Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-680-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
1-680-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-680-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10549-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (laikinai (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2019 m. kovo 14 d. apie 14.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sugriebęs ranka R. B. už galvos plaukų, ją tampė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

G. R., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Joniškio rajone gyvena apie du metus. Jį priėmė gyventi R. B. ir jos brolis R. B.. 2019 m. kovo 14 d. apie 14 val. grįžo pėsčiomis iš miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini). R. B. su dviračiu namo grįžo už jį anksčiau, abu buvo išgėrę. Jos brolis buvo namuose. Jie iš miesto parsivežė alaus. R. B. norėjo dar gerti, tačiau jis nebeleido, liepė pasilikti, viso neišgerti. Jai pradėjus „isterikuoti“, jis suėmė jai už plaukų ir patempė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė R. B. skausmą, dėl savo poelgio gailisi, niekada anksčiau nėra smurtavęs. Laikinai gyvens nakvynės namuose Joniškyje (b. l. 69).

R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, jog 2019 m. kovo 14 d. apie 14.30 val. namuose kartu su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu į namus grįžo neblaivus jų pažįstamas, jų namuose gyvenantis G. R.. Jis buvo agresyvus. G. R. kambaryje puolė ant jos, reikalaudamas, jog ji duotų jam alaus. Jis savo alkoholinių gėrimų neturėjo. Jai atsisakius duoti, G. R. nenurimo ir konflikto metu jis abiem rankomis čiupo jai už plaukų ir pradėjo tampyti ją po kambarį, reikalaudamas duoti jam alaus. G. R. jai sukėlė didelį fizinį skausmą. G. R. nuo jos atitraukė jų visą konfliktą matęs jos brolis. Kai G. R. ją paleido, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. G. R., jai bendraujant telefonu su operatore, iš jos bandė atimti mobilaus ryšio telefoną, norėdamas, kad ji nekviestų policijos pareigūnų. Jai iškvietus policijos pareigūnus, jis kambaryje ramiai gėrė jos pirktą alų. Nurodo, kad ji visada namuose gyveno su broliu. Į jų namus, jos dukros V. B. prašymu, prieš jų valią buvo pakviestas gyventi jos mirusios pusseserės vyras G. R., nes jis nebeturėjo kur gyventi. Kartu su G. R. bendro ūkio neveda. Norėtų, kad šis asmuo kartu su jais nebegyventų, jis jų namuose yra nepageidaujamas. Jis prieš tai gyveno Marijampolėje, Prienuose. Dėl patirto fizinio skausmo ji civilinio ieškinio nereikš, civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Išoriniai sužalojimai jai nepadaryti, pas medicinos ekspertus nevyks (b. l. 29-30, 33-34, 36).

R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 m. kovo 14 d. 14.30 val. namuose kartu su savo seserimi R. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu į jų namus grįžo jų namuose gyvenantis G. R.. Jis grįžo būdamas agresyvus. Grįžęs konfliktavo su jo seserimi dėl alaus. Seseriai neduodant alkoholio G. R., šis abiem rankomis sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti po kambarį. Sesuo suriko iš skausmo. Jis tai pamatęs puolė prie jų ir G. R. nuo sesers atitraukė. G. R. apie 2 metus laiko gyvena jų namuose, jis čia yra nepageidaujamas. Jį gyventi jų namuose pakvietė sesers dukra V. B. ir nuo to laiko niekaip negali G. R. iš namų iškraustyti, prašo policijos pagalbos tai padaryti (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

G. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. kovo 14 d. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja R. B. parodė, jog 2019 m. kovo 14 d. apie 14.30 val. vykstant išgertuvėms, konflikto metu G. R., sugriebęs už galvos plaukų, ją tempė ir taip jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 10);

2019 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama R. B. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jame esančių patalpų vaizdas (b. l. 17, 19-21);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. 14.50 val. kaltinamajam G. R. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, 2019 m. kovo 14 d. 14.54 val. nukentėjusiajai R. B. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o liudytojui R. B. 2019 m. kovo 14 d. 14.55 val. – 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 24-26).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. R. 2019 m. kovo 14 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sugriebęs ranka R. B. už galvos plaukų, ją tampė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. B. sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. kovo 15 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 85, 87-89).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 49), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-55), nedirba (b. l. 56), registruotas užimtumo tarnyboje kaip bedarbis (b. l. 57), teisiamas pirmą kartą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijos vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. R. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 14 d. 14.50 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 14.05 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad G. R. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam G. R. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 14 d. 14.50 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 14.05 val., ir laikyti, kad G. R. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti G. R., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. R., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. R., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. R. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė