- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-1183-66-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Zenonas Birštonas
- Kaltinamasis
- E.
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1183/2010
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.27.2.; 1.2.27.5.; 2.4.6.4.2.;
2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.
2010 m. gruodžio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Zarasų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. sausio 24 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., panaudojo psichinę prievartą Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato areštinės postinio V. P. atžvilgiu, o būtent: pakeltu tonu pareikalavęs postinio V. P. perduoti jam iš antros kameros konservų dėžutę, o kitiems sulaikytiems į ketvirtą ir penktą kameras iš jo kameros perduoti cigaretes, kas yra draudžiama Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu 5-V-356 2007 m. gegužės 29 d. „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 10.6 punktu, ir pastarajam atsisakius, pagrasino žodžiais nukentėjusiajam V. P. – „tu esi nesukalbamas, kai pagulėsi ligoninės reanimacijoje, būsi sukalbamesnis“, „aš esu nuteistas ir man niekas nieko nepadarys“.
Be to, E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. sausio 24 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pavartojo necenzūrinius žodžius Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato areštinės postinio V. P. atžvilgiu, tokiu būdu įžeidė nukentėjusįjį V. P..
Dėl tokių savo veiksmų E. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str., tačiau Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Zarasų rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti E. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir nuteisti jį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie griežčiausios siūlomos bausmės iš dalies pridėti švelnesnę siūlomą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., siūlomą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.).
Dėl grasinimų valstybės tarnautojui skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada, jog įsakymas Nr. 5-V-356, kurio 10.6 punktas patvirtina E. Ž. reikalavimo neteisėtumą, yra negaliojantis, todėl jo reikalavimo neteisėtumas (kuris, teismo manymu, yra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d., sudėties objektyvusis požymis), nėra neginčijamai nustatytas. Nors įsakymu Nr. 5-V-177 įsakymas Nr. 5-V-356 pripažintas netekusiu galios, tačiau teismas neatsižvelgė į įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktą, kuriame nurodoma, kad įsakymas Nr. 5-V-356 neteks galios tik tada, kuomet Vidaus reikalų ministras patvirtins Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Vidaus reikalų ministras nėra patvirtinęs minėtų taisyklių, todėl įsakymas Nr. 5-V-356 galiojo ne tik E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d., padarymo metu, t.y. 2010 m. sausio 24 d., tačiau šis įsakymas galioja ir šiuo metu. E. Ž. reikalavimas pareigūnui perduoti cigaretes į 4 ar 5 kamerą ir jam iš kitos kameros paimti konservus laikytinas kaip neteisėtas, kadangi įsakymo Nr. 5-V-356 10.6 punkte nustatytas draudimas asmenims, laikomiems areštinėje, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės daiktus kitiems asmenims ar policijos areštinės pareigūnams. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad E. Ž. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d., objektyvusis požymis – reikalavimas (šiuo atveju neteisėtas). Prokuroro manymu, reikalavimas, kaip minėtos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, gali būti ir teisėtas, ir neteisėtas. LR BK 287 str. dispozicija yra aprašomoji, joje nusikalstamos veikos požymiai aprašyti išsamiai bei tiksliai, ir šioje dispozicijoje nėra nurodyta, kad kaltininko reikalavimas, kaip būtinas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, turi būti neteisėtas, todėl teismas padarė ne tik neteisingą išvadą, kad E. Ž. pareigūnui pateikto reikalavimo neteisėtumas nėra neginčijamais nustatytas, bet ir išvadą, kad jo veikloje nėra nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – reikalavimo. Tokį LR BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aiškinimą išdėstė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2005.
Prokuratūros skunde nurodyta, kad neteisinga teismo išvada, jog E. Ž. inkriminuoti žodžiai „tu esi nesukalbamas, kai pagulėsi ligoninės reanimacijoje, būsi sukalbamesnis“ išsakyti pareigūnui yra ne kaip realus grasinimas turint tikslą įbauginti policijos pareigūną ir priversti jį atlikti neteisėtus veiksmus, o kaip nepasitenkinimo pareigūno elgesiu išraiška, kaip spontaniškai išsprūdę žodžiai, taip pat šis grasinimas nebuvo sisteminas ir intensyvus. Po šių grasinimų nukentėjusysis V. P. išteisintajam pareiškė, kad jeigu jis turi kokių pretenzijų, tai gali kreiptis į viršininką, taip pat dėl išsakytų grasinimų įspėjo, tačiau E. Ž. atsakė, kad „aš esu nuteistas ir man niekas nieko nepadarys“. Pats nukentėjusysis V. P. tai suprato kaip grasinimą ir, kad jis jaučiasi nebaudžiamas. Prokuroro nuomone, įvykio kontekste išteisintojo pasakyta pastaroji frazė parodo, kad jis pasiryžęs realizuoti savo grasinimus, be to, E. Ž. šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs, jam inkriminuotus veiksmus atliko laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, ir tai tik patvirtiną jo išsakytų grasinimų realumą. Sistemingumas nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 287 str. 1 d., būtinas objektyvusis požymis (veikos padarymo būdas), todėl asmens veikai kvalifikuoti pagal LR BK 287 str. 1 d., pakanka ir vieno psichinės prievartos, kuria siekiama, kad valstybės pareigūnas atliktų reikalaujamus veiksmus (ar nuo jų susilaikytų) kaltininko ar kitų asmenų naudai, panaudojimo atvejo. Prokurorui nesuprantama teismo nuomonė, kad reikalaudamas perduoti daiktus E. Ž. jokių grasinimų neišsakė, o tai reiškia, kad reikalavimo momentu jis psichinės prievartos prieš policijos pareigūną nenaudojo. E. Ž. psichinė prievarta pasireiškė žodžiu, todėl darytina logiška išvada, kad reikalavimo, kuris taip pat pasireiškė žodžiu, momentu fiziškai nebuvo įmanoma tiek patį reikalavimą bei grasinimą išsakyti tuo pačiu metu. Kuomet nukentėjusysis V. P. atsisakė vykdyti neteisėtą E. Ž. reikalavimą, jis iš karto pareigūną išplūdo keiksmažodžiais bei panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią grasinimu jį sunkiai sužaloti, turėdamas tikslą – priversti pareigūną įvykdyti jo neteisėtą reikalavimą. Nukentėjusysis V. P. ir liudytojas V. S. parodė, kad E. Ž. iš karto po grasinimo pasakė V. P. „negi tau bus malonu, kad mes pradėsim šūkauti, rėkauti ir tau ramybės neduosim“. Minėtą frazę vertinant viso įvykio kontekste, galima teigti, kad išteisintasis E. Ž. ir po psichinės prievartos panaudojimo netiesiogiai reikalavimo jo naudai atlikti aukščiau minėtus veiksmus. Todėl E. Ž. aukščiau pasakytos frazės turi būti pripažintos kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnui ateityje jį sunkiai sužaloti, ir tai visiškai atitinka LR BK 287 str. 1 d. numatytos veikos objektyvųjį požymį – psichinės prievartos panaudojimą. Išdėstytos aplinkybės taip pat pagrindžia tyčinės kaltės buvimą E. Ž. veikoje.
Šalies argumentai
Dėl valstybės tarnautojo įžeidimo prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino E. Ž. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. Teismas pripažino įrodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis, būdamas areštinės kameroje, pavartojo necenzūrinius žodžius, tačiau šiuos veiksmus teismas vertino kaip ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę užtraukiančią veiką, motyvuodamas tuo, kad pirmi du E. Ž. pasakyti žodžiai pagal prasmę yra bendro pobūdžio necenzūriniai žodžiai, jie nebuvo adresuoti būtent nukentėjusiajam, todėl teismas vertino šiuos žodžius ne kaip tyčia skirtus įžeisti ar pažeminti policijos pareigūną, o kaip nepasitenkinimo pareigūno elgesiu išraišką, kaip spontaniškai išsprūdusius žodžius. Pareigūnui buvo adresuotas tik paskutinis necenzūrinis žodis. Teismas sutiko, kad šis žodis yra žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, tačiau konstatavo, kad jis buvo ištartas tik vieną kartą, E. Ž. būnant užrakintoje kameroje, tame pačiame nepasitenkinimo pareigūno elgesiu kontekste, nebuvo lydimas kokiu nors papildomu įžeidžiančiu, agresyviu ar pasipriešinančiu elgesiu. Dėl šio įžeidimo nei pareigūno, nei areštinės veikla nebuvo sutrikdyta, V. P. toliau vykdė valstybės tarnautojo – postinio – funkcijas, kaltinamojo veiksmai neturėjo neigiamų padarinių V. P. tarnybinei veiklai. Prokuroro nuomone, tokie teismo motyvai yra nepagrįsti. LR BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojui ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. BK 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t.y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (LAT nutartis 2K-421/2007). Iš BK 290 str. dispozicijos neišplaukia būtinumas, jog valstybės tarnautojas būtų įžeistas ne vienu, o dviem, trim ar daugiau žodžių. Teismas nepagrįstai iš ištartos įžeidžiančios frazės eliminavo pirmus du necenzūrinius žodžius, teigdamas, jog jie yra bendro pobūdžio, buvo adresuoti ne pareigūnui, o tik trečias necenzūrinis žodis buvo skirtas pareigūnui. Visi žodžiai kartu buvo pasakyti viena fraze pareigūnui pagrįstai atsisakius įvykdyti neteisėtus kaltinamojo E. Ž. reikalavimus. Pirmi du žodžiai buvo akivaizdžiai skirti pareigūnui, antras jų yra liepiamosios nuosakos, o frazės gale esantis žodis „tu“ tik patvirtina, jog visa frazė skirta būtent pareigūnui. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje ir už vieną, net savo prasme švelnesnį įžeidžiantį žodį asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn (LAT nutartys: 2K-421/2007, 2K-331/2008, 2K-119/2008). Priešingai, nei nurodo teismas nuosprendyje, E. Ž., išsakęs keiksmažodžius, nenusiramino, toliau tęsė neteisėtus veiksmus. Tai patvirtino liudytojas P. S. ir nukentėjusysis V. P., kurie patvirtino, jog E. Ž. išsakė keiksmažodžius, skirtus V. P., ir pagrasino, kad kai išeis į laisvę, V. P. blogai baigsis. E. Ž. suvokė savo sakomų žodžių prasmę, jie buvo išsakyti viešai, girdint nukentėjusiajam V. P., pašaliniams S. M., P. S.. E. Ž. suvokė, kad jo tariamus žodžius girdės kiti asmenys, nes S. M. buvo vienoje kameroje su E. Ž., o žodžiai pareigūnui buvo skirti bendravimo su juo metu, prašant perduoti cigaretes, tai E. Ž. veikė tiesiogine tyčia, jo elgesys buvo demonstruojamas viešai girdint pašaliniams asmenims, todėl jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 290 str.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis E. Ž. ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis E. Ž. atžvilgiu (BPK 329 str. 2 p.).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir Zarasų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog E. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. sausio 24 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo psichinę prievartą Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato areštinės postinio V. P. atžvilgiu, o būtent: pakeltu tonu pareikalavęs postinio V. P. perduoti jam iš antros kameros konservų dėžutę, o kitiems sulaikytiems į ketvirtą ir penktą kameras iš jo kameros perduoti cigaretes, kas yra draudžiama Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu 5-V-356 2007 m. gegužės 29 d. „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 10.6 punktu, ir pastarajam atsisakius, pagrasino žodžiais nukentėjusiajam V. P. – „tu esi nesukalbamas, kai pagulėsi ligoninės reanimacijoje, būsi sukalbamesnis“, „aš esu nuteistas ir man niekas nieko nepadarys“. Dėl tokių savo veiksmų E. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taikant Lietuvos Respublikos BK 287 str., turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas, t.y. turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens įgyvendinimu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad pateikdamas tokį reikalavimą, jis pažeidė Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu 5-V-356 patvirtintų „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių“ 10.6 punktą.
Kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsakymas Nr. 5-V-356, kurio 10.6 punktas patvirtina E. Ž. reikalavimo neteisėtumą, yra negaliojantis, todėl jo reikalavimo neteisėtumas nėra neginčijamai nustatytas. Kolegija pažymi, kad nors įsakymu Nr. 5-V-177 įsakymas Nr. 5-V-356 pripažintas netekusiu galios, tačiau įsakymo Nr. 5-V-177 2 punkte nurodyta, kad įsakymas Nr. 5-V-356 neteks galios tik tada, kuomet Vidaus reikalų ministras patvirtins Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Vidaus reikalų ministras nėra patvirtinęs minėtų taisyklių, todėl E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d., padarymo metu, t.y. 2010 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 5-V-356 galiojo.
Kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo E. Ž. reikalavimas perduoti konservus ir cigaretes yra įrodytas paties kaltinamojo E. Ž. parodymais, nukentėjusiojo V. P., liudytojų P. S., S. M. parodymais. E. Ž. reikalavimas pareigūnui perduoti cigaretes į 4 ar 5 kamerą ir jam iš kitos kameros paimti konservus laikytinas kaip neteisėtas, kadangi įsakymo Nr. 5-V-356 10.6 punkte nustatytas draudimas asmenims, laikomiems areštinėje, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės daiktus kitiems asmenims ar policijos areštinės pareigūnams. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, kolegija daro išvadą, kad E. Ž. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d., objektyvusis požymis – neteisėtas reikalavimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad E. Ž. grasinimas V. P. atžvilgiu pasireiškė vieninteliu atveju, kai V. P. atsisakė perduoti daiktus iš vienos kameros į kitą, E. Ž. pavartojo keiksmažodžius, o po to jam pasakė „tu esi nesukalbamas, kai pagulėsi ligoninės reanimacijoje, būsi sukalbamesnis“. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reikalaudamas perduoti daiktus E. Ž. jokių grasinimų neišsakė, ir tai reiškia, kad reikalavimo momentu jis psichinės prievartos policijos pareigūno atžvilgiu nenaudojo. Kaip matyti iš V. P. parodymų, jis E. Ž. pareiškė, kad jeigu jis turi kokių pretenzijų, tai gali kreiptis į viršininką, taip pat dėl išsakytų grasinimų įspėjo, tačiau E. Ž. atsakė, kad „aš esu nuteistas ir man niekas nieko nepadarys“. Pats nukentėjusysis V. P. tai suprato kaip grasinimą ir, kad E. Ž. jaučiasi nebaudžiamas. Kolegija laiko visiškai pagrįstu prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad įvykio kontekste E. Ž. pasakyta pastaroji frazė rodo, jog jis pasiryžęs realizuoti savo grasinimus ateityje, be to, E. Ž. šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs, jam inkriminuotus veiksmus atliko laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas patvirtina jo išsakytų grasinimų realumą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad E. Ž. grasinimas V. P. atžvilgiu nebuvo sistemingas ir intensyvus. Tačiau, kolegijos nuomone, sistemingumas nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 287 str. 1 d., būtinas objektyvusis požymis, todėl asmens veikai kvalifikuoti pagal LR BK 287 str. 1 d., pakanka ir vieno psichinės prievartos, kuria siekiama, kad valstybės pareigūnas atliktų reikalaujamus veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai, panaudojimo atvejo. E. Ž. psichinė prievarta pasireiškė žodžiu, todėl kolegija daro išvadą, kad reikalavimo, kuris taip pat pasireiškė žodžiu, momentu fiziškai nebuvo įmanoma tiek patį reikalavimą bei grasinimą išsakyti tuo pačiu metu. Kai nukentėjusysis V. P. atsisakė vykdyti neteisėtą E. Ž. reikalavimą, jis iš karto pareigūną išplūdo keiksmažodžiais bei panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią grasinimu jį sunkiai sužaloti, turėdamas tikslą – priversti pareigūną įvykdyti jo neteisėtą reikalavimą. Nukentėjusysis V. P. ir liudytojas V. S. parodė, kad E. Ž. iš karto po grasinimo pasakė V. P. „negi tau bus malonu, kad mes pradėsim šūkauti, rėkauti ir tau ramybės neduosim“. Sprendžiant iš minėtos frazės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. Ž. ir po psichinės prievartos panaudojimo netiesiogiai reikalavimo jo naudai atlikti aukščiau minėtus veiksmus. Dėl išdėstytų priežasčių kolegija sprendžia, kad E. Ž. pasakytos frazės pripažįstamos konkrečiu, realiu ir akivaizdžiu grasinimu pareigūnui ateityje jį sunkiai sužaloti, kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytos veikos objektyvųjį požymį – psichinės prievartos panaudojimą. Kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės neginčytinai patvirtina tyčinės kaltės buvimą E. Ž. veikoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdžio metu įvertintais byloje esančiais faktiniais duomenimis.
E. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. sausio 24 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pavartojo necenzūrinius žodžius Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato areštinės postinio V. P. atžvilgiu, tokiu būdu įžeidė nukentėjusįjį V. P..
Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Žodinis garbės ir orumo įžeidimas pasireiškia žeminančiais ar niekinančiais žodžiais asmens atžvilgiu, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tokiais žodžiais laikomi keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, žeminančios pravardės ir pan.
E. Ž. ištarti žodžiai, dėl kurių pasakymo jam buvo inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 290 str., laikytini necenzūriniais, žeminančio pobūdžio, žeminantys žmogaus orumą. E. Ž. ištartų žodžių įžeidžiamumą patvirtina byloje esantis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vyr. kalbos tvarkytojos B.Kajutytės raštas (b.l. 149). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažindamas, kad E. Ž. ištarti žodžiai yra žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, nepagrįstai vertino E. Ž. ištartus žodžius ne kaip tyčia skirtus įžeisti ar pažeminti policijos pareigūną, o kaip nepasitenkinimo pareigūno elgesiu išraišką, spontaniškai išsprūdusius žodžius. Kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio žodžiai buvo ištarti vieną kartą, E. Ž. būnant užrakintoje kameroje, šie žodžiai nebuvo lydimi kokiu nors papildomu įžeidžiančiu, agresyviu ar pasipriešinančiu elgesiu, tačiau šie E. Ž. įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti būtent policijos pareigūnui V. P., kurie buvo išsakyti viešai, girdint kitiems asmenims, dėl ko policijos pareigūnas buvo pažemintas ir paniekintas kitų asmenų akivaizdoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių. Taigi, kad būtų inkriminuota asmeniui šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, nėra būtinos pasekmės, užtenka paties įžeidimo fakto, kad Lietuvos Respublikos BK 290 str. nurodytas asmuo buvo įžeistas. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog E. Ž. ištarti žodžiai nebuvo įžeidžiantys ar jie nebuvo ištarti nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu. Priešingai, bylos faktiniai duomenys, o būtent tiek paties E. Ž., tiek nukentėjusiojo V. P.. tiek liudytojų P. S. ir S. M. parodymai visiškai patvirtina, jog E. Ž. ištarė įžeidžiančius nukentėjusiojo V. P. garbę ir orumą žodžius, laikytinus necenzūriniais žodžiais.
Kolegija sutinka su prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas nepagrįstai iš ištartos įžeidžiančios frazės eliminavo pirmus du necenzūrinius žodžius, teigdamas, jog jie yra bendro pobūdžio, buvo adresuoti ne pareigūnui, o tik trečias necenzūrinis žodis buvo skirtas pareigūnui. Kolegijos nuomone, visi žodžiai kartu buvo pasakyti viena fraze pareigūnui pagrįstai atsisakius įvykdyti neteisėtus kaltinamojo E. Ž. reikalavimus. Pirmi du žodžiai buvo akivaizdžiai skirti pareigūnui, antras jų yra liepiamosios nuosakos, o frazės gale esantis žodis „tu“ patvirtina, jog visa frazė buvo skirta būtent pareigūnui. Kolegija pažymi, kad E. Ž. įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai buvo ištarti viešai ne tik kito policijos pareigūno, t.y. P. S. akivaizdoje, bet ir laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens S. M. akivaizdoje, todėl, kolegijos nuomone, tokie įžeidžiantys žodžiai pareigūno atžvilgiu ne tik policijos pareigūną V. P. įžeidė, bet ir sumenkino jo prestižą nuteistojo asmens akyse.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu įvertintais įrodymais bei kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis.
Skiriant E. Ž. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių E. Ž. atsakomybę aplinkybių nėra, jis baustas administracine tvarka (b.l. 78-83), anksčiau teistas (b.l. 84-88), į gydytojo narkologo, psichiatro įskaitas neįrašytas (b.l. 99).
Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi E. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas būdamas anksčiau teistas už tyčinę nusikalstamą veiką, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti paskyrus E. Ž. griežčiausią jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę, artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui, ir šias bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu.
Kadangi E. Ž. dar nėra atlikęs jam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str., yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p. pagrindu ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis E. Ž. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p., 301 – 305 str. str., 307, 308 str.
nusprendė:
panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Nuosprendis įsiteisėja nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.