Utenos apylinkės teismo nuosprendis

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 10 klasių, nedirbantis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Anykščiuose,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, bei

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993 m. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 8 klasės, A. V. gimnazijos 1 klasės moksleivis, nevedęs, teistas 2010 03 01 Anykščių rajono apylinkės teismo 2m.6 mėn. laisvės atėmimu, pritaikius BK 92 str. 1d.d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams paskiriant auklėjimo poveikio priemones, gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini),

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993 m. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 8 klasės, A. V. gimnazijos 1 klasės moksleivis, nevedęs, teistas 2010 03 01 Anykščių rajono apylinkės teismo 2m.6 mėn. laisvės atėmimu, pritaikius BK 92 str. 1d.d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams paskiriant auklėjimo poveikio priemones, gyvenantis Anykščiuose, J. B. (duomenys neskelbtini),

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994 m. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 7 klasės, J. B. gimnazijos 8 klasės moksleivis, nevedęs, neteistas, gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini),

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. G., N. S., E. B. ir T. K. 2009 m. (duomenys neskelbtini) apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, vagystės tikslu, J. G. išlaužus duris, įsibrovė į patalpą - G. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) alaus barą, esantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą G. B. priklausantį turtą: metalinę 50 litrų talpos statinę 250 litų vertės su joje buvusiu 50 litrų alaus „Lietuvių“ , kurio 1 litro kaina 3 litai 40 centų, o bendra vertė 170 litų, vieną 2 litrų talpos butelį alaus „Antikrizinis“ 6 litų 50 centų vertės, aštuonis 2 litrų talpos butelius alaus „Pirklių“, kurio vieno kaina 6 litai 50 centų, bendra vertė 52 litai ir 10 pakelių javainių „O. S.“, kurių vieno kaina 1 litas, bendra vertė 10 litų, padarydamas nukentėjusiajam G. B. 488 litų 50 centų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis J. G. 2009 m. (duomenys neskelbtini) apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino svetimą G. B. priklausantį turtą, t.y. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, esančiose alaus baro patalpose sulaužė medines duris, kurių vertė 200 Lt, bei durų įleidžiamą spyną, kurios vertė 50 Lt, tokiu būdu tyčia sugadino G. B. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiam padarydamas 250 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini). apie 22 valandą Anykščių mieste jis susitiko su T. K., N. S. ir E. B.. Geležinkelio stotyje esančiame vagone visi išgėrė butelį degtinės. Einant link miesto centro T. K. pasiūlė, apvogti prie turgaus esantį alaus barą, nes norėjo išgerti ir bare nebuvo signalizacijos. Visi atėjo prie baro. J. G. su E. B. bandė išspirti medines baro duris, tačiau nepavyko. Tada rastu metaliniu strypu išlaužė durų lentas. Į barą įlindo su T. K., o E. B. ir N. S. laukė prie durų. Pasišviesdami mobiliais telefonais, jie nuo lentynų pavogė devynis butelius alaus, javainių ir pilną statinę alaus. Pavogtą alaus statinę paslėpė netoliese esančiuose krūmuose. Visi nuėję prie upės gėrė pavogtą alų ir valgė javainius. T. K., E. B. ir N. S. pasiėmė likusius neišgertus alaus butelius ir paslėpė. Sekančios dienos ryte jis su N. S., M. K. ir E. B. krūmuose prie Ramybės mikrorajono vėl gėrė pavogtą alų. Tą pačią dieną apie 17 val. M. K. pažįstamas automobiliu “VW Golf”, jų prašomas, į M. K. butą atvežė krūmuose paliktą pavogtą statinę alaus. Kad ši statinė pavogta, jie nesakė. Netrukus į M. K. butą, kur jie bandė atidaryti pavogtą alaus statinę, atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė.

K. T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini). vakare, Anykščių mieste prie geležinkelio stoties su N. S., J. G. ir E. B. vagone išgėrė butelį degtinės. Einant link miesto centro J. G. pasiūlė dar išgerti ir apvogti aludę, esančią turguje. Visi atėjo prie alaus baro. J. G., pasakė, kad signalizacijos nėra ir bandė išspirti baro duris. Durų neišlaužė, tada metė plytą. Po to rado metalinį strypą ir su juo išlaužė medinių baro durų lentas. Pro sulaužytas duris jis su J. G. įlindo į barą, o N. S. ir E. B. liko lauke saugoti. Nuo lentynų J. G. paėmė šešis 2 l talpos plastikinius butelius alaus, vieną statinę su alumi ir 10 pakelių javinukų. Alaus statinę paslėpė netoliese esančiuose krūmuose. Nuėję prie upės gėrė pavogtą alų, tris neišgertus alaus butelius jis su N. S. paslėpė po malkomis prie vaikų bibliotekos.

K. N. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini)., apie 21 val. su J. G., T. K. ir Ernestu B. A. mieste prie geležinkelio stoties vagone išgėrė butelį degtinės. Einant link miesto centro J. G. su T. K. kalbėjosi, jog alaus bare prie turgaus galima rasti cigarečių ir alaus. Visi atėjo prie alaus baro. J. G. bandė išspirti duris, tačiau nepavyko. Tada J. G. surado metalinį vamzdį ir juo daužydamas išlaužė durų vidurines lentas. Pro skylę J. G. su T. K. įlindo į barą, o jis su E. B. liko lauke prie durų. Po kelių minučių J. G. su T. K. padavė jiems šešis ar septynis plastikinius 2 l talpos butelius alaus ir statinę su alumi. Alaus statinę paslėpė krūmuose prie turgaus tvoros. Pavogtus butelius alaus nusinešė prie upės ir gėrė. Neišgertus tris butelius alaus abu su T. K. paslėpė po malkomis prie vaikų bibliotekos. Sekančią dieną jis su J. G., E. B. ir M. K. pabaigė gerti pavogtą alų. Kada ir kas paėmė iš krūmų alaus statinę, jis nežino.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val. su J. G., T. K. ir E. B. A. mieste prie geležinkelio stoties vagone išgėrė butelį degtinės. Einant link miesto centro kažkuris pasiūlė apvogti prie turgavietės esantį alaus barą. Atėjus prie baro, J. G. pradėjo spardyti medines duris, tačiau išlaužti nepajėgė. Tada trenkė į jas atsinešta betonine šaligatvio plyta, tačiau neišlaužė durų. Su strypu J. G. išlaužė durų lentas. Jis su N. S. liko lauke prie baro saugoti, o J. G. su T. K. įlindo į vidų. Netrukus pro išlaužtas duris T. K. jiems padavė šešis ar septynis butelius 2 l talpos alaus ir pakelius javainių, statinę alaus. Atėję prie upės jie gėrė vogtą alų, valgė pavogtus javinukus. Ar išgėrė visą alų, dėl girtumo nepamena. Sekančią dieną jis nuėjo pas M. K.. Buvo pas K. J. G.. Bute buvo ir iš baro pavogta statinė su alumi. Čia juos ir sulaikė atvykę policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų J. G., T. K. N. S. ir E. B. prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) apie 7.30 val., atvykęs prie alaus baro Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad sulaužytos lauko durys ir įleidžiama spyna. Dėl turto sugadinimo padaryta 250 Lt turtinė žala. Iš baro buvo pavogta metalinė 50 l talpos statinės alaus „Lietuvių“, 9 buteliai 2 l talpos alaus „Pirklių“ ir „Antikrizinio” ir 10 pakelių javainių „O. S.“. Vagyste jam padaryta 488,50 Lt, o sugadinant turtą -250 Lt žala. 400 Lt padarytos žalos atlygino K. tėvas. Liko neatlyginta 121,77 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.

Atstovas pagal įstatymą R. S. parodė, jog apie sūnaus N. S. padarytą nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Su sūnaus motina jis yra išsituokęs ir gyvena su kita šeima Panevėžyje. Pagal galimybes sūnumi rūpinasi. Padarytos žalos neatlygino, nes neturi pajamų.

Atstovė pagal įstatymą A. B. parodė, jog apie sūnaus E. B. padarytą nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Sūnų ji augina viena. Sūnaus padarytos žalos neatlygino, nes turi pajamų.

Atstovai pagal įstatymą J. K. ir V. K. parodė, jog apie sūnaus T. K. padarytą nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Paskui sūnus sakė, jog su draugais, nurodė N. S., iš baro pavogė alų. Šiuo metu jis lygtai pasitaisė. Atlygino dalį – 400 litų padarytos žalos.

Liudytoja K. T. parodė, kad 2009m. (duomenys neskelbtini) ryte sužinojo, iš G. B. jog iš alaus baro pavogtas alus, javainiai. Tą pačią dieną apie 18 val., būdama namuose, pro langą pamatė, kad prie Ramybės g. (duomenys neskelbtini) privažiavo baltos spalvos automobilis „VW Golf“, iš kurio du vaikinai iškėlė 50 litrų talpos statinę alaus ir atpažino, kad tai ta pati statinė, kuri buvo pavogta iš alaus baro. Apie tai pranešė G. B. ir policijos pareigūnams.

Iš 2009 09 23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – alaus baro pastatas, esantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sulaužytos durys, jų spyna, prie durų rastas numestas javainių “O. S.” pakelis. (t. 1, b. l. 11-14 ).

Iš 2009-09-24 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. B. atpažino iš M. K. paimtą statinę kaip tą, kuri buvo pavogta iš jo baro 2009-09-22. (t. 1, b. l. 48-49 ).

Iš 2009-09-25 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. B. atpažino tuščią pakelį nuo javinukų “O. S.”, kuris buvo paimtas 2009-09-25 parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju T. K. metu, nurodydamas, kad tokie javinukai buvo pavogti iš jo baro 2009-09-22. (t. 1, b. l. 50-51 ).

Iš 2009-09-25 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog G. B. atpažino tuščią butelį alaus “Pirklio”, kuris buvo paimtas 2009-09-25 parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju N. S. metu, nurodydamas, kad toks alus buvo pavogtas iš jo baro 2009-09-22. (t. 1, b. l. 52-53 ).

Iš 2009-09-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog iš M. K. paimta statinė su užrašu “TYMBARK”, kuri apžiūrėta 2 (t. 1, b. l. 59, 61-62 ).

Iš 2009-09-25 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas tuščias plastikinis „Pirklių“ alaus butelis ir du tušti javinukų „O. S.“ pakeliai, paimti parodymų patikrinimo vietoje su įtariamaisiais T. K. ir N. S., metu(t. 2, b. l. 54-55).

Iš 2009-09-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu T. K. parodė ir paaiškino, kaip įsibrovė į G. B. alaus barą ir jį apvogė. Jo nurodytoje vietoje, kur po vagystės gėrė alų, surastas ir paimtas tuščias javinukų “O. S.“ pakelis. (t. 2, b. l. 50-53 ).

Iš 2009-09-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu N. S. parodė ir paaiškino, kaip įsibrovė į G. B. alaus barą ir jį apvogė. Jo nurodytoje vietoje, kur po vagystės gėrė alų, surastas ir paimtas tuščias plastikinis alaus „Pirklio“ butelis. (t. 2, b. l. 84-87).

Iš 2009-09-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė ir paaiškino, kaip įsibrovė į G. B. alaus barą ir jį apvogė. (t. 2, b. l. 112-115 ).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų J. G., T. K., N. S. ir E. B. kaltė, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2009 m. (duomenys neskelbtini) įsibrovę į individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, visiškai įrodyta. Kadangi kaltinamieji turtą pagrobė įsibrovę į patalpą, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat kaltinamo J. G. kaltė, jog jis įsibraudamas į barą sugadino svetimą turtą, kai jo vertė neviršija 3 MGL dydžio sumą, įrodyta ir jo veika dėl turto sugadinimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį.

Iš kaltinimo J. G. šalintina aplinkybė dėl kaltinamųjų T. K., N. S. ir E. B. įtraukimo į nusikalstamą veiką – vagystę. Teismo posėdžio metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis J. G. bet kokiais aktyviais veiksmais (įkalbinėjimu ar grasinimu ir pan.) būtų vertęs T. K., N. S. ir E. B. daryti nusikaltimą. Prieš nusikaltimo padarymą visi gėrė degtinę, o po to norėdami dar išgerti, visi atėjo prie baro ir visi aktyviai dalyvavo darant nusikaltimą.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamiesiems J. G., T. K., N. S. ir E. B. bausmes, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis J. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių (LR BK 11 str. 4d.), t.y. darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti nuosavybei, yra baigti.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, ( LR BK 59 str. 1d. 2 p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.1d.1p,9p).

Vertindamas kaltinamojo J. G. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad J. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, paskiriant apribojimus. Skirtinas bausmės dydis numatytas sankcijos bausmės vidurkyje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis T. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių (LR BK 11 str. 4d.), t.y. darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, ( LR BK 59 str. 1d. 2 p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.1d.1p,9p).

Vertindamas kaltinamojo T. K. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, pagal esamą nuosprendį byloje matyti, jog teisiamas antrą kartą.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad T. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.). Pagrobto turto vertė nėra didelė, todėl bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo bausmės vidurkio, numatyto sankcijose, link minimumo. Paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 03 01 nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 63 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad T. K. yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokosi, gyvena su tėvais, teismas daro išvadą, kad T. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos auklėjimo poveikio priemonės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. K. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

K. N. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių (LR BK 11 str. 4d.), t.y. darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, ( LR BK 59 str. 1d. 2 p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.1d.1p,9p).

Vertindamas kaltinamojo N. S. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, pagal byloje esamą nuosprendį matyti, jog teisiamas antrą kartą.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad N. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.). Pagrobto turto vertė nėra didelė, todėl bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo bausmės vidurkio, numatyto sankcijose, link minimumo. Paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 03 01 nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 63 str.) Atsižvelgdamas į tai, kad N. S. yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokosi, gyvena su motina, teismas daro išvadą, kad N. S. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos auklėjimo poveikio priemonės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. S. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis E. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių (LR BK 11 str. 4d.), t.y. darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, ( LR BK 59 str. 1d. 2 p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.1d.1p,9p).

Vertindamas kaltinamojo E. B. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad E. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, paskiriant apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu E. B. buvo nepilnametis, jauno amžiaus, mokosi todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 521,77 litų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dalį turtinės žalos atlygino, todėl civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažino iki 121,77 Lt, o neturtinei žalai atlyginti iki 1500 litų. Nurodė, jog neprašo priteisti neturinės žalos iš T. K., kadangi jis atlygino padarytos žalos dalį. Civilinį ieškinį prašė jį tenkinti.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinės žalos. Nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamais veiksmais G. B. padarė žalą ir liko neatlyginta 121,77 Lt žalos, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 121,77 litai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pagal LR BPK 44 str 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiajam G. B. padarė žalą – nukentėjusysis prarado turtą, turėjo nepatogumų –negalėjo dirbti baras, sutvarkyti barą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamiesiems, padariusiems nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamųjų N. S., E. B. ir J. G., neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis prašė priteisti 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika žala padaryta nedidelė, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 900 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kaltinamiesiems: T. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš V. K. ir J. K., N. S. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš L. S. ir R. S., E. B. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistinas iš A. B..

Prie šios bylos pridėtas daiktiniai įrodymai: tuščias butelis alaus „Pirklio“ ir tuščias pakelis jovainių „O. S.“, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini, kaip menkaverčiai (LR BPK 94str.4d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nubausti:

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį - devyniems mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2dalimi, 5dalies 1punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3dalimi, 4 dalimi, 5dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, įpareigoti J. G. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir įpareigoti būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. G. pagal LR Baudžiamojo kodekso 159 straipsnį išteisinti.

T. K. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausti vieneriems metams laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 4dalimi ir 9 dalimi, naujai paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu – laisvės apribojimą vieneriems metams, subendrinti iš dalies sudedant su 2010 03 01 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais , 3 dalies 5 punktu T. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą vieneriems metams , įpareigojant jį per šį laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. S. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausti vieneriems metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, naujai paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu – laisvės apribojimą vieneriems metams subendrinti iš dalies sudedant su 2010 03 01 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu , Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais 3 dalies 5 punktu , N. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą vieneriems metams , įpareigojant jį per šį laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. B. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausti vieneriems metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3dalies 1punktu, 6dalies. 1punktu, 3 punktu, įpareigoti E. B. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti G. B. solidariai iš J. G., T. K., N. S. ir E. B. 121,77 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą 77 ct) turtinei žalai atlyginti ir priteisti G. B. iš: J. G. 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti, N. S. 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti, E. B. 300 litų neturtinei žalai atlyginti.

T. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti solidariai iš V. K. ir J. K..

N. S. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti solidariai iš L. S. ir R. S..

E. B. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti iš A. B..

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus: tuščią butelį alaus „Pirklio“ ir tuščią pakelį jovainių „O. S.“ sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo priėmimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.