Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2015-09-25, apie 15.06 val., paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu Vilniuje, Geležinkelio g. 3, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. su padarytu teisės pažeidimu nesutiko, paaiškino, jog važiuojant Drujos gatve jį stabdė policijos pareigūnai, atsidarius langą jie paprašė, kad važiuotų paskui juos ir sustotų. Sustojus pareiškė, kad vairuodamas jis kalbėjo telefonu. A. M. paaiškino, kad kalbėjo telefonu, bet su laisvų rankų įranga. Bendraujant su policijos pareigūnais iš automobilio nebuvo išlipęs, pareigūnas buvo priėjęs prie jo lango. Pajuto, kad nuo policijos pareigūno sklinda alkoholio kvapas. Negali pasakyti, kad pareigūnas buvo girtas, tiesiog buvo alkoholio kvapas. Nežinojo kur jam kreiptis, nes pirmą kartą tokius policininkus pamatė. Policininkai jam liepė rodyti automobilio būdą, gesintuvą, jie elgėsi agresyviai, todėl suprato, kad tai alkoholio paveiktas pareigūnas. Tikrino dokumentus tiek automobilio, tiek krovinio. Atidarę automobilio būdą jie net nesuprato, ką jis veža. Pokalbį baigė per dvidešimt minučių. Kai pareigūnai įsėdo į automobilį, nežinojo ką daryti, todėl nutarė paskambinti, kad juos patikrintų. Pranešė, kad pajuto nuo policininko alkoholio kvapą, nurodė automobilio markę ir dar kažkokį trijų skaičių numerį. Jam pasakė, kad informaciją patikrins. Jis siekė, kad būtų patikrintas jų elgesys, norėjo informuoti, kad pareigūnai galimai yra neblaivūs. Konflikto tarp jų nebuvo (b. l. 28-28).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. M. paaiškino, kad Geležinkelių gatvėje sustabdė vairuotoją, kuris vairuodamas kalbėjimo telefonu. Sustabdžius pažeidėją pradžioje su juo bendravo pareigūnas E. G.. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, buvo susinervinęs, piktas, grasino, kad užtampys juos. Porininkas surašė jam ATP protokolą, supažindino ir jis išvažiavo. Paskui su jais susiekė būrio vadas ir pasakė, kad yra gautas pranešimas, jog jie tarnyboje neblaivūs. Prie jų privažiavo A. S., patikrino blaivumą. Po to susiekė su valdžia ir pasakė, kad turi vykti į budėtojų dalį, kur yra filmuojama. Atvykus į komisariatą budėtojas patikrino blaivumą. Paskui su jais susiekė iš VPK ir pasakė, kad buvo gautas pranešimas dėl jų neblaivumo. Operatoriai skambinantį asmenį pasiūlė sujungti su atsakingu asmeniu, tačiau pranešėjas padėjo ragelį. Tuomet jiems reikėjo surašyti tarnybinį pranešimą, nes dėl šito įvykio nuo sektoriaus buvo atitraukti du ekipažai. Įvykio vietoje pranešėjas taip pat nesulaukė būrio vado (b. l. 38-40).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. S. paaiškino, kad neatsimenu įvykio datos. Tą dieną gavo pranešimą, kad patruliai R. M. ir E. G. yra darbo vietoje neblaivūs. Jis nuvyko pas patrulius į sutartą vietą, nustatė, kad jie buvo blaivūs. Patruliai paaiškino, kad ne per seniausiai sustabdė vairuotoją, kuris vairuodamas kalbėjo telefonu. Po to pažeidėjas jiems grasino. Patruliams buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Kai patikrino pareigūnų blaivumą, pranešė vadovybei. Vadovybė liepė vykti į komisariatą, kad ten būtų nustatytas pareigūnų blaivumas, kad nebūtų šališkumo. Jo patikrinimo kvitai turi būti knygoje. Turi alkoholio kieko apskaitos žurnalą. Į tą žurnalą yra segami visi patikrinimo kvitai. Jie ten registruojami ir įdedami. Vadovybės nurodymu pareigūnai buvo patikrinti papildomai. Abiejų alkotesterių parodymai buvo vienodi (b. l. 38-40).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. G. paaiškino, kad nežino, koks buvo mėnuo, kažkur po pietų, buvo pastebėtas automobilis. Vairuotojas kalbėjo telefonu, todėl buvo sustabdytas. Jam buvo paaiškinta, kad jis buvo sustabdytas, kadangi naudojasi mobiliąja ryšio priemone. Kilo konfliktas, kadangi jis teigė, kad ryšio priemonėmis nesinaudojo. Bet jie puikiai matė, kad dešinėje rankoje laiko baltą telefoną, buvo per 3 metrus nuo asmens. Priėjus rodė juodą telefoną, o ant sėdynės gulėjo baltas telefonas, ar tai dėklas. Konfliktas truko pora minučių. Jis (E. G.) paėmė dokumentus ir paaiškino, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas pasakė, kad jiems bus problemų, patampys jiems nervus. Jis (E. G.) nuėjo į automobilį rašyti protokolą, o kolega M. nuėjo patikrinti krovinį ir paimti reikiamus dokumentus. Jie kalbėjo. Ką kalbėjo, negirdėjo, nes rašė protokolą. Kiek kolega pasakojo, jam irgi aiškino, kad patampys nervus. Po maždaug 5 minučių gavo pranešimą, kad tuoj atvyks atsakingas asmuo, nes buvo gautas pranešimas, jog jie abu yra neblaivūs tarnybos metu. Už 20 minučių atvyko atitinkamas asmuo, jie pūtė į alkotesterį, buvo nuliai. Kraujo priduota nebuvo. Dar kartą tikrino blaivumą Mėnulio g. Patikrinimo metu rezultatas buvo 0 promilių (b. l. 52-54).

Policijos pareigūno E. G. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-09-25 apie 14.52 val. patruliuojant kartu su vvriaus. patruliu R. M. išvažiuodami iš kiemo į Drujos g. pastebėtas važiuojantis automobilis pirma eismo juostą MB Sprinter 516CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas (matėsi akivaizdžiai) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu baltos spalvos laikydamas jį dešinėje rankoje prie dešinės ausies. Išvažinėjant iš kiemo į Drujos gatvę tarp pareigūnų automobilio ir automobilio MB Sprinter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas buvo 3,5-4 metrai matomumui netrukdė. Prieš stabdant minėta automobilį privažiavus prie jo iš kairės pusės per langą matėsi, jog vairuotojas telefoną laikė prie ausies, galimai pamatęs pareigūnus vairuotojas ranką su telefonu nuleido. Automobilis MB Sprinter buvo sustabdytas Geležinkelio gatvėje. Priėjus prie vairuotojo, prisistačius ir paaiškinus tikrinimo priežastį, paaiškėjo, kad automobilį vairavo pik A. M., kuris paaiškino, kad kalbėjo laisvu rankų įrangą mobiliojo ryšio telefono nelaikė rankose. Vairuotojas parodė jog turi tik juodą telefoną balto neturi. Pastebėta, jog ant keleivio sėdynės guli baltos spalvos telefonas, paklausus ar juo naudojosi vairuotojas nieko negalėjo paaiškinti. Vairuotojui surašant ATPK protokolą vairuotojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paaiškino jog pareigūnai yra neblaivus tarnybos metu sujungus su VPK OVS budėtoju vairuotojas su juo nekalbėjo ir padėjo telefoną. Automobilio vairuotojas su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad turėsime problemų. Po kurio laiko būdami iškvietime Totorių gatvėje paskambino D-500 ir paaiškino jog atvyktume į Maironio gatvę. Atvykus minėtu adresu specialistas L. S. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad pareigūnai tarnybos metu neblaivus. L. S. alkotesteriu nustatė 0.00 promilės girtumus. Specialistas L. S. susisiekęs su vadovybe liepė važiuoti į Mėnulio g. 11. Atvykus į kelių policija budėtojas A. J. dar kana tikrino alkotesteriu blaivumą, buvo nustatyta 0,00 promilės girtumas (b. l. 4).

Iš teismo posėdžio metu išklausyto Bendrojo pagalbos centro pateikto 2015-09-25, apie 15.02 Centro informacinėj sistemoje užregistruoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio garso įrašo matyti, kad bendruoju pagal bos telefonu paskambinęs asmuo prisistatė A. M. vardu ir nurodė, kad gali pagelbėti. Jį Vilniuje, Geležinkelio g. 3, sustabdė policijos pareigūnai, nuo vieno jis pajuto alkoholio kvapą. Jų automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį sustabdė dėl pokalbio telefonu. Jis pareigūnams nieko nesakė (b. l. 62).

Alkotesterio kvitų duomenimis nustatyta, kad E. G. 2015-09-15, 15.50 val., nustatytas 0.00 prom. girtumas; R. M. 2015-09-15, 15.51 val., nustatytas 0.00 prom. girtumas (b. l. 45).

Alkotesterio kvitų duomenimis nustatyta, kad R. M. 2015-09-15 17.13 val. nustatytas 0.00 prom. girtumas; E. G. 2015-09-15 17.11 val. nustatytas 0.00 prom. girtumas (b. l. 6, 7).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. 2015-09-25, apie 15.02 val., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų už vairavimą kalbant telefonu ir nuo vieno pareigūno pajuto alkoholio kvapą. Tikrinant pranešėjo teiginius buvo nustatyta, kad A. M. nurodyti pareigūnai R. M. ir E. G. tarnybos metu buvo blaivūs, jiems buvo nustatytos 0.00 promilės, dėl to A. M. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nors patikrinimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai tarnybos metu buvo blaivūs, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. pranešdamas bendruoju pagalbos telefonu, kad pajuto nuo vieno iš jį sustabdžiusių pareigūnų sklindantį alkoholio kvapą, elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdamas, kad jis iš tiesų yra blaivus, tyčia pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie jo neblaivumą. Pažymėtina, kad fakto, jog asmuo vartojo alkoholį, konstatavimas susijęs su specialių žinių ar priemonių pritaikymu, todėl negali būti grindžiamas vien tik asmens įtarimu. A. M. nėra asmuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti ar asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, neturi tam įgalinimų bei specialų priemonių alkoholio kiekio nustatymui. A. M. gali tik įtarti, esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą, todėl kaip pats nurodė, apie jam kilusius įtarimus ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, kad bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad pajuto nuo policininko alkoholio kvapą, nurodė automobilio markę ir dar kažkokį trijų skaičių numerį. Siekė, kad būtų patikrintas jo elgesys, norėjo informuoti, apie galimą neblaivumo atvejį. Konflikto tarp jų nebuvo. Negali pasakyti, kad pareigūnas buvo girtas, tiesiog jautė alkoholio kvapą. Nežinojo, kur jam kreiptis, nes pirmą kartą tokius policininkus pamatė. Jam liepė rodyti automobilio būdą, gesintuvą, elgėsi agresyviai, todėl suprato, kad tai alkoholio paveiktas pareigūnas. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra visi būtinieji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėties požymiai. Nagrinėjamu atveju, A. M. akcentuojamas įsitikinimas jo pranešimo teisingumu nepaneigtas byloje surinktais įrodymais, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuris yra būtinasis pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje požymis. Policijos pareigūnų R. M. ir E. G. nurodyti teiginiai, kad A. M. grasino jiems problemomis, nepaneigia tos aplinkybės, jog vairuotojas galėjo sąžiningai klysti dėl minėtų pareigūnų neblaivumo. Tuo labiau, kad policijos pareigūnams esant blaiviems, kaip kad ir buvo nustatyta, patikrinus juos alkotesteriu, problemų jiems kilti negalėjo. Priešingai, policijos pareigūnų teiginiai, leidžia daryti prielaidą, kad A. M. buvo įsitikinęs dėl pareigūno neblaivumo, nes, anot jo, juto alkoholio kvapą bei manė, kad dėl to jiems gali kilti problemų. Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Darytina išvada, kad šioje situacijoje nepakanka objektyvių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad A. M. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje A. M. nutrauktina, nesant pakankamai duomenų, įrodančių būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio buvimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.