Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje

kaltinamasis J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. V. 2017 m. sausio 2 d., apie 09 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. V., tai yra kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į kairę ranką bei vieną kartą į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas R. V. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo J. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. V. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena kartu su žmona R. V.. 2017 m. sausio 2 d., apie 09 val. 00 min., tarp jo ir R. V. kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių, jie abu (jis ir R. V.) pradėjo stumdytis, besistumdant gali būti, jog jis R. V. stuktelėjo į ranką, nepamena, kur tiksliai ir kiek kartų stuktelėjo. Jie vienas ant kito rėkė, besistumdant gali būti, kad jis trenkė iš rankos ir R. V. į galvą, tiksliai nurodyti negali, nes viskas vyko staiga, pasistumdymas truko gal kokią minutę. Jį labai greitai galima išvesti iš kantrybės, todėl taip ir gavosi. Tikslesnių konflikto detalių nepamena, anksčiau prieš žmoną jis nesmurtavo. Pirmosios apklausos metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nes buvo supykęs ant žmonos. Šiuo metu su žmona susitaikė, gyvena kartu (b. l. 70, 74-75)

Iš nukentėjusiosios R. V. apklausos protokolo matyti, jog ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviese su sutuoktiniu J. V.. Turi dvi pilnametes dukras, kurios gyvena atskirai. 2017 m. sausio 2 d. rytą ji J. V. pasakė, kad virtuvėje esantį kilimą nuneš į jo kambarį ir padės, kadangi prieš dvi dienas J. V. pats išnešė tą kilimą iš savo kambario. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. V. pradėjo ant jos rėkti, grasino, sakydamas „užmušiu“, „papjausiu“. Vėliau J. V. pradėjo jos reikalauti buto komunalinių patarnavimų knygučių, nes butas užrašytas jo vardu, nors butą išlaiko ji. Ji jam pasakė, kad knygučių nebenaudoja, už visus komunalinius patarnavimus atsiskaito per el. bankininkystę. Tada ji nuėjo į koridorių, J. V. atėjo jai iš paskos ir iš pradžių vieną kartą trenkė kumščiu į kairę ranką, tada sudavė dar daugiau smūgių, ji negali tiksliai pasakyti kiek, bet tikrai daugiau nei tris smūgius į tą pačią vietą, smūgiuodamas kartojo, jog ją „užmuš“. Nuo tų smūgių jai skaudėjo, ji nuo jo nusisuko, nes bijojo, kad trenks j veidą. Nusisukus pajuto smūgį į galvą, kiek pamena, J. V. trenkė vieną kartą su kumščiu, nuo smūgio jai išdžiūvo burna, pradėjo trūkčioti paakiai, ji labai išsigando. Po to J. V. nuo jos atsitraukė ir vieną kartą kumščiu trenkė į spintą, ji tuo metu dar labiau išsigando. Tada J. V. nubėgo į virtuvę ir sugrįžo prie jos su peiliu, laikydamas peilį dešinėje rankoje, eidamas į ją, pasakė „nudursiu tave“. Ji prašė „Juozukai baik“, nes tuo metu labai išsigando ir nežinojo, ką jis gali padaryti. Po jos žodžių J. V. nuėjo atgal į virtuvę, o ji nuėjo į savo kambarį. Tada ji paskambino dukrai K. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, pati nekvietė, nes bijojo, kad J. V. išgirs ir ką nors padarys. Tuomet dar paskambino savo pusbroliui R. ir paprašė, kad atvažiuotų, nes R. žinojo jos ir J. V. situaciją. Atvyko pareigūnai ir J. V. išsivežė (b.1. 1- 2, 12-14).

Iš 2017 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. sausio 2 d., 09 val. 16 min., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policijos pareigūnus R. V. kvietė dėl to, kad jos vyras J. V. ją mušė rankomis, trenkė kumščiu į pakaušį, stumdė, buvo agresyvus. Užfiksuoti sumušimai ant moters kairės rankos, veido dešinėje pusėje. J. V. prisipažino smurtavęs, paaiškino, kad buvo susierzinęs (b. l. 9-10).

Iš liudytojo R. Č. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. V. yra jo pusseserė. 2017 m. sausio 2 d., apie 09 val. 00 min, jam paskambino R. V., kūkčiodama pasakė „R., atvažiuok“, buvo labai susijaudinusi, nerišliai kalbėjo. Kai nuvyko pas R., jau buvo jau atvykę pareigūnai ir greitoji pagalba, R. V. nuvežė į ligoninę. R. V. jam pasakė, kad konfliktas su J. V. kilo dėl kilimo, konflikto metu J. V. trenkė jai į petį, į galvą, taip pat buvo pasiėmęs peilį ir sakė „aš tave papjausiu“. R. V. jam atrodė išsigandusi, sukrėsta, šoko būsenoje (b. l. 19-20).

Iš 2017 m. sausio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G21/2017(02) matyti, kad R. V. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. V. smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę R. V., tyčia kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į kairę ranką bei vieną kartą į galvą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščio smūgiais nukentėjusiajai į ranką ir į galvą, tai rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę, smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), kaltinamojo J. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo J. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. J. V. neteistas (b. l. 58), administracine tvarka nebaustas (b. l. 55-57), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 25). 2017 m. vasario 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-127/2017 nurodyta, jog J. V. gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto stacionare, jam diagnozuota organinė depresija, pakartotinai gydytas dar penkis kartus, todėl daroma išvada, jog J. V. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 35). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-104/2017 konstatuota, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), liekamieji reiškiniai po trauminės galvos smegenų ligos. J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. J. V. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), liekamieji reiškiniai po trauminės galvos smegenų ligos. Po nusikalstamos veikos padarymo J. V. nesutriko psichika, dėl ko jis šiuo metu negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. J. V. gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. J. V. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (b. l. 48-54).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.) ir kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2017 m. sausio 2 d. 09 val. 30 min. iki 2017 m. sausio 3 d. 15 val. 40 min. (b. l. 79, 80) - 2 (dvi) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti J. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, tai yra nuo 2017 m. sausio 2 d. 09 val. 30 min. iki 2017 m. sausio 3 d. 15 val. 40 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.