Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Joanai Runelienei ir Dovilei Basytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jos gynėjui advokatui Audriui Stonkui, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Nikolajui Ananjevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str.1 d., 41⁴ straipsnio 3 dalį ir 163⁵ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, duomenų, kad yra bausta administracine tvarka, nėra

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, bendrovei priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nesilaikė kasos aparato naudojimo tvarkos, t. y. kasos operacijų žurnale laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-08-22 inkasuojant grynuosius pinigus neužpildyta grafa „Įrašą patikrinau/Pinigus priėmiau“.

Be to, J. R., 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje susitarusi su I. J., kad už virėjos darbo dieną mokės 50 litų atlyginimą, I. J. leido iki 2011 m. birželio 6 d., dirbti virėjos pareigose bendrovės veiklos vykdymo vietoje – kavinėje, (duomenys neskelbtini), nesudarius su šia darbuotoja rašytinės darbo sutarties ir už darbą minėtu laikotarpiu išmokėjo 250 litų neapskaityto darbo užmokesčio. Tokiu būdu J. R. vadovaujamoje įmonėje buvo dirbamas nelegalus darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 d.

Be to J. R. už darbą virėjos pareigoje laikotarpiu nuo 2011-06-07 iki 2011-06-23 I. J. išmokėjo 424,67 Lt į bendrovės apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio (pagal darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščius, už 13 darbo dienų, dirbtų minėtu laikotarpiu, I. J. išmokėta 225,33 Lt, faktiškai J. R. I. J. išmokėjo po 50,00 Lt už darbo dieną, tai yra, 650,00 Lt) grynaisiais pinigais, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Tokiu būdu J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. l dalies nuostatas, pagal kurias visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo" 18 punkto bei valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių" 37.4 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, nepripažino padariusi administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str.1 d. ir 41⁴ straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad I. J. skundą parašė dėl jai duodamų pastabų dėl rūkymo, darbo vietos tvarkos, darbo uniformos tvarkingumo, nurodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti kartu dirbę jos bendradarbiai. Papildomai paaiškino, kad kavinės darbo pradžia buvo labai sunki, turėjo daug sudarytų darbo sutarčių, kurių trukmė buvo po keletą dienų. Jokių drausminių nuobaudų I. J. niekada neskyrė. I. J. atlyginimas buvo 364 Lt. kaip ir priklauso pagal darbo sutartį, ji dirbo pagalbine vyrėja nuo 8 ar 9 val. ryto iki 13 val.

Liudytoja I. J., įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbdavo viršvalandžius, gaudavo atlyginimą „į rankas“. Šioje įmonėje dirbo virėja. Per dieną gaudavo po 50,00 Lt., pradirbo 2 – 3 mėn. Nelegaliai bendrovėje dirbo apie savaitę laiko kol buvo įdarbinta oficialiai. Atlyginimą išmokėdavo J. R., įsivedusi į kabinetą. Už gautą atlyginimą pasirašydavo atlyginimų žiniaraštyje, per savaitę gaudavo 200,00 Lt. Darbo sutartį nutraukė, nes direktorė J. R. šaukdavo ant darbuotojų, blogai elgėsi kai nepavykdavo patiekalai ar nespėdavo. Kartu su ja dirbo dar viena virėja S. B., kuri tokiu pat būdu gaudavo atlyginimą. S. B. žinojo, kad tokiu būdu jai yra mokamas atlyginimas. Ji dirbo nuo 9.00 val. ryto iki 10 val. vakaro. Skundą ji parašė, nes su ja nebuvo pilnai atsiskaityta. Žiniaraštyje pasirašydavo už mažesnę sumą. Su skundu kreipėsi po darbo santykių nutraukimo.

Liudytojas J. P., įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini)dirba puse etato, nes mokosi. Su kasos aparatu moka dirbti tik tiek, kad žino, kaip įmušti ir kaip atiduoti grąžą. Patikrinimo metu pavadavo barmeną. Jo atlyginimas 364,00 Lt. Tokį jis ir gauna. I. J. pažįsta, ji dirbo virtuvėje, tačiau kiek laiko ji pradirbo, jis nežino. Į darbą jis ateidavo 12 val. Negali pasakyti ar I. J. likdavo darbe jam baigus darbą. Svetlaną pažįsta, nes anksčiau kartu dirbo.

Liudytoja V. G., įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. atliko patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad nėra J. R. parašų kasos operacijų žurnale. Nustatė, kad padavėjas dirbo ne pagal grafiką. Protokolas dėl nelegalaus darbo buvo surašytas pagal buvusios darbuotojos paaiškinimą.

Liudytojas T. Ž. įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus paaiškino, kad su V. G. atliko patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad J. P. dirba ne pagal grafiką, buvo neužpildytas kasos operacijų žurnalas. Dėl nelegalaus darbo protokolas buvo surašytas pagal I. J. parodymus, kitus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad J. P. patikrinimo metu dirbo ilgiau nei buvo užfiksuota. I. J. ir S. B. patvirtino, kad dirbdavo po 13 valandų. Atlyginimai buvo maži, nors išdirbdavo po daug valandų.

Liudytojas V. K., įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) barmenu administratoriumi dirba nuo 2011 m. gegužės 28 d. Iš pradžių dirbo puse etato, vėliau ėmė dirbti pilnu etatu. S. B. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo virėja, o I. J. - virėjos padėjėja. Į darbą jis ateidavo 10 val., tuo metu I. J. dar nebūdavo, o išvykstant iš darbo I. J. jau nebebūdavo. Virėjos būdavo iki 14 val., vėliau jas pavaduodavo vadovė. Atlyginimas buvo 300,00 Lt ir arbatpinigiai. Už gautą atlyginimą pasirašydavo. Apie santykius tarp vadovės ir I. su S. - nieko nežino. Būdavo konfliktai dėl netvarkingumo, blogo maisto pateikimo, skųsdavosi klientai. Viršvalandžių nedirbo, su kasos aparatu dirbo jis. Neoficialaus atlyginimo nėra gavęs. Šiuo metu dirba pilnu etatu, gauna 670,00 Lt atlyginimo. I. J. gaudavo pastabas dėl tvarkos nesilaikymo, maisto pateikimo, buvo pateikusi neiškeptą žuvį klientui. Į gautas pastabas ji nereaguodavo.

Liudytoja S. B., įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini)virėja nuo 2011 m. kovo iki liepos mėn. Iš pradžių dirbo puse etato, vėliau ėmė dirbti pilnu etatu. Su direktore konfliktų nebuvo, santykiai buvo darbiniai. Su I. J. kartu dirbo. Atlyginimus gaudavo kiekvienas atskirai, jų neaptarinėdavo. Gavusi atlyginimą, ji pasirašydavo. Atlyginimas sutapdavo su tuo, koks būdavo parašytas popieriuje. Darbo metu būdavo konfliktų dėl darbo atlikimo. Apie atlyginimus vokeliuose nieko nežino, taip pat neteko girdėti, kad darbuotojai būtų dirbę be darbo sutarčių.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, kad administracinį teisės pažeidimą įrodo liudytojos I. J. parodymai, kurių ji teismo posėdžio metu neatsisakė, taip pat neužpildytas kasos operacijų žurnalas.

Gynėjas su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais pažeidimais sutiko iš dalies, tai yra, sutiko su administracinės teisės pažeidimu, nurodytu LR ATPK 163⁵ str. 1 d., nes nėra atsakingo asmens parašo, dėl kitų pažeidimų – nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos – nesutiko, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus I. J. parodymus nėra. Byloje pateiktos darbo sutartys patvirtina, kad darbuotojai į darbą būdavo priiminėjami ir trumpam laikotarpiui.

Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.005936, I. J. skundu, paaiškinimu, 2011-09-30 operatyvinio patikrinimo pažyma Nr.K1-479, 2011-08-25 faktų fiksavimo pažyma Nr.K1-479, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, atlyginimo žiniaraščiais, kasos operacijų žurnalo kopija, darbo sutartimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniu paaiškinimu, kitais administracinėje byloje esantys įrodymais.

Dėl nelegalaus darbo.

LR ATPK 41³ str. draudžia darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Draudžiama veika pagal LR ATPK 41³ str. yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi LR DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Remiantis LR DK 98 str. 1 d. 1 p., nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. LR DK 93 str. yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Įstatymas nurodo, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (LR DK 99 str. 2 d.). Būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas (LR DK 24 str.). Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Šioje byloje J. R. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. yra įrodinėjama tik I. J. skundu ir jos parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Vertindamas I. J. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad santykiai tarp J. R. ir I. J. pastarajai dirbant UAB (duomenys neskelbtini)buvo konfliktiški dėl J. R. nevienkartinių pastabų I. J. atžvilgiu. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių galimą darbą nesudarius darbo sutarčių UAB (duomenys neskelbtini) nėra. Priešingai į bylą pateiktos darbo sutartys (b.l. 67 – 74, 84 – 110) patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartys su darbuotojais būdavo sudaromos ir trumpam darbuotojų darbo laikotarpiui. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. P., S. B. ir V. K. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pagal sudarytą darbo sutartį.

Todėl byloje nepakanka duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktorė J. R. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2011 m. birželio 6 d. leido dirbti I. J. virėjos darbą kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nesudariusi su ja darbo sutarties, nėra.

Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, užtraukia administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Byloje nėra kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų, tai yra, neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar liudytojų parodymų. Nors liudytoja I. J. parodė, kad bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau šis faktas patikrinimo metu nebuvo nustatytas. Byloje apklausti liudytojai bendrovės darbuotojai J. P., S. B. ir V. K. nenurodė tokių aplinkybių, jog darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neįtraukus jo į buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymų objektyvumu, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje prieštaravimų juose nėra, be to liudytoja S. B. bendrovėje jau nedirba, ji buvo įvardijama I. J. drauge.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį (nutartys bylose Nr. N575-1449/2010, Nr. N575-1196/2011).

Vertinant liudytojos I. J. parodymus objektyvumo prasme, pripažįstama, kad yra pagrindas abejoti jų patikimumu dėl jos nevienkartinių konfliktų su bendrovės direktore J. R., be to, jos parodymai prieštarauja liudytojos S. B. parodymams.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. R. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įvykio ir sudėties, todėl jos atžvilgiu byla dalyse pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir LR ATPK 41⁴ str. 3 dalį nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kasos aparato eksploatavimo tvarkos pažeidimo.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos parašo patvirtinimo“ 18 punktas nustato, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka įformintas kasos aparato kasos operacijų žurnalas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita (,,Z“), išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus. Dienos ataskaitos turi būti pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, kasos aparatą naudojančio gyventojo, įklijuotos ir įregistruotos kasos aparato kasos operacijų žurnale. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Transporto priemonėse ir kitose nestacionariose atsiskaitymo vietose gali būti laikoma kasos aparato kasos operacijų žurnalo titulinio lapo kopija. Užpildytas kasos operacijų žurnalas saugomas 10 metų. Valstybinė mokesčių inspekcija individualia veikla besiverčiantiems gyventojams gali nustatyti kitokią kasos aparato kasos operacijų žurnalo laikymo prekybos vietoje tvarką.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimosi taisyklių“ 37.4 punktas nustato, kad pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-08-22 neužtikrino kasos aparato „Omron RS-28TF“ operacijų žurnalo pildymo kavinėje tvarkos kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos parašo patvirtinimo“ 18 punktą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimosi taisyklių“ 37.4 punktą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir remiantis nustatytomis aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas jam paskirti administracinę nuobaudą.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas visuomenei nepavojingas administracinės teisės pažeidimas, pažeidimas nepadarė didelės žalos valstybei. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, dėl jo padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 163⁵ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir LR ATPK 41⁴ str. 3 d., J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – 250,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties Lt 00 ct) dydžio baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.