Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas septynis kartus:

1. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams su turto konfiskavimu;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) galutine 40 parų arešto bausme;

6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 78 parų arešto bausme;

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL (760 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š., 2023 m. vasario 10 d., apie 21.59 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,32 promilių neblaivumas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. Š. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ darbininku. Minėta bendrovė jam ir dar dviem darbuotojams V. S. ir L. A. buvo išnuomojusi butą, adresu (duomenys neskelbtini) . Taip pat, bendrovė jiems davė naudotis ir savo automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykti į darbą. Minėtu automobiliu naudojosi ir savo asmeniniais reikalais, kurį vairuodavo jis arba V., nes L. neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Š. m. vasario 10 d. apie 19 val. jis kartu su V. bei L. atvyko pas jo dėdę V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobilį atvairavo V.. Jie atvyko pas dėdę blaivūs. Jo dėdė juos visus tris pavaišino degtine, alumi. Jis galėjo išgerti apie 400 gr. degtinės, apie porą litrų alaus. Jie neplanavo grįžti atgal į Kauną, o ketino pasilikti pas dėdę nakvoti. Apie 21.30 val. visgi sugalvojo grįžti namo į Kauną, ir jis sėdo už automobilio „Volvo“ vairo. Negali paaiškinti, kodėl jie sugalvojo grįžti namo, ir kodėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), už geležinkelio pervažos, jį sustabdė policijos pareigūnai. Nelabai prisimena, ko jo klausinėjo pareigūnai, bet alkoholio kiekio matuokliu patikrinus jo blaivumą pirmo ir antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes yra kažkur jį pametęs su kitais savo asmens dokumentais, prieš kokius du mėnesius, turi tik savo asmens tapatybės kortelės kopiją (el. b. l. 80-84).

Be kaltinamojo E. Š. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. paaiškino, kad E. Š. yra jo darbuotojas ir bendrovėje dirba nuo 2022 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini). Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ E. Š. ir dar dviem darbuotojams V. S. bei L. A. (duomenys neskelbtini) yra išnuomavusi butą bei šiems darbuotojams buvo nupirktas transportas, tai yra „Volvo 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad juo galėtų vykti į darbą. Minėtą automobilį vairuodavo tiek E. Š., tiek ir V. S., nes L. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, maždaug nuo š.m. sausio mėn. Minėtas automobilis buvo duotas naudotis geranoriškai be jokių perdavimo aktų. Taip pat, juo galėjo naudotis ir savo reikmėmis. Š. m. vasario 10 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad E. Š. būdamas neblaivus vairavo jo bendrovei priklausantį automobilį ir buvo sustabdytas kažkur Kaišiadorių apylinkėse. Po šio įvykio su E. Š. susisiekti nepavyko, nes jo telefonas yra išjungtas (el. b. l. 27-31).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-14).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. 21.59 val. E. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, 22.17 val. - 3,37 promilių neblaivumas (el. b. l. 142-146).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Įrašas Nr. 1 darytas 21.53 val., jo trukmė 21.11 min. Įraše matyti policijos du pareigūnai, stovintis automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šviesios spalvos, prie jo vyriškis Nr. 1. Automobilio viduje, ant galinės sėdynės matyti sėdintys vyriškiai Nr. 2 ir Nr. 3. Vyriškiui Nr. 1 pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu tikrina blaivumą. Taip pat, pareigūnai klausia, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Vyriškis Nr. 1 patvirtina, kad turi ir ieško striukės kišenėse. Pareigūnas pagarsina blaivumo patikrinimo rezultatus - 3,32. Vyriškis Nr. 1 tai išgirdęs nustemba, sako, kad negali būti. Vyriškis Nr. 1 pareigūnams pasako savo asmens kodą ir pristato esąs E. Š.. Pareigūnas sako, kad vyriškio Nr. 1 blaivumas bus dar kartą tikrinimas po 15 min. Vyriškis Nr. 1 sako, kad automobilis priklauso firmai „(duomenys neskelbtini) “, kurios direktorius yra A. Š.. Įrašas Nr. 2 darytas 22.14 val., jo trukmė 18.36 min. ir įrašo Nr. 1 tęsinys. Įraše matyti kaip alkoholio kiekio matuokliu tikrinimas vyriškio Nr. 1 blaivumas antrą kartą. Pareigūnas pagarsina rezultatus - 3,37. daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. l. 33-37).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad automobilio „Volvo 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ (el. b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volvo 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2480 eurų (el. b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. Š., 2023 m. vasario 10 d., apie 21.59 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, vairavo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančią transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas E. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 161-162).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 93-112), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (el. b. l. 122-141), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (el. b. l. 120), dirba (el. b. l. 117-118), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (el. b. l. 121).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias E. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. Š. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam 2023 m. vasario 10 d. 21.59 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius E. Š. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad E. Š. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. treji metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas-valdytojas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ (el. b. l. 42), kuri ikiteisminio tyrimo metu minėta transporto priemonė grąžinta įmonės atstovui A. Š. (el. b. l. 51-53). Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš E. Š. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ vertę atitinkanti pinigų suma – 2 480,00 Eur.

Kaltinamajam E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 85-88) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atstovui A. Š. (el. b. l. 51-53), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina savininkui disponuoti savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme 20 MGL, t. y. 760,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 20 MGL (760 Eur) (septynių šimtų šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. Š. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti E. Š., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. vasario 15 d.

Konfiskuoti iš E. Š. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 480,00 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), Gedimino g. 87, Kaišiadorys). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atstovui A. Š., paliktinas savininkui naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.