Vilniaus apygardos teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. Brazauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. S. ir A. K. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 3-ieji vaikų globos namai, Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus, palaikė visus ieškininius reikalavimus.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-03-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies;

atsakovų A. K. ir A. S. sudarytos 2007-06-18 Nekilnojamojo turto mainų sutarties, notarinio registro Nr.1-7368, 2 punkto „Kaina, atsiskaitymas ir turto vertė“ 2.3. papunkčio sąlygą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo 25 000 Lt pakeitė sąlyga, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas 4 680 L;t

priteisė iš atsakovo A. S. 20 320 Lt nepagrįsto praturtėjimo atsakovės A. K. naudai;

nustatė sprendimo dalies dėl iš atsakovo A. S. atsakovei A. K. priteisto 20 320 Lt nepagrįsto praturtėjimo įvykdymo tvarką, nustatant, kad atsakovas A. S. iš jo priteistus 20 320 Lt turi sumokėti į vaikų I. V. K. ir G. K. globėjo ir vaikų piniginių lėšų tvarkytojo Vilniaus 3-iųjų vaikų globos namų nurodyto antstolio, vykdančio išlaikymo iš atsakovės A. K. vaikams I. V. K. ir G. K. išieškojimą, sąskaitą, tikslu 20 320 Lt sumą lygiomis dalimis paskirti vaikams I. V. K. ir G. K., atsakovės A. K. išlaikymo vaikams įsiskolinimui sumokėti;

ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė;

išieškojo iš atsakovo A. S. 609,60 Lt žyminio mokesčio ir 25,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 635,22 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą;

išieškojo iš atsakovės A. K. 25,63 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus nenaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas. Nors kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, iš esmės teisingas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog visas atsakovų sudarytas 2007-06-18 butų mainų sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to yra niekinis, t. y. negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.81 str.1d.), prieštarauja teismo išvadoms sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymėtina, kad ir ieškovas (nagrinėjamoje byloje – prokuroras) savo ieškinyje taip pat nurodė, kad visas atsakovų mainų sandoris yra niekinis (CK 1.81 str. 1 d.), tačiau pabrėžė, kad niekiniu sandoris pripažintinas dėl aiškiai neteisingo, beveik 10 kartų viršijančio realią rinkos vertę, mainų objekto – buto (duomenys neskelbtini), įkainojimo ir prašė pripažinti niekine tik vieną iš sutarties sąlygų – atsakovų 2007-06-18 mainų sutarties 2 punkto dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) įvertinimo 25 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais dėl buto (duomenys neskelbtini) netinkamo vertinimo, tačiau netenkino ieškovo reikalavimo dėl vienos iš sutarties sąlygų pripažinimo niekine, modifikavo šį reikalavimą ir ieškinį patenkino iš dalies, pakeitęs atsakovų A. K. ir A. S. sudarytos 2007-06-18 Nekilnojamojo turto mainų sutarties, notarinio registro Nr.1-7368, 2 punkto „Kaina, atsiskaitymas ir turto vertė“ 2.3. papunkčio sąlygą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo 25 000 Lt, sąlyga, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas 4 680 Lt bei priteisdamas atsakovės A. K. vaikų naudai butų kainų skirtumą – 20 320 Lt. Tokiu būdu teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažinęs, kad visas mainų sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to yra niekinis (CK 1.81 str.1d.), viršijo ieškovo pareikštų reikalavimų apimtį; ši teismo išvada iš teismo sprendimo motyvų pašalinama. Dėl analogiškų motyvų iš sprendimo pašalinami teismo samprotavimai dėl sandorio pripažinimo niekiniu teisinių pasekmių (restitucijos) taikymo galimybių.

Teismai nėra saistomi ieškovo nurodyto įstatyminio ieškinio pagrindo; pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir tinkamai kvalifikavo šalių civilinius teisinius santykius bei pagrįstai ir teisėtai pakeitė vieną iš šalių sutarties sąlygų –sąlygą dėl neteisingo buto (duomenys neskelbtini) įvertinimo. CK 6.228 str. 3 d. suteikia teismui teisę pakeisti šalių sutartį arba atskirą jos sąlygą esant CK 6.228 str. 1 d. numatytoms aplinkybėms (esminei sandorio šalių nelygybei). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokių aplinkybių buvimą: teismas konstatavo, kad atsakovas A. S. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimu, dėl to yra aiškiai pranašesnis už A. K., kuri dėl asocialaus gyvenimo būdo, neapdairumo, patirties ir informacijos apie butų kainas neturėjimo, sutiko sudaryti butų mainų sutartį sau itin nenaudingomis sąlygomis, tuo pačiu pažeidė ir savo vaikų teisę gauti išlaikymą turtu.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo CK 3.85 str. normos aiškinimo. Apeliantas argumentuoja, kad butų mainų sandoriui teismo leidimas neprivalomas, kadangi teismo leidimas privalomas tik jeigu šeimos turtas perleidžiamas arba įkeičiamas; gi mainų sutartis ne perleidimas daikto, o turto kokybės pakeitimas į lygiavertį, tinkamą gyventi, prilygsta gyvenamosios vietos pakeitimui, ir šiuo atveju vaikų interesai nėra pažeisti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. K. dėl asocialaus gyvenimo būdo ir piktnaudžiavimo alkoholiu mainų sandorio sudarymo metu buvo nusišalinusi nuo savo vaikų auklėjimo, nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, nuo 2000 metų kontroliuojama Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos. Jos vaikais realiai rūpinosi laikinieji globėjai – vaikų senelis S. Z. K. ir M. B. Butų mainų sandoris buvo atsakovės A. K. sudarytas ir vaikų gyvenamoji vieta radikaliai pakeista be globėjų žinios, nesižvelgiant į jų norą ar realias galimybes persikelti su vaikais į (duomenys neskelbtini), be to nurodytas sutartyje buto (duomenys neskelbtini) įkainojimas buvo nepagrįstai užaukštintas, t. y. buvo keičiami nelygiaverčiai objektai –butai, tuo pažeista vaikų teisė gauti išlaikymą turtu iš savo motinos – atsakovės A. K. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija sutinka su teismo išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje CK 3.85 str. normos reikalavimai buvo pažeisti.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas pagrindžia savo nesutikimą su teismo nustatytu buto (duomenys neskelbtini) įvertinimu tik 4 680 Lt. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas neįrodė, kad mainų sutarties šalių šio buto įvertinimas 25 000 Lt yra realus ir teisingas. Apelianto paminėta UAB „Danvytas“ faksograma apie buto (duomenys neskelbtini) įvertinimą 30 000 Lt (b.l. 196) negali būti vertinama kaip šio buto vertinimo ataskaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad siekiant nustatyti buto realią kainą, vertinimas privalo būti individualus, tačiau įrodymus apie abiejų butų individualų vertinimą privalėjo teikti pats apeliantas (CPK 178 str.). Nors apeliaciniame skunde apeliantas pareiškė ketinimą pateikti į teismo posėdį abiejų mainų objektų – butų, nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitas, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Pagal bylos duomenis mainų objektas – vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo įsigytas 2007-06-04 (14 dienų iki mainų sandorio sudarymo) už 4 680 Lt. Apelianto teiginys, kad iki mainų sutarties sudarymo bute buvo atliktas kosmetinis remontas – sienų dažymas, plytelių prie kriauklės klijavimas, bendra remonto 5 900 Lt, liko neįrodytas. Kolegijos vertinimu, net jeigu kosmetinio remonto atlikimas būtų įrodytas, tokio pobūdžio remontas negalėjo turėti lemiamos įtakos buto vertinimui ir padidinti vertinimą nuo 4 680 Lt iki 25 0000 Lt. Kolegija sutinka, kad reikšminga ir tai, jog buto (duomenys neskelbtini) vertinimas sutartyje (37 000 Lt) tik 300 Lt viršija šio buto vidutinę rinkos kainą pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis (36 700); butas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina nekilnojamojo turto registro duomenimis 3 449 Lt, sutartyje įvertintas 25 000 Lt. Teismo išvada apie buto (duomenys neskelbtini) įvertinimą tik 4 680 Lt pagrįsta bylos medžiaga, o apeliacinio skundo argumentai apie jos nepagrįstumą neįrodyti ir atmetami.

Negalima pritarti ketvirtam apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamoje byloje CK 6.432 str. 2 d. nuostatas. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad mainų sandorio pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Apeliantas teigia, kad išmainydama apleistą butą (duomenys neskelbtini) į didesnio ploto, bet mažesnės vertės butą (duomenys neskelbtini), atsakovė A. K. siekė pagerinti savo vaikų gyvenimo sąlygas, t. y. sandoris sudarytas nepilnamečių vaikų interesais. Pagal bylos medžiagą buto (duomenys neskelbtini) gyvenamasis plotas 17 kv.m, bendras plotas – 30,03 kv.m (b.l. 31), buto (kambario bendrabutyje) gyvenamasis plotas 17,7 kv.m, dušas, tualetas, virtuvė bendri (b.l. 52); tokiu būdu abiejų mainų objektų gyvenamasis plotas yra vienodas. Teismas pagrįstai įvertino, kad aplinkybė, kur yra butai – mainų sutarties objektai, taip pat yra esminė vaikų teisių ir interesų tenkinimo požiūriu ir pažymėjo, kad dėl atsakovų veiksmų A. K. nepilnamečiai vaikai liko be gyvenamosios patalpos vietovėje, kurioje nuolat gyvena ir kurioje yra susiformavę jų socialiniai ryšiai. Bylos duomenimis atsakovė A. K. neturėjo realių planų persikelti į (duomenys neskelbtini) ir nuolat apsigyventi ten su vaikais – nėra duomenų, kad ji būtų suradusi ten darbą, susitarusi dėl vaikų mokyklų pakeitimo ir pan.; mainų sandorio sudarymo metu jos vaikai buvo globojami kitų asmenų. Apeliacinio teismo posėdyje ji negalėjo suformuluoti, kodėl buvo būtina (ar tikslinga) sudaryti butų mainų sandorį, nurodė, kad sandorį sudaryti pasiūlė atsakovas A. S.; iki šiol ji neturi buto dokumentų, bute negyvena. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad norėjo parduoti butą (duomenys neskelbtini), bet parduoti negalėjo, nes jame buvo deklaruota jos nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta (2009-03-03 protokolas, b.l. 151). Tokiu būdu faktinės bylos aplinkybės paneigia apelianto argumentą, kad mainų sandorio sudarymo metu atsakovė A. K. siekė įsigyti didesnio ploto butą tikslu pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas ir ši sandorio sąlyga jai buvo labai svarbi, o teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.432 str. 2 d. nuostatas. Atsakovo nuomonė, kad notaro patvirtinimas garantuoja sandorio teisėtumą yra klaidinga. Kaip ir visi kiti sandoriai, notariškai patvirtintas sandoris gali būti nuginčytas teismine tvarka Civilinio kodekso IV skyriuje numatytais pagrindais.

Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.433 str. 2 d. nuostatas šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jei to nenustato sutartis ir teigia, kad šalių sutartimi numatyta priemoka 12 000 Lt A. K. sumokėta, t. y. apeliantas elgėsi sąžiningai. Šis skundo argumentas atmetamas dėl jau išdėstytų motyvų – teismas konstatavo esminę sandorio šalių nelygybę sandorio sudarymo metu, kas suteikė teismui teisę pakeisti vieną iš sutarties šalių sąlygų (CK 6.228 str. 3 d.).

Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo pripažino atsakovo mainų sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.) dėl jau išdėstytų motyvų. Tačiau negalima pritarti apelianto nuomonei, jog, kadangi nekilnojamojo turto prekyba yra jo verslas, jo verslo tikslas – pasipelnyti, o kita sandorio šalis A. K. yra veiksmus žmogus, atsakantis už savo veiksmus ir sudarė sandorį savo laisva valia, apeliantas neturėjo pareigos domėtis, ar atsakovė A. K. yra asociali, ar jos vaikų interesai bus aprūpinti; vien todėl apeliantas negali būti vertinamas kaip nesąžininga sandorio šalis. Nors pelno siekimas yra natūralus kiekvieno ūkio subjekto tikslas, tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, įstatymas ne tik nepateisina pelno siekimo bet kokiomis, net ir nesąžiningomis priemonėmis, bet ir tiesiogiai įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Įstatymas tiesiogiai nedraudė apeliantui sudaryti sandorį su asocialiu asmeniu, neįpareigojo užtikrinti, kad toks asmuo sandorio sudarymo metu veiktų savo nepilnamečiu vaikų interesais, tačiau įpareigojo veikti sąžiningai sandorio sudarymo metu. Nustačius, kad vieno iš mainų objektų (buto (duomenys neskelbtini)) rinkos kaina numatyta sutartyje beveik 10 kartų viršijanti šio buto realią rinkos kainą, teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas, būdamas profesionalas nekilnojamojo turto prekybos versle, pasinaudojo atsakovės kaip asocialaus asmens neapdairumu, patirties ir informacijos apie butų kainas neturėjimu; jis žinojo, kad ji turi nepilnamečių vaikų ir, kaip protingas ir apdairus asmuo, privalėjo suprasti, jog sandorio sudarymas tokiomis itin nenaudingomis sąlygomis pažeidžia ne tik pačios atsakovės, bet ir jos vaikų teisę gauti išlaikymą iš savo motinos; toks apelianto elgesys buvo nesąžiningas, prieštaravo etikos bei geros komercinės praktikos normoms, taigi apeliantas turi prisiimti savo nesąžiningo elgesio neigiamas teisines pasekmes.

Apeliantas pabrėžė, kad pati atsakovė A. K. mainų sutarties 4.5 punktu garantavo, kad jos nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, kadangi jai atitenka didesnio ploto butas (duomenys neskelbtini). Šis skundo argumentas atmetamas dėl jau išdėstytų motyvų – byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė A. K. sudarydama butų mainų sutartį siekė pagerinti savo nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad sudarius mainų sutartį buvo pažeisti A. K. vaikų interesai, nes vaikai liko be gyvenamosios patalpos vietovėje, kur susiformavo vaikų interesai, nes vaikai bute (bendrabučio kambaryje) negyveno, šis butas buvo nuomojamas, o vaikai gyveno su A. K. tėvu, jų seneliu. Apelianto vertinimu, vaikai neliko be gyvenamosios vietos, priešingai, jų gyvenamoji vieta buvo akivaizdžiai pagerinta. Kolegija atmeta ši skundo argumentą. Pagal bylos medžiagą mainų sandorio sudarymo metu dėl A. K. piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl asocialaus elgesio jos vaikams buvo paskirta laikinoji globa – sūnų globojo jos tėvas S. Z. K., dukrą – M. B.; iš apeliacinio skundo teiginių seka, jog apeliantui buvo žinoma, jog atsakovės vaikus realiai globoja kiti asmenys, ji pati vaikais nesirūpino. Tokios bylos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad pakeitus butą (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini)vaikų gyvenimo sąlygos buvo tik pagerintos – realiai nepilnamečiai vaikai negalėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str.1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. valstybės biudžetui 16,90 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.