius gėrimus, tarp J. J. ir V. S. kilo konfliktas dėl kėdės. Jis nematė kaip J. J. mušė jo žmoną V. S.. Po šio konflikto V. S. išėjo. Jai išėjus, jis su J. J. toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir laukė grįžtančios žmonos. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp jo ir J. J. taip pat buvo konfliktų. Vieno iš jų metu jam buvo sužalota kakta. Tuo metu žmonos pas J. J. nebebuvo. Nesulaukęs žmonos jis išėjo į namus. Žmoną V. S. palaidojo ir už visas laidojimo paslaugas sumokėjo žmonos sesuo M. L.. Jis nieko nemokėjo, tačiau pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Liudytoja D. S. parodė, kad nukentėjusysis R. S. yra jos tėvas. Po Šv. Velykų ji su draugu G. L. atvažiavo pas tėvus. Jų nerado. Tada ieškodami tėvų jie buvo nuvažiavę pas tetą Verutę, dar pas kitą moterį, tačiau tėvų nerado. Neradę tėvų jie išvažiavo, o vėliau atvažiavę, rado sumuštą tėvą. Tėvas R. S. jiems sakė, kad V. S. išvažiavo į Kėdainius. Jos brolis A. S. išvežė tėvą į ligoninę, o apie mamos dingimą vėliau jie pranešė policijai.
Liudytojas A. S. parodė, kad pas savo tėvus R. ir V. S. jis atvažiuoja labai retai, maždaug du kartus per metus. Jo tėvai vartodavo alkoholinius gėrimus. Po Šv. Velykų jam paskambino sesuo D. S. ir pasakė, kad dingo mama. Iš pradžių jie niekur nesikreipė, nes galvojo, jog mama atsiras. Maždaug po penkių dienų mamai negrįžus į namus, jis su savo žmona atvažiavo pas tėvus ieškoti mamos. Yra buvę, kad mama dingtų kelioms dienoms, tačiau tiek ilgai mama nebuvo dingusi. Atvažiavus pas tėvus, tėvas R. S. buvo neblaivus. Jis sakė, kad mama išvažiavo į Kėdainius. Mamos jie ieškojo pas kaimynus, tačiau nerado, todėl kreipėsi į policiją ir paskelbė mamos paiešką. Po kiek laiko vieno kaimo vienkiemyje buvo rastas mamos lavonas, užkastas po šienu. Mamos laidotuvėmis rūpinosi teta M. L..
Liudytojas V. J. parodė, kad 2008 m. balandžio 3 d. jis gavo laišką apie tai, kad jo brolis J. J. nemoka už elektrą. Vakare nuvažiavo pas brolį, nieko nerado. Sekančią dieną nuvažiavęs vėl nieko nerado, todėl pašėrė brolio augintą kiaulę. Tą dieną jis pas brolį važiavo 4-5 kartus, tačiau nieko nerado. Dar sekančią dieną ryte jis kartu su savo žmona R. J. nuvažiavo pas savo brolį, šėrė kiaulę. Jis norėjo pakratyti šiaudus kiaulei, todėl įėjęs į klojimą smeigė šakėmis į šiaudus. Tuo metu jis šakėmis pataikė į kažką kietą ir pamatė iš po šiaudų išlindusią žmogaus koją. Apie rastą žmogaus lavoną jo žmona R. pranešė policijai. V. S. nužudymo aplinkybių jis nežino.
Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos vyro brolis. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje jos vyras V. J. gavo laišką apie tai, kad brolis nesumokėjo už elektrą. Vyras nuvažiavo pas brolį J. J., tačiau namuose nieko nerado. Kitą dieną nuvažiavęs vyras taip pat nieko nerado, pamatęs nešertus gyvulius juos pašėrė. Šeštadienį, t.y. 2008m. balandžio 5 d., jie abu atvažiavo pašerti gyvulių. V. J. įėjo į daržinę, o iš jos išėjo išbalęs. Jis liepė kviesti policiją, nes daržinėje yra žmogaus lavonas. Tada ji paskambino policijai. Ji matė, kad J. J. sodybos daržinėje buvo rastas V. S. lavonas.
Liudytojas V. A. parodė, kad nukentėjusįjį R. S. pažįsta labai senai, su juo kartu augo. Balandžio mėnesio pradžioje jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo laikotarpiu, tiksliai dienos nepamena, jis užsuko pas S., kartu su R. S. gėrė alkoholinius gėrimų. Jis (V. A.) buvo neblaivus. Ar R. S. buvo sumuštas, nepastebėjo ir neprisimena. R. S. jam sakė, kad V. S. išėjusi ir negrįžta. Daugiau R. S. jam nieko nepasakojo. Išgėręs alkoholinių gėrimų jis grįžo į namus. Kad V. S. buvo rasta negyva, jis sužinojo pirmadienį, t.y. 2008 m. balandžio 7 d.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinėje policijoje. 2008 m. balandžio 6 d. dirbo pagal V. S. nužudymą. Jie ieškojo J. J., nes jo sodyboje buvo rastas V. S. lavonas. J. J. jie surado (duomenys neskelbtini). Vežant J. J. į policijos komisariatą, jis automobilyje paaiškino, kad kartu su R. ir V. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jo ir V. S. kilo konfliktas, kurio metu V. S. grasino padegti sodybą. Tada jis (J. J.) supyko ir medine kėde sudavė V. S. kelis kartus į galvą. Po konflikto V. S. išėjo, o jie su R. S. pasiliko ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jis pamatė V. S. sukniubusią ant suoliuko. Supratęs, kad ji negyva, nutempė ją į daržinę ir apdengė šiaudais. Medinę kėdę, kuria mušė V. S., vėliau sudegino.
Liudytojas E. J. parodė, kad jis dirba Kėdainių rajono policijos komisariate. 2008 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tačiau buvo savaitgalis, jis dirbo operatyvinėje grupėje. Kolega R. B. paprašė jo padėti sulaikyti J. J.. Jis buvo rastas (duomenys neskelbtini). Vežant J. J. į policijos komisariatą, jis automobilyje paaiškino, kad išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu V. S. grasino padegti jo namus. Jis supyko ir medine kėde sudavė V. S. į galvą. Po suduotų smūgių V. S. išėjo į lauką. Vėliau jis (J. J.) lauke rado negyvą V. S., kurią nutempė į daržinę, apdengė šiaudais. Medinę kėdę, kuria sudavė V. S., sudegino.
Liudytoja M. L. parodė, kad V. S. buvo jos sesuo. 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, pas ją atvažiavo dukterėčia ir pasakė, kad V. S. nėra namuose. Sekančią dieną ji nuvažiavo pas ją į namus. Namuose buvo R. S. ir dar 2 vyriškiai. Duris jai atidarė J. J.. Ji klausė jo, kur yra V. S.. Tuo metu R. S. miegojo, todėl ji R. S. prižadino. Jis buvo neblaivus. Šalia R. S. miegojo kitas žmogus. Ji ėmė klausinėti apie V. S., tačiau jai niekas nieko nepaaiškino. J. J. siūlė jai išgerti alkoholinių gėrimų. Ji nieko negėrė ir išvažiavo ieškoti V. S.. Kaime ji klausinėjo žmonių, ar niekas nematė V. S.. Neradusi V. S. ji grįžo pas R. S., kuris namuose jau buvo vienas. Vėliau atvažiavo A. S., kuris R. S. išvežė į ligoninę. V. S. laidotuvių išlaidas apmokėjo ji, tačiau šias išlaidas priteisti prašo R. S.. Ji taip pat gavo 1040 Lt pašalpą dėl sesers V. S. mirties.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), daržinėje (kluone) rastas moters lavonas. Lavono plaukai sutepti krauju, galvoje matyti žaizdos, veide daugybinės kraujosruvos. Daržinėje kraujo pėdsakų nerasta. Gyvenamojo namo prieangyje rastas baltos spalvos medžiaginis audinys su dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant namo virtuvės durų staktos ir varčių rastos dėmės, panašios į kraują. Gyvenamojo namo kambaryje esančios sekcijos apatinės spintelės durelės ir stalčius ištepti dėmėmis, panašiomis į kraują. Kambaryje taip pat rastas raudonos spalvos čiužinys, išteptas tokios pat spalvos dėme.
Parodymų patikrinimo vietoje metu J. J. parodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvę, kur įvyko konfliktas tarp jo ir V. S.. Jis parodė vietą, kurioje jis kėdės koja sudavė V. S. į galvą, parodė kaip jai sudavė, kokioje padėtyje buvo V. S., kai jis jai sudavė į galvą. Po to J. J. parodė kur išėjo V. S., parodė V. S. batus, kurie parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimti. Jis taip pat parodė suoliuką, esantį šalia namo, ant kurio jis rado sėdinčią V. S.. J. J. parodė, kaip jis nutempė V. S. į daržinę, parodė vietą, kurioje ant žemės paguldė nukentėjusiąją ir apklojo šiaudais, o taip pat patvirtino kitus savo duotus parodymus.
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. M62/08(12) matyti, kad V. S. padaryti šie sužalojimai: septynios gilios muštinės galvos žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės V-VI-VII, kairės pusės IV-V-VI-VII šonkaulių lūžimai. Objektyviai yra užsifiksavę keturiolikos smūgių požymiai, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Rasti sužalojimai negalėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant į stataus kampo formos daiktus (stalčių ar pan. ). V. S. mirtis įvyko nuo dauginių gilių muštinių galvos žaizdų, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, sąlygojusiu ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujystę. Visi kiti rasti sužalojimai tiesioginio priežastinio ryšio su V. S. mirtimi neturi. V. S. mirtis galėjo įvykti prieš 5-6 paras iki jos kūno tyrimo pradžios.
Iš 2008-07-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados Nr. 57 matyti, kad J. J. nereikalinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad V. S. mirė nuo dauginių gilių muštinių galvos žaizdų, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, sąlygojusiu ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujyste.
Kaltinamasis J. J. teismo posėdžio metu pripažino sulaužytos kėdės koja sudavęs V. S. į galvą. Jis taip pat pripažino sudavęs jai rankos delnu į veidą ir galėjęs suduoti V. S. kojomis į kitas kūno vietas. V. S. iki įvykio nebuvo sumušta. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, jog tikslios dienos nurodyti negali, apie 17-18 val. kilusio konflikto metu jis labai supyko ant V. S., o jai nuvirtus nuo kėdės, ant kurios sėdėjo, ir ją sulaužius, jis paėmė sulaužytos kėdės koją ir ja sudavė V. S., gulinčiai ant žemės, kelis kartus į galvą. Taip pat galėjo suduoti V. S. kojomis ir rankomis į kitas kūno vietas (b. l. 102-103, 105). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. J. taip pat prisipažino, jog sudavė kėdės koja V. S. į galvą, parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą bei būdą ir patvirtino kitus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (b. l. 106-107). Iš įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad V. S. lavonas buvo paslėptas kaltinamojo J. J. nurodytoje vietoje. Šioje vietoje kraujo nerasta. Tai rodo, kad V. S. kūnas į šią vietą buvo atneštas V. S. jau mirus. Specialisto išvada Nr. M62/08(12) patvirtina J. J. nurodytus V. S. sužalojimo laiką, būdą ir priemones. Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. parodė, kad paskutinį kartą savo žmoną matė pas J. J., kai ši, po vieno iš konfliktų, išėjo iš J. J. namo. Po to savo žmonos V. S. jis nematė. Iš esmės tapačius parodymus R. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai R. B. ir E. J. parodė, jog sulaikius J. J., šis nurodė V. S. nužudymo aplinkybes ir prisipažino tai padaręs. Šie išvardyti įrodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, joms neprieštarauja ir papildo vienas kitą.
Taigi, teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog sužalojimus V. S. galvoje, lydimus ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujyste, padarė J. J. ir tarp šių sužalojimų bei V. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Po pirmojo smūgio sudavimo V. S. į galvą, J. J. tęsė jos mušimą. Viso jis sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių V. S. į galvą bei kitas kūno vietas. J. J. veiksmų seka įvykio metu ir suduotų smūgių skaičius rodo, kad kaltinamasis pilnai kontroliavo savo veiksmus ir realizavo savo norą sužaloti V. S.. Kaltinamasis J. J. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino nenorėjęs nužudyti V. S., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės – smūgių sudavimas į galvą, t. y. pavojingą gyvybei vietą kietu daiktu ir V. S. palikimas po sužalojimo be pagalbos rodo, kad J. J. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir nors jų, t. y. V. S. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.
Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. J. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį.
J. J. kaltinamas sužalojimus V. S. padaręs medine kėdės koja, rankomis ir kojomis. Kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – medinė kėdės koja – nebuvo rastas ir tinkamai užfiksuotas, kaip nurodyta Baudžiamojo proceso kodekse. Tai, kad sužalojimai V. S. buvo padaryti medine kėdės koja tvirtina tik pats kaltinamasis, tačiau šie jo parodymai nepatvirtinti jokiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Be to, kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokiais daiktais padarė kitus sužalojimus V. S.. Specialistas savo išvadoje taip pat nenurodė konkrečių daiktų, kuriais buvo padaryti sužalojimai V. S.. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog J. J. sužalojimus V. S. padarė medine kėdės koja, rankomis ir kojomis bei laikytina, kad jis sužalojimus V. S. padarė nenustatytais kietais, bukais daiktais.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę J. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.
J. J. nuo pat jo sulaikymo momento prisipažino nužudęs V. S., nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu J. J. taip pat atsiprašė nukentėjusiojo. Tai leidžia teigti, kad J. J. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p. ).
J. J. nurodė, kad maždaug mėnesį prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną jis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis R. S. patvirtino, kad prieš įvykį ir po jo su J. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės rodo, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai laikytina J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Kitų J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl už padarytą nusikaltimą J. J. skiriama laisvės atėmimo bausmė.
J. J. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Šis nusikaltimas baigtas. J. J. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės nebepataisomos. J. J. neteistas (anksčiau teistas keturis kartus, tačiau teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas, charakterizuojamas patenkinamai.
Atsižvelgęs į visas šias bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. J. skiriant BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančią bausmę.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3303,5 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 40000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 9).
Ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.
Ieškinyje nurodyta, kad buvo sumokėta 200 Lt giesmininkams, 270 Lt kunigui ir už šarvojimo salę, 309,5 Lt už lavono aprengimą (159,5 Lt rūbams ir 150 rengimui), 420 Lt už transporto nuomą (170 Lt katafalkui ir 250 Lt kitam transportui), 150 Lt už karsto nešimą į kapus, 400 Lt už duobės iškasimą, 450 Lt už karstą, 60 už žvakes, 314 Lt už maistą šermenų metu ir 540 Lt už gedulingus pietus.
Iš civiliniame ieškinyje nurodytų išlaidų sumų ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. S. laidotuvėms buvo išleista ne kaip nurodyta civiliniame ieškinyje 3303 litai 50 ct, o 3113 litų 50 ct. Ši suma pagrįsta pateiktais dokumentais, nėra per didelė ir atitinka realybę. Be to, dėl V. S. mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas buvo išmokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Laidojimo išlaidas padengusi V. S. sesuo M. L. patvirtino, kad gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 2073,5 litų dydžio turtinė žala (3113,5–1040=2073,5), kuri priteistina iš kaltinamojo J. J..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. pareikštas 40000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį, į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes.
Nukentėjusiajam žmonos V. S. nužudymu iš tikrųjų padaryta moralinė žala. Nukentėjusysis neteko savo žmonos ir patyrė dvasinį sukrėtimą. Tačiau nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. turtinė žala padaryta nebuvo (ji buvo padaryta laidojimo išlaidas padengusiai V. S. seseriai M. L.). Be to, nukentėjusysis R. S. buvo visiškai abejingas žmonos atžvilgiu vartojamam smurtui, nesikišo į jos bei J. J. konfliktą, žmonai išėjus iš namo jos nepasigedo, net neišėjo į kiemą jos ieškoti, nesuteikė jai jokios pagalbos, o vietoj to toliau kelias dienas vartojo alkoholinius gėrimus kartu su prieš jo žmoną smurtavusiu J. J..
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo R. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteistina 7000 (septyni tūkstančiai) litų dydžio suma.
Daiktiniai įrodymai, pateikti teismui kartu su baudžiamąja byla, yra sugadinti ir tolesniam naudojimui nebetinkami. Kaltinamasis J. J. ir nukentėjusysis R. S. juos pasiimti atsisako. Atsižvelgiant į tai, daiktiniai įrodymai sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Į bausmės laiką įskaityti J. J. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-04-06 iki 2008-10-07. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Iš J. J. priteisti R. S. 2073,5 Lt (du tūkstančiai septyniasdešimt trys litai penkiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 7000 Lt (septyni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – V. S. drabužius, batus, iš įvykio vietos paimtus stalčių, čiužinį, medžiagos skiautę, o taip pat lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o J. J. per tą patį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.