Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui L. L. S., atsakovei L. S. (atstovaujama advokatės), trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Daivai Porutienei, apie posėdį informuoti tinkamai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. L. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir atsakovės L. S. priešieškinį, dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas L. L. S. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, jam buvo siųsti procesiniai dokumentai, priešieškinys ir teismo šaukimas elektroniniu paštu bei per gyvenamosios vietos nurodytos ieškinyje, seniūniją. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai LR CPK 117str.1d. bei 123str.3d. nustatyta tvarka ( t.2.b.l.29-30). LR CPK 121 str.1d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. To paties straipsnio 2d. nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taigi nepavykus procesinių dokumentų įteikti ieškovo nurodytu ieškinyje adresu, teismas procesinius dokumentus įteikė per gyvenamosios vietos seniūniją ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siuntė teismui raštus elektroniniu būdu, laikė, jog jis sutinka gauti procesinius dokumentus, tokiu pačiu būdu ir jam jo paties nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė visus procesinius dokumentus. Jokio atsakymo iš ieškovo negauta. LR CPK 7 str. įtvirtina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, o tai reiškia, kad teismas privalo imtis šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia , kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu , jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Iš prijungtos civ.bylos Nr.2-1682-638/2006 medžiagos matyti, jog ieškovas pirmąjį kartą dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į teismą 2005-12-19 , tačiau eilę kartų neatvykus ieškovui į posėdį , teismas 2006-10-20 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu( prijungtos civ.bylos 62-63 b.l.). Ši byla pradėta teisme 2008-02-07, buvo surengta eilė parengiamųjų posėdžių, todėl teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimui buvo pakankamai laiko pasirengti ir ją užbaigti. CPK 7str.2d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas daro išvadą, jog ieškovas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, todėl teismas nematydamas procesinių kliūčių, laikė, jog bylos nagrinėjimui pasirengta ir bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė palaiko priešieškinyje atsakovės išdėstytus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad 2004 metais tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Šalys kartu nepragyveno nė metų, atsakovė 2004-10-20 išsikėlė gyventi į išsinuomotą butą. Šalys nuo 2006 metų neveda bendro ūkio, nekontaktuoja, negyvena santuokinio gyvenimo. Toje dalyje, kad santuoka nutrauktina, atsakovė sutinka. Pilnai palaiko priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, kad ieškovas pažeidė savo pareigas, nebuvo lojalus jos klientei, jos negerbė. Tačiau atsakovė neprieštaraus, jei teismas pripažins, kad santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės. Mano, tarp šalių per didelis amžiaus skirtumas, skiriasi požiūris į gyvenimą, nesutarė dėl vaiko. Visi ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai jog jos klientė netinkamai elgėsi yra nepagrįsti, paneigti pateiktais byloje rašytiniais įrodymais. Atsakovė buvo bausta Amerikoje už tai, kad ji, norėdama sudrausminti vaiką, kelis kartus sudavė vaikui per užpakalį. Manau, kad tai negali būti pagrindu nutraukti santuoką tik dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nerėmė, nesirūpino šeima. Jis turi nekilnojamojo turto, tačiau neišlaiko vaiko. Klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręstas 2009-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Jame nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šiam teismui nereikia įrodinėti ir nustatinėti. Prašau vadovautis CPK 182 str. ir konstatuoti, kad sūnus K. S. gyvena su jos kliente nuo 2007 metų spalio mėnesio. Taigi, gyvenamosios vietos klausimo spręsti nereikia, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Abi šalys prašo palikti santuokines pavardes, todėl šioje dalyje dėl ieškinio taip pat neprieštarauja, prašau priteisti vaikui išlaikymą. Kadangi priimtuose teismo sprendimuose konstatuota, ieškovas pats pripažinęs, kad išlaikymo vaikui neteikia, nėra ginčo, kad nuo 2007 metų spalio mėnesio jis išlaikymo neteikia. Kadangi šiai dienai Aukščiausiojo teismo yra pasisakyta, kad išlaikymui reikalinga 800 Lt, prašo priteisti po 400 Lt ir priteisti įsiskolinimą.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas nedalyvauja, apie posėdį informuoti tinkamai( t.2.b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas išnagrinėjęs pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, išklausęs atsakovės atstovės paaiškinimus, įvertinęs motyvus ir argumentus atsiliepime į ieškinį ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes: ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2004-01-30, akto įrašo Nr. 119 ( prijungtos civ.bylos nr. 2-1682-638/2006 priedas nr.1). Dar iki santuokos sudarymo šalys augino bendrą vaiką K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalys nekilnojamo turto neįgijo, dalintino turto nenurodo.

Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas teigia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, o atsakovė teigia, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau kilo ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl šeimos iširimo, ar atsakovė, ar ieškovas, ar abu sutuoktiniai. LR CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais ir pnš.. Ieškovas pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija- neištikimybės faktą, žiaurų elgesį su kitu šeimos nariu( sūnumi) ir tai, kad atsakovė paliko šeimą bei nustojo finansiškai ją remti. Šioje byloje nustatyta, kad šalys nustojo gyventi šeimyninį gyvenimą nuo 2004m. spalio mėnesio pabaigos. Atsakovė nurodo, jog ji išsinuomavo butą ir jame apsigyveno, bet vaiku nenustojo rūpintis, pirko maistą, leido laisvalaikį. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė jam buvo neištikima, 2004m. rugsėjo, spalio mėnesiais ji ėmė bendrauti su kitu vyru ( pastebėjo paslaptingus skambučius, sms žinutes, išvažiuodavo iš namų kelioms paroms. Kadangi tai buvo ne pirmas įvykis ieškovas 2004m.spalio 24d. pasakė, kad atsakovės elgesys nesiderina su sutuoktinės statusu ir paprašė palikti šeimą. Atsakovė tam neprieštaravo ir iki 2004m. lapkričio 1d. išsivežė jai priklausančius daiktus ir pradėjo gyventi su M. C., Kauno mieste. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, tik savo paties paaiškinimus. Todėl nesant jokių kitų įrodymų, kad atsakovė buvo ieškovui neištikima, kad ji apsigyveno pas kitą vyrą, laikytina jog ieškovas atsakovės neištikimybės fakto neįrodė. Kita aplinkybė, kad atsakovė paliko šeimą ir metus laiko ja nesirūpino, taip pat neįrodyta, kadangi ieškovas pats nurodo, jog jis liepė išeiti atsakovei iš namų ir gyventi atskirai nuo šeimos. Atsakovė teigia, jog ji sūnumi rūpinosi ir toliau, nuvyko į JAV, ten bendraudavo su sūnumi, iki ieškovas išprovokavo ginčą ir po to iškvietė policiją. Po incidento ji liko gyventi JAV, o jis su sūnumi 2005-01-16 grįžo į Lietuvą. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė pati būtų palikusi šeimą, priešingai, pats ieškovas nurodo, jog ji paliko šeimą jam paprašius. Todėl teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog atsakovė paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko ja nesirūpino, laikytinas neįrodytu. Ieškovas pateikė į bylą Ilinojaus valstijos baudžiamųjų bylų padalinio valstybinio prokuroro raštą, kuriame nurodyta, jog L. S. byloje buvo pripažinta kalta 2005-03-31d ir buvo nuteista už nusikaltimą , kurį ji įvykdė. Jai buvo paskirti 18 mėnesių teisminės priežiūros ir 304,00 JAV dolerių bauda( prijungtos civ.bylos l. 19-20). Nuosprendis į bylą nepateiktas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė panaudojo smurtą prieš sūnų (duomenys neskelbtini) ir už tai ji buvo nubausta. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( prijungtos civ.bylos l. 19-20). Tačiau sprendžiant klausimą ar ši priežastis buvo sutuoktinių šeimos iširimo priežastimi, būtina atsižvelgti į tai, nuo kada sutuoktiniai negyveno kaip šeima ir kokia buvo pagrindinė šeimos iširimo priežastis. Akivaizdu, jog šalys kaip šeima negyveno nuo 2004m. spalio mėnesio pabaigos ir tokia buvo abiejų šalių valia, ieškovas paprašė atsakovę išeiti iš namų, nes jam atrodė, kad atsakovė yra neištikima. Atsakovė išėjo iš namų ir apsigyveno išsinuomotame bute. Sutuoktiniai į JAV vyko atskirai ir tai rodo, jog jų santuoka buvo faktiškai nutrūkusi. Atsakovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo buvo kaltas ieškovas, ir kaltina jį pažeidus pareigas įtvirtintas LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje, tai yra buvo perdėtai įtarus, nenuspėjamo elgesio, ją nuolatos žemindavo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje Šeimos teisė. LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad sutuoktinis būtų pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo, kaip sutuoktinio, pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė pareigas įtvirtintas LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, dėl charakterio skirtumų, galimai ir dėl amžiaus skirtumo, skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, sutuoktinį, padarė šalių bendrą gyvenimą neįmanomu, todėl šalys nuo 2004 metų spalio mėnesio faktiškai nustojo bendrai gyventi. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuoja, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo (CK 3.27, 3.28 straipsniai). Ieškinys ir priešieškinys dalyje, kurioje sutuoktiniai kaltina vienas kitą, atmestini, pripažįstant jog šalių santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena daugiau kaip šešerius metus, todėl esant šiems įrodymams teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių nutrauktina. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė S. pavardė(LR CK 3.69str.2d.). Šalys gyvendami santuokoje bendro turto neįgijo, todėl neprašo turtą dalinti(t.1.b.l. 17-27). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi. Šalys vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas kreipdamasis ieškiniu į teismą prašė nustatyti K. S. gyvenamąją vietą su juo. Iš į bylą pateikto įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-21 teismo sprendimo( t.1.b.l. 128-139) matyti, jog buvo tenkintas atsakovės priešieškinys byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, ir K. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. S.. Kadangi dėl šio reikalavimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, civilinė byla dalyje dėl reikalavimo nepilnamečio sūnaus K. S. gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina LR CPK 293str.1d.3p, 294str.2d. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-10-01 iki sūnaus pilnametystės. Analogiškas reikalavimas suformuluotas ir ieškovo reiškiamame ieškinyje, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės po 400 Lt išlaikymą sūnui iki pastarojo pilnametystės. Teismui nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, atmestinas kaip nepagrįstas ir spręstinas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo. Sutinkamai su LR CK 3.192str.1d. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru susitarimu. Kai tokio sutarimo nėra sprendžia teismas. Iš pareikštų reikalavimų tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje matyti, jog šalys sutaria, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga 800 Lt mėnesiui. Todėl proporcingai tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.S. v. M.S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvoje MMA yra 800 Lt. Taigi laikantis šios pozicijos teismas mano, jog prašoma priteisti suma yra minimali, todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas ir iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. S. mokant išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės. Lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti K. S. motinai L. S.. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu, tai yra nuo 2010-10-04 dienos.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo L. L. nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. už laikotarpį nuo 2007 10 01 iki 2010 10 01, viso 14400 litų. Iš į bylą pateikto įsiteisėjusio 2009-10-21 teismo sprendimo ir jame nurodytų motyvų matyti, jog atsakovė sūnų Kornelijų išsivežė į JAV nuo 2007-10-15 ir iki šiol, ten gyvena. Ieškovas sūnaus vardu atidarė sąskaitą ir du kartus 2009 metais pervedė po 200 Lt, viso 400 Lt( b.l.130, t.1.). Ieškovas prieštaravimų teismui nepareiškė. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos( LR CK 3.200 str.). Išlaikymo įsiskolinimas yra vienas iš vaiko teisių apgynimo būdų, todėl kiekvienas iš tėvų su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, privalo rūpintis ir apginti nepilnamečio interesus, kad vaikas būtų materialiai aprūpintas ne vieno iš tėvų, o abu tėvai teiktų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovas kreipdamasis į teismą neprašė priteisti iš motinos išlaikymo įsiskolinimą už tą laikotarpį, kai motina negyveno kartu su šeima ir kaip teigiama ieškinyje neteikė sūnui išlaikymo, todėl teismas šiuo klausimu ir nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo yra priteistas išlaikymas po 400 Lt mokant kas mėnesį ir nustačius jog per trijų metų laikotarpį ieškovas du kartus pervedė sūnui Kornelijui po 200 Lt , tenkintinas atsakovės reikalavimas iš dalies ir iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 14000 Lt. 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 57,50 Lt ( b.l.11, t.1.), nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jis buvo atleistas teisėjo nutartimi, tame tarpe ir dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ( t.1.b.l. 30), todėl iš ieškovo likusi žyminio mokesčio dalis nepriteistina. Atsakovė už advokato pagalbą sumokėjo 500 Lt ( b.l. 21c t.2). Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos proporcingai padalintinos patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičiui. Dėl santuokos nutraukimo tenkintas ieškovo ir atsakovės reikalavimai iš dalies, kiti reikalavimai tenkinti atsakovės priešieškinio visiškai, o ieškovo – atmesti. Todėl laikytina, jog priešieškinys tenkintas 75 proc.. Šiai daliai tenkintinas reikalavimas dėl bylinėjimosi( atstovavimo) išlaidų priteisimo. Iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai( CPK 88str.1d.3d.,6d.,93str.93str. 96str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42, 178str., 293str.1d.3p., 294str.2d. 258, 270, 307 str.1 d., 310, str.,

nusprendė:

Ieškovo L. L. Survilos, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį ir atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovo L. L. Survilos, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2004-01-30, akto įrašo Nr. 119, nutraukti, pripažįstant jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „S.“.

Civilinę bylą dalyje, dėl nepilnamečio sūnaus K. S., gim. 1995-07-21 gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

Priteisti iš ieškovo L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-10-01 iki sūnaus pilnametystės; paskirti priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nepilnamečio sūnaus K. S. motiną L. S..

Priteisti iš ieškovo L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-10-01 (už 36 mėn.).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 375 Lt ( tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu — 49,50 Lt (keturiasdešimt devynis litus 50ct.).

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu — 17 Lt (septyniolika litų).

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo nuorašą per tris dienas siųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.