- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- I-1941-428/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02104-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas savo patikslintame skunde (b.l. 12) ir posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Buvo paskirtas į drausmės grupę, 21 būrį, kamerą Nr. 5. Nurodė jog kameroje gyveno kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo vienintelis nerūkantis. Kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, fizinį skausmą. Prašo skundą tenkinti, priteisti jam 1‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-17). Atsiliepime nurodė, jog atvykstant į pataisos namus nuteistiesiems yra įteikiama pasirašant „Nuteistųjų atmintinė apie nustatytą reglamentuotą pataisos namų vidaus tvarką" su kuria pasirašytinai supažindinami visi į pataisos namu atvykusieji nuteistieji (šioje atmintinėje 4.16 p. numatytas draudimas nuteistiesiems rūkyti ne tam skirtose vietose. Nurodė, jog pareiškėjas su šia tvarka susipažinęs). 2015-05-28 buvo atlikta 21 būrio (drausmės grupės) ir 22 būrio kurie yra viename pastate bendro kiemo ir 21 būrio patalpų apžiūra, kurios metu fotoaparatu buvo užfiksuota: 21-22 būrio bendras kiemas, kuriame yra įrengta „rūkymo" vieta, taip pat užfiksuoti lipdukai „Rūkyti draudžiama" ant durų priklijuoti 21 būrio bendro naudojimosi patalpose, nufotografuota gyvenamoji patalpa Nr. 5 Joje esančios tualeto patalpos. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nei pats pareiškėjas, nei kiti drausminės grupės 21 -ame būryje esantys nuteistieji nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 21 būrių patikrinimo akto. Atsižvelgiant į tai, kaip minėjo pats pareiškėjas, drausminės grupės kameros ryte atidaromos 6.30 val. o vakare uždaromos 22.30 val., ir šiuo metu nuteistieji gali laisvai judėti po būrio bendro naudojimo patalpas bei išeiti į lauką kur yra įrengta rūkymo vieta. Todėl drausminės grupės patalpose pagal Tabako kontrolės įstatymą yra griežtai draudžiama rūkyti nuteistiesiems. Nesilaikantiems šio reikalavimo yra taikoma drausminė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, kadangi kiemelyje yra įrengta rūkymo vieta, nuteistųjų skirstymas į rūkančius ir nerūkančius neturi prasmės. Marijampolės pataisos namuose tokio pobūdžio informacija apie nuteistųjų žalingus įpročius susijusios su rūkymu nėra renkama, nuteistojo talpinimas į kameras kartu su rūkančiais nuteistaisiais remiasi tik nuteistojo išreikštu noru patekti į tam tikrą kamerą, todėl nuteistieji teigdami, jog yra nerūkantys, arba rūkantys ir dėl tarpusavio santykių, paisomos subkultūros, tarpusavio konfliktų su kitais nuteistaisiais, nenorėdami atlikti paskirtų drausminių nuobaudų kamerose kurios jiems yra paskiriamos, taip jie manipuliuoja įstatymo suteiktomis teisėmis savo tikslams pasiekti. Todėl praktikoje pasitaiko atvejų, kad nuteistieji teigiantys, kad nerūko, iš tikrųjų kamerose toliau rūko arba atvirkščiai teikdami jog yra rūkantys atlieka bausmę su rūkančiaisiais nuteistaisiais, nors iš tikrųjų nerūko. Atsižvelgiant į pareiškėjo anksčiau atliktų drausminių nuobaudų baudos izoliatoriaus kamerose atvejus, nuteistasis pareiškėjas dažnai dėl tarpusavio santykių, paisomos subkultūros, tarpusavio konfliktų su kitais nuteistaisiais, bei kitų priežasčių, nenorėdamas atlikti paskirtų drausminių nuobaudų kamerose kurios jam yra paskiriamos, manipuliavo įstatymo suteiktomis teisėmis skirtingai nurodydamas savo priklausomybę nuo tabako gaminių (paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriuje atlikinėjo: 2013-08-05 kaip rūkantis, 2013-09-05 kaip rūkantis, 2013-10-15 kaip rūkantis, 2014-01-16 kaip nerūkantis, 2014-06-18 kaip rūkantis, 2014-10-02 kaip nerūkantis) iš kitų nuteistųjų nutarimų taip pat matyti, kad pataisos namuose dažnai vykdomos manipuliacijos dėl tarpusavio santykių, paisomos subkultūros, tarpusavio konfliktų su kitais nuteistaisiais, bei kitų priežasčių, nenorėdami atlikti paskirtų drausminių nuobaudų kamerose kurios jam yra paskiriamos keičia norus atlikti bausmę su nerūkančiaisiais ir atvirkščiai. Marijampolės pataisos namuose, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. yra užtikrinamas nuteistųjų asmenų teisės į sveiką aplinką be tabako dūmų ir tabako kontrolės įstatymo reikalavimų laikymasis. Kad nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nuteistiesiems griežtai yra draudžiama rūkyti gyvenamose patalpose taip pat ir 21-mo būrio patalpose, bendro naudojimo patalpose iškabintos iškabos, ženklai su draudimu rūkyti, nuolat vykdoma nuteistųjų priežiūra, kad nuteistieji laikytųsi nustatytos teisės aktais tvarkos. Marijampolės pataisos namų nuteistųjų gyvenamieji pastatai yra bendrabučių tipo, todėl nuteistieji didelį paros laiko tarpą gali būti lauke, todėl lokaliniuose sektoriuose po atviru dangumi yra įrengtos rūkymui skirtos vietos pažymėtos „Rūkymo vieta" ženklais. Pažeidusiems minėtą tvarką, nuteistiesiems yra taikomos Bausmių vykdymo kodekse 142 str. numatytos drausminio poveikio priemonės. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Sveikatos priežiūros tarnybą skundžiamu laikotarpi taip pat nebuvo kreipęsis. Todėl pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį uždarant į drausmės grupės kamerą kartu su rūkančiais asmenimis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis buvo laikomas kartu su nerūkančiais, pareigūnai ignoravo jo prašymus.
Pareiškėjas skundžiasi jog jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Nurodė, jog prašė pataisos namų darbuotojų žodžiu, jog jį laikytų su nerūkančiais, tačiau jo prašymas nebuvo tenkinti. Pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad prašymų raštu ginčo laikotarpiu nėra teikęs.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pataisos namuose bendro naudojimo patalpose ir miegamuosiuose draudžiama rūkyti, yra iškabinti įspėjamieji ženklai, o būrių kiemeliuose įrengtos pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra raštu kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.
Teismas pažymi, jog sprendžiant skundo, dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės 21 būrio kameroje Nr. 5. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji privalomai užrakinami kamerose tik miego metu. t. y. nuo 22.30 val. iki 6.30 val. (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalis). Kitu paros metu jie neprivalo būti užrakinti, todėl turi galimybę eiti rūkyti į tam skirtas patalpas. Pareiškėjas neginčijo, jog drausmės grupės 21 būrio kamera Nr. 5 rakinama tik miego metu, tai patvirtino ir posėdžio metu. Gyvenamosiose kamerose rūkyti yra griežtai draudžiama. Atsakovas į bylą pateikė atmintinę, kurios 4.16 p. yra nurodytas draudimas nuteistiesiems rūkyti ne tam skirtose vietose. Ant šios atmintinės kopijos yra pareiškėjo vardas pavardė bei parašas, kas patvirtina, kad pareiškėjas su pataisos namuose esančia tvarka yra susipažinęs ir tai, kad jam žinoma, kad nuteistieji gali rūkyti tik tam skirtose vietose. Kadangi gyvenamoji kamera nėra nurodyta kaip rūkymui skirta vieta, tačiau kaip pareiškėjas teigia, joje nuteistieji vis tiek rūkė, jis galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją, nurodant jog asmenys daro pažeidimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų valingai ėmęsis veiksmų, kad kameroje pažeidimus darantys asmenys būtų sustabdyti, o pataisos namų pareigūnai gavę pareiškėjo skundą netinkamai į jį reagavę. Taip pat byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigos visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 31-33), taip pat ir pareiškėjas posėdžio metu neneigė, jog yra skirtos specialiai rūkymui skirtos zonos. Taip pat atsakovas į bylą pateikė 2015 m. balandžio 27 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, jog atlikus kontrolę, rūkalų kvapo burių koridoriuose nesijautę, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pažeidimų HM 76:2010 nenustatyta (b.l. 43-44). Byloje nėra domenų jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtu laikomas su nerūkančiais asmenimis. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas butų nesilaikęs teises aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog drausmės grupės 21 būrio kameroje Nr. 5 nuteistieji rūko, atmestini kaip neįrodyti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės ginčo laikotarpiu.
Byloje esantys įrodymai, t.y. pažymoje dėl nuteistojo sveikatos būklės nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, dėl nusiskundimų sveikata nėra kreipęsis (b.l. 18). Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos specialisto išvadoje dėl pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę, nurodyta jog pareiškėjas yra linkęs elgtis impulsyviai neapgalvotai, linkęs kaltinti aplinkinius. Nurodyta, jog psichologines problemas, suicido ir autoagresijos idėjas neigia (b.l. 26). Iš byloje surinktų duomenų, nematyti jog pareiškėjui dėl gyvenimo drausmės grupėje būtų kilusios sveikatos problemos ar jis ginčo laikotarpiu dėl jų būtų kreipęsis į gydytojus. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu neprašė perkeliamas į kitą būrį, neteikė skundų, jog kameroje esantys asmenys nesilaikytų tvarkos ir joje rūkytų. Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.