- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-12
- Bylos Nr.
- 2-445/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Adema“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Italba“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Adema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-154-34/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Italba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Adema“ dėl baudinių netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Italba“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Adema“ 200 000 Lt baudinių netesybų, atsiradusių Projektavimo darbų sutarties Nr. B207 nevykdymo pagrindu. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti UAB ,,Italba“ priklausančio 1,3885 ha žemės sklypo, esančio Plytinės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje detalųjį planą. Sutarties 8 punktas numatė, jog sutarties neįvykdymo atveju UAB ,,Adema“ moka 200 000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB ,,Adema“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, t. y. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 30-867 sklypas, priklausantis ieškovui patenka į teritoriją, kurios detalųjį planą pavesta parengti Miesto plėtros departamentui. Be to, tam, kad pradėti projektavimo darbus ieškovas turėjo suformuluoti atsakovui užduotį iki 2006 m. birželio 20 d., tačiau šios pareigos neįvykdė.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį bei atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Adema“ ieškovui UAB ,,Italba“ 200 000 Lt baudą bei 5 000 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog 2006 m. gegužės 26 d. tarp šalių sudaryta Projektavimo darbų sutartis yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl privaloma ir vykdytina. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Tinkamas prievolės vykdymas reiškia, kad ji turi būti įvykdyta laiku, laikantis įstatymo, sutarties, civilinės teisės principų reikalavimų. Ieškovas 2007 m. spalio 12 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, siekdamas išsiaiškinti pagal sutartį vykdytinų darbų eigą bei sutarties įvykdymo galutį terminą. Atsakovas informavo ieškovą, jog negali vykdyti sutarties, kadangi patvirtinus miesto detalųjį planą, buvo nutarta daryti detalius planus mieste tik dideliais masyvais. Tada ieškovas pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 200 000 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog iš šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovas neatliko jokių darbų sutarties pagrindu ir nebendradarbiavo su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nevykdė savo pareigos suformuluoti atsakovui darbų užduotį, ir kad atsakovas tokios užduoties reikalavo. Taigi atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Šalies argumentai
Atsakovo UAB ,,Adema“ atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių. Nurodė, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Tvirtina, jog pavėlavo į teismo posėdį dešimčia minučių. Tai patvirtina automobilių aikštelėje automato išduotas kvitas, kuriame užfiksuota, jog atvyko prie teismo 13:38 val. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu. Šiuo atveju negalima pripažinti, jog proceso šalis būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Nors CPK nereglamentuoja vėlavimo į teismo posėdį pasekmių, tačiau tokiu atveju teismas turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas gali skirti į posėdį vėluojančiam asmeniui baudą, bet nepriimti sprendimą už akių. Be to, apeliantė pažymi, jog atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o ne tik tuos, kuriuos pateikė ieškovas. Teismas nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kuriais remiantis atmetė visus atsakovo argumentus. Teismas įvertino tik Projektavimo darbų sutarties nuostatas, visiškai neanalizuodamas įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių detaliųjų planų darymo tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas, skirtingai nei įprastinis teismo sprendimas, negali būti atidėtas. Sprendimas už akių tuo ir ypatingas, kad atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas, nereikalaujantis papildomų sąnaudų. Nagrinėjamu atveju teismas atidėjo sprendimo už akių priėmimą, tuo pažeisdamas CPK normas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino atsakovo atstovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo apie tai iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Teismas įvertinęs atsakovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikė jas nesvarbiomis. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovė pastebėjo, kad vėluoja į teismo posėdį, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad pranešti apie tai teismui ir pateikti prašymą atidėti teismo posėdį. Teismas konstatavo, jog net ir pripažinus atsakovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, nebūtų pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi atstovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo ėmėsi kokių nors veiksmų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti ir tik 2008 m. sausio 22 d. kreipėsi į Miesto plėtros departamentą. Tiek prie atsiliepimo, tiek prie prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, šalinančių atsakovo sutartinę atsakomybę. Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentą, jog teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį ir 2008 m. balandžio 1 d. grįžęs į posėdžių salę paskelbė priimtą sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Adema“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi neatsižvelgė į UAB ,,Adema“ atsakomybę šalinančias aplinkybes, nevertino su tuo susijusių įrodymų, pažeidė proceso teisės normas. CK 6.62 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. Patvirtinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, detalieji planai atskiriems sklypams, tame tarpe ir ieškovo valdomam sklypui, negali būti rengiami, kadangi detalieji planai privalo būti rengiami atskiriems kvartalams. Ieškovui priklausantis žemės sklypas patenka į T09 kvartalą, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 įsakymu Nr. 30-867 pavesta planuoti Miesto plėtros departamentui. Taigi atsakovui nėra jokio teisinio pagrindo pradėti ieškovams priklausančio sklypo detaliojo planavimo darbus. Projektavimo darbų sutartis pasirašyta 2006 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1281 patvirtino architektūrinės, urbanistinės ir inžinierinės koncepcijos matmenis, kurių atsakovas negalėjo ginčyti. Esant šiai aplinkybei, atsakovas neteko galimybės vykdyti sutarties 7 punkte numatytos prievolės ieškovui. Be to, pažymi, jog teismas nevertino atsakovo argumento, jog ieškovas neįvykdė įsipareigojimo iki 2006 m. birželio 20 d. pateikti darbų užduotį. Taip pat teigia, jog teismas pažeidė proceso normas, kai atidėjo sprendimo už akių priėmimą, nes neįmanoma 19 valandų būti pasitarimų kambaryje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, nepalaikant savo reikalavimų ar atsikirtimų į ieškinį (nustatytais terminais nepateikus procesinių dokumentų), arba neatvykus į teismo posėdį, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 285-286 str.). Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį, svarbos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies atstovo neatvykimą (pavėlavimo) į teismo posėdį pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių dėl neatvykusios į teismo posėdį atsakovo atstovės, neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikydamas nesvarbiomis. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde apeliantas daugiausia dėmesio skyrė neatvykimo (pavėlavimo) į teismo posėdį priežastims paaiškinti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo už akių priėmimo sąlygas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagrįstai atsakovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nelaikė svarbiomis. Tačiau atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde taip pat pažymėjo, jog sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, gali turėti reikšmės tai, kad teismas, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo išdėstytų argumentų.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priimto sprendimo už akių pagrįstumą, nurodė, jog net ir pripažinus atsakovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, nebūtų pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą teismas atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, ir padaręs išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo ėmėsi kokių nors veiksmų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Tiek prie atsiliepimo, tiek prie prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikęs teismui jokių įrodymų, šalinančių atsakovo sutartinę atsakomybę (b. l. 100-102). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų argumentų dėl CK 6.62 straipsnio pirmosios dalies nuostatų, t. y. šalies negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl aplinkybių už kurias neatsako nei viena šalis, taikymo ginčo santykiams. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog pagal Projektavimo darbų sutarties Nr. B207 7.1.1 punktą užsakovas įsipareigojo iki 2006 m. birželio 20 d. pateikti vykdytojui užduotį projektavimui (b. l. 6), todėl kyla pagrįsta abejonė, ar teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priimdamas sprendimą už akių teismas turi įvertinti visus byloje esančius tiek atvykusios, tiek ir neatvykusios šalies įrodymus, t. y. sprendimas už akių priimamas ne vien atvykusios šalies pateiktų, bet visų byloje esančių įrodymų pagrindu. Taigi visais atvejais teismas turi patikrinti ir faktinę, ir teisinę bylos pusę. Tuo siekiama net ir šioje procedūroje, kai viena iš šalių nesirūpina arba nepakankamai rūpinasi proceso skatinimu ir savo pozicijos byloje atskleidimu, užtikrinti kiek įmanoma artimesnio materialiajai tiesai teismo sprendimo priėmimą. Formalus įrodymų vertinimas reiškia, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas konstatuoja, ar būtų pagrindas priimti atitinkamą sprendimą, jeigu pasitvirtintų šalies pateiktų įrodymų turinys. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, ištyrė ir įvertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. nevertino byloje esančių įrodymų viseto bei netaikė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, dėl ko negalima daryti išvados, jog priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių naikintinas, procesas atnaujintinas ir byla pagal ieškovo UAB ,,Italba“ ieškinį atsakovui UAB ,,Adema“ dėl baudinių netesybų priteisimo grąžintina nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2, 3 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Adema“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-154-34/2008, panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-154-34/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Italba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Adema“ dėl baudinių netesybų priteisimo panaikinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-154-34/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Italba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Adema“ dėl baudinių netesybų priteisimo ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš esmės.