Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53366-2015 medžiagą, kurioje

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus r., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

2015 m. rugsėjo 24 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme prie garažo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų D. T., kumščiu sudavė jam vieną kartą į kaklo sritį, vieną kartą - į veido sritį, po to vieną kartą rankos gipsu sudavė į veido sritį ir vieną kartą gipsuota ranka į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam D. T..

Kaltinamasis A. T. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena motinai E. T. priklausančioje sodyboje kartu su žmona N. ir motina. D., jo sūnus, pastoviai su juo negyvena, jis su šeima gyvena pas jį rudenį ir žiemą, o pavasarį atšilus orams gyvena su savo šeima atskirai. Kai gyvena pas jį, kadangi jis niekur nedirba, tai padeda jam prie ūkio darbų. Jis su D. visada, kol jis būna blaivus, sutaria gerai, tačiau, kai jis būna išgėręs alkoholio, reikalinga slėpti visus vertingus daiktus, nes jis juos neša iš namų ir perka alkoholį, o šiaip jis nei piktas, nei agresyvus. Nuo 2015-09-18 D. su savo šeima atsikėlė iki pavasario gyventi pas jį. 2015-09-24 jis su D. ir su savo broliu J. T., kaip ir kasdien, miške grybavo, po grybavimo važiuojant iš miško jis su J. nusipirko po vieną skardinę alaus ir po vieną kiekvienas 0.5 l. butelį vyno. Parsivežtą alkoholį jis su J. namuose išgėrė. Brolis nuėjo į kambarį, o jis išėjo į kiemą, išėjęs į kiemą pamatė prie garažo ant suolo sėdintį D.. Jis, pamatęs D., prisiminė, kad jis iš jo be jo leidimo, pasiėmė liepos mėnesį 200 eurų, priėjęs prie D. jam pasakė: „grybus renki, priduodi, pinigus gauni, o man 200 eurų nesugebi atiduoti, gali atiduoti po 10 eurų kasdien, nes kasdien grybauji“. D., jam atsakė, kad gautus pinigus greit išleidžia sau ir šeimai. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, stovėdami vienas priešais kitą, jis jam sudavė kairės rankos kumščiu į sprando sritį, tada jis jam spyrė į kairį šoną, tada jis D. gipsuota dešine ranka sudavė du kartus į nosies sritį. Tada D. jį pargriovė ant žemės ir laikė prispaudęs. Atbėgusios abiejų žmonos juos išskyrė. Tada D. iškvietė policijos pareigūnus. Kad D. būtų kraujavę iš nosies, jis tikrai nematė. Kai juos išskyrė, jis nuėjo į kambarį ir laukė policijos. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų, tai buvo pirmas kartas, taip pasielgė, kadangi buvo išgėręs alkoholio ir supykęs. Jis alkoholį vartoju labai retai ir labai saikingai, kadangi yra dirbantis vairuotoju, tačiau jis nuo 2015-08-30 turi nedarbingumo lapelį dėl lūžusios dešinės rankos delnikaulio, todėl minėtą dieną po grybavimo jis išgėrė alkoholį, turėjo piktumo ant sūnaus ir panaudojo fizinį smurtą prieš jį, dėl ko, kaip minėjo, jis labai gailisi (b. 1. 54-56, 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis D. T., apklaustas liudytoju, parodė, kad jis su šeima, gyvena įvairiais laiko tarpais tai pas tėvą, tai pas savo žmonos D. T. tėvus jų sodyboje (duomenys neskelbtini). Jis su savo tėvu sutaria gerai, padeda jam ūkyje prie darbų. Tėvas alkoholį vartoja retai, tik savaitgalį, bet saikingai butelį alaus, o jis alkoholį vartoja kiekvieną savaitę po tris keturias dienas iš eilės, diena iš dienos. Alkoholiui pinigų jis užsidirba paskutiniu metu grybaudamas. 2015-09-21 jis su šeima atvažiavo pas tėvus pabūti, kol bus miške grybų, nes jam paskambino ir pakvietė tėvas, sakydamas: „kad miške yra grybų užsigrybausi pinigų“. 2015-09-24 jis su žmona D. grįžo iš miško, jo tėvas jau buvo grįžęs iš miško ir buvo su savo broliu J. T. išgėręs alkoholio. Jis grįžęs iš miško susitiko J., jis jam papasakojo, kad jis su tėvu grįžo iš miško, nusipirko alaus ir vyno ir jį dviese išgėrė. Tada jis su J. nuvežė priduoti grybus, juos pridavęs gavo pinigų, už dalį jų nusipirko 4 butelius po 1 l. alaus 6 laipsnių stiprumo. Kai grįžo į namus, tėvas jau miegojo, todėl jis su J. nuėjo į garažą, kur gėrė dviese nusipirktą alų. Kai išgėrė alų, J. nuėjo į namus, o jis liko garaže. Pabuvęs garaže nuėjo į kiemą prie garažo parūkyti, jam rūkant atėjo tėvas, kuris jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis iš jo savavališkai, be jo leidimo pasiėmė 200 eurų, tėvas jam dėl jų pradėjo priekaištauti, ir tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas jam kaire ranka, nes jo dešinė ranka sugipsuota, sudavė į kaklo sritį kumščiu, tada jis tėvui su kumščiu sudavė į kairį šoną, po to vieną kartą spyrė į kairį šoną, po ko jis susilenkė, tada jis pasilenkė prie jo norėdamas jį pargriauti ant žemės, o jis jam tuo metu sudavė du kartus į veido sritį, vieną kartą kumščiu, kitą kartą su gipsu, ir vieną kartą gipsu į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Jis tėvą pagriovė ant žemės ir laikė, tada prie jų pribėgo iš namų mama ir žmona, kurios juos išskyrė. Patikslina, kad su keliu jam tėvas į nosies sritį tikrai nespyrė, kadangi jis vakar buvo stipriai neblaivus, o tai jau buvo trečia diena, kai jis vartojo alkoholį, tai galėjo ne taip paaiškinti. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos, civilinį ieškinį reikšti dėl turtinės ir moralinės žalos atsisako (b. 1. 23-25, 26-27).

2015-09-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2015-09-24 nuvykus į (duomenys neskelbtini), D. T. paaiškino, kad neblaivus jo tėvas A. T. konflikto metu sudavė jam gipsuota ranka į veido sritį ir nosį (b. 1. 6-10).

2015-09-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 13-18).

Alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad A. T. 2015-09-24 18.53 val. nustatytas 2.18 promilės girtumas (b. l. 11).

2015-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1004/15 (06), kurioje konstatuojama, kad D. T. apžiūrint kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (b. 1. 30-31).

2015-11-05 A. T. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadą Nr. G 1006/15 (06), kurioje konstatuojama, kad A. T. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nugaros kairėje pusėje (b. 1. 64-65).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T. savo neteisėtais veiksmais šeimos nariui – sūnui sukėlė fizinį skausmą. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam – šeimos nariui buvo sukeltas fizinis skausmas.

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, anksčiau nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas. Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 71-72). Prokuroro prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti devyniems mėnesiams laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-24 iki 2015-09-25 (viena diena), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įteikti A. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.