- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 1-200-493/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Regina Majauskienė, Romualdas Lincevičius
- Nukentėjusysis
- D.Z.
- Kaltinamasis
- J.A.
- Advokatai
- Klemensas Kriščiūnas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui, nukentėjusiesiems D.Z.M, D.Š,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J.A.S, a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, baigęs 7 klases, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J.A.S., 2007 m. balandžio mėnesį, naktį iš 13 d. į 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausiančiame bute – esančiame, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., iš pavydo, rankose laikyto kirvio pentimi ir ašmenimis, tyčia sudavė keturis smūgius lovoje miegojusiam ir dėl to bejėgiškoje būklėje buvusiam V.M. į galvos sritį, tuo padarydamas V. M. kirstinę ir muštines žaizdas, nubrozdinimus bei kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies dešinėje užpakalinėje srityje bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, skeveldrinius kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, galvos smegenų sukrėtimą bei sumušimą su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio smegenų pusrutulio užpakalinėje dalyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenų pusrutulio užpakalinėje dalyje, ko pasėkoje, dėl stipraus galvos sumušimo, lydimo paminėtų sužalojimų, V. M. mirė, tai yra tyčia nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį V.M.
Šiais veiksmais J.A.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.
Kaltinamasis J.A.S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog, dėl nuolatinio girtavimo, V. M. nužudymo aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, jog miegantį jį galėjo mirtinai sužaloti turėtu kirviu.
Parodė, jog, prieš 2 savaites iki 2007-04-13, pas jį į svečius atvažiavo R.M., su kuria pastoviai girtavo. 2007-04-13 buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Lyg per dūmus pamena, jog tą dieną jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., buvo daug žmonių. Ar buvo tą dieną kur nors išėjęs, neprisimena. Pamena, jog buvo atėjęs V. M., ar su juo konfliktavo – neprisimena. Tvirtina, jog galėjo turėtu kirviu suduoti smūgius V.M., tačiau pačio konflikto aplinkybių neprisimena. Neginčija, jog apklausti liudytojai sako tiesą. Pamena, jog jį, dar neblaivų, ryte iš namų išsivežė policijos pareigūnai. Pastarieji sakė, jog negyvas žmogus. R. M. jo sugyventinė nebuvo, o tik, kai pastaroji gaudavo invalidumo pašalpą, tai kartu girtaudavo.
Nukentėjusioji D.Z.N. parodė, jog V.M. yra jos sūnus. Pastarasis gyveno atskirai, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą pas seserį, tačiau faktiškai gyveno ir dirbo pas ūkininką. Apie sūnaus nužudymą žino tik iš pasakojimų. Tvirtina, jog išgėręs V. M. būdavo taikaus ir ramaus būdo, tik garsiai kalbėdavo. Sūnų palaidojo savomis lėšomis, todėl reiškia civilinį ieškinį 2518,21 litų sumai (3268,21 litai atminusavus 750 litų gautos laidojimo pašalpos) turtinės žalos atlyginimo, o kadangi dėl sūnaus smurtinės mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dėl ko pablogėjo sveikata, teko vartoti vaistus, todėl prašo priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji D.Š. parodė, jog V.M. yra jos brolis. Su juo gyveno atskirai, brolis iki mirties dirbo pas ūkininką. Su pastaruoju matydavosi dažnai. Išgėręs alkoholio jis būdavo ramaus, taikaus būdo. Dėl jo smurtinės mirties patyrė didelę emocinę, moralinę traumą, todėl prašo priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja R.M. parodė, jog 2007 m. balandžio pradžioje, gavusi 274 litus pensijos, atvažiavo pas pažįstamą J. A. S. į svečius, kur su pastaruoju nuolatos girtavo. 2007-04-13, nuo pat ryto, su J. A. S. taip pat gėrė vyną, todėl buvo stipriai apsvaigusi. Pamena, jog su jais kartu vartojo alkoholį V. A., E. J., T. J. Vienu metu, J. A. S. davė 10 litu, kad šis atneštų dar vyno. Grįžęs, pastarasis pasakė, jog vyno atneš V. M. Pastarajam atėjus, ji gulėjo lovoje, esančioje dešinėje kambario pusėje ir jai paduotą stiklinę su vynu, ji išgerdavo. Nuo išgerto alkoholio apsvaigus, su rūbais užmigo lovoje, esančioje kairėje kambario pusėje. Naktį, kuri valanda buvo pasakyti negalinti, bemiegodama, išgirdo J. A. S. riksmą “užmušiu“. Atsibudusi, pamatė greta jos lovoje, iš krašto, gulintį su nusmauktomis kelnėmis V. M., o prie jo galvos ant grindų stovintį ir bešaukiantį J. A. S. Kambaryje degė šviesa. V. M. gulėjo kniūpsčias, veido nesimatė. Pastebėjo, jog V. M. drabužiai ir dešinė ausis kruvina. Jos pačios veidas, plaukai, drabužiai taip pat buvo subėgę krauju. Ji pati miegojo apsirengusi treningais, o atsibudusi pastebėjo, jog drabužiai nebuvo liesti. Prie lovos stovinčio J. A. S. rankose kirvio nematė. Kai J. A. S., stovėdamas greta lovos, šaukė “užmušiu“, tai jautė, jog V. M. dar kvėpavo, kilojosi jo krūtinė. Atsikėlusi, nuėjo ir atsigulė į kitą lovą. Iš virtuvės sklindančių garsų suprato, jog ten buvęs J. A. S., prie viryklės buvusiame kibire su šlapimu, plauna kirvį. Jį nuplovęs, J. A. S. atsigulė į lovą greta jos. Ryte, jau prašvitus, J. A. S., atsikėlęs iš lovos ir priėjęs prie lovoje gulinčio V. M., pasakė, jog pastarasis jau sustingęs ir paliepė jai eiti pašaukti jo motiną, kad V. M. pasiimtų ir vėl atsigulė į lovą. Matė lovoje gulintį V. M. tokioje pat pozoje, kaip ir naktį. Persirengusi kruvinus rūbus, nuėjo pas A. ir pasakė, jog S. užmušė V. M. Tada Z. A. pranešė apie įvykį T. J., kuri iškvietė policiją. Ji pati, tuo metu nuėjo į degalinę, kur nusipirkusi vyno, išgėrė. Prieš įvykį kirvis buvo padėtas buto koridoriuje, o po V. M. nužudymo, matė jį stovintį virtuvėje tarp dujinės viryklės ir spintelės. Mano, jog niekas kitas, apart J. A. S., V. M. nužudyti negalėjo. Tvirtina, jog po išgertuvių V. A. S. praranda atmintį. Pati J. A. S. sugyventine nebuvo, tarp jų buvo tik draugiški santykiai.
Liudytoja T.J. parodė, jog 2007-04-13, apie 20 val., besėdint prie namo ant suoliuko, pamatė neblaivų J. A. S., kuris sakė einantis prašyti, kad kas nors nupirktų vyno. Netrukus grįžęs pasakė, jog vyno parneš V. M. Netrukus dviračiu atvyko V. M., kuris atvežė du butelius vyno ir nuėjo pas J. A. S. į butą. Pakviesta, kartu su E. J., nuėjo į J. A. S. butą, kur rado J. A. S. ir ant lovos, esančios dešinėje kambario pusėje, neblaivią gulinčią R. M. Visi, apart jos, kambaryje gėrė vyną. V. M. paduodavo lovoje gulinčiai R. M. stiklinę vyno ir ši jį išgerdavo. R. M. pasakius V. M., jog “eisime pas tave“, J. A. S. atsakė jai, jog “tuoj atsidursi ant plento“.
Po 22 val. ji, o po to E. J., iš buto išėjo, o liko bute neblaivūs J. A. S., R. M., kurie nuo pat ryto girtavo ir V. M. Ryte, apie 7 val., pas ją į butą atėjo Z. A. ir pasakė, jog J. A. S. kirviu užmušė V. M. Nuėjusi į J. A. S. butą, rado lovoje gulintį sustingusį, su iki pusės šlaunų numautomis kelnėmis, V. M.
Nurodo, jog V. M. buvo ramaus būdo, o J. A. S. agresyvus. Kadangi pati yra invalidė ir vaikšto su ramentu, tai A. J. S. kartą buvo atėmęs iš jos ramentą ir sumušęs.
Liudytojas E.J. parodė, jog 2007-04-13, apie 20 val., jam sėdint su T. J. prie J. A. S. daugiabučio namo ant suoliuko, matė, kaip J. A. S. paprašytas, V. M. atnešė pastarajam du butelius vyno. Pakviestas, kartu su T. J., užėjo pas J. A. S. į butą, kur rado pastarąjį ir ant sofos, esančios dešinėje kambario pusėje, sėdinčią R. M. Pastarieji abu buvo neblaivus. Kambaryje visi, išskyrus T. J., gėrė vyną. V. M. paduodavo stiklinę vyno ant lovos gulinčiai R. M. ir kažką meiliai šnibždėdavo. A. J. S. dėl to supykęs pasakė R. M., jog ją išvys į (duomenys neskelbtini), o V. M. sakė, jog jis važiuos namo.
Apie 22 val. 30 min., iš J. A. S. buto išėjo, palikdamas V. M., R. M. ir J. A. S. T. J. iš buto išėjo pirma jo. Sekančią dieną, atvažiavęs pas A. sužinojo, jog V. M. nužudytas.
Liudytojas Z.A. parodė, jog 2007-04-13 ryte, nuėjo su žmona V. A. pas J. A. S. į butą, kur su pastaruoju ir R. M. išgėrė vyno. V. M. tuo metu bute nebuvo. Netrukus su žmona iš buto išėjo, palikdami apsvaigusius J. A. S. ir R. M.
Naktį, apie 5 val. 30 min., pas juos į butą atėjo R. M. ir pasakė, jog J. A. S. kirviu užmušė V. M., o po to kirvį nuplovė kibire su šlapimu. Jis apie tai nuėjęs pasakė T. J., kuri iškvietė policijos pareigūnus. R. M., tuo metu, nuėjo pirkti vyno, o jo nusipirkusi, išgėrė kartu su V. A.
Išgėręs V. M. būdavo ramus, o neblaivus J. A. S. elgdavosi įvairiai.
2007 m. pavasarį, A. J. S. vieną kartą kėsinosi suduoti jam kirvį, tačiau jį iš pastarojo atėmė.
Liudytoja V.A. parodė, jog 2007-04-19 ryte, kartu su Z. A., nuėjo pas J. A. S. į svečius, kur su pastaruoju ir R. M. išgėrus vyno, netrukus išėjo.
Ryte, apie 5 val. 30 min., pas juos į butą atėjo R. M. ir pasakė, jog J. A. S. užmušė V. M. Vyras nuėjo pas kaimynę kviesti policijos, o ji su R. M., išgėrė pastarosios iš degalinės nusipirktą butelį vyno.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.4, b.l. 4-10) seka, jog apžiūrėtas J. A. S. gyvenamasis butas, esantis daugiabučiame name, kuris randasi (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. Buto kambaryje, ant išskleistos sofos-lovos, rastas V.M. lavonas, kuris guli ant pilvo, dešinė ranka sulenkta per alkūnę, delnu į viršų, pirštai pakišti po dešiniu šonu. Kairė ranka sulenkta per alkūnę, nuo riešo pakišta po kairiu šonu. Galva pusiau pasukta į dešinę pusę. Dėvimos kelnės iki pusės šlaunų nusmauktos, matosi nuogos abiejų kojų užpakalinės sritys ir sėdmenys. Lavono galvoje, už dešinės ausies, matomos žaizdos. Buto virtuvėje, tarp spintelės ir viryklės, ratas kirvis.
Įvykio vietos apžiūros metu išimta: kirvis, marškiniai, megztinis, pagalvės užvalkalas ir kiti daiktai.
Iš daiktų pateikimo protokolo (t.1, b.l. 21) seka, jog J. A. S. pateikė džinsines kelnes, megztinį, marškinėlius.
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų (t.1, b.l. 23-24) seka, jog paimtos J. A. S. veido ir rankų nuoplovos.
Iš specialisto išvados (t.1, b.l. 35-40) seka, kad ant įvykio vietos apžiūros metu išimtų kirvio geležtės, pagalvės užvalkalo, marškinėlių, megztinio, pateiktų J. A. S. megztinio, marškinių, nuoplovose nuo J. A. S. veido ir dešinės rankos, rastas V.M. kraujas.
Iš specialisto išvados (t.1, b.l. 58-62) seka, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini) kūne konstatuoti sužalojimai: išoriniai: 1) kairės akies vokus juosianti 7 x 3 cm kraujusruva; 2) dešinio momens užpakalinėje dalyje V raidės formos žaizda, kurios sudedamosios dalys 4,5 cm ir 3,5 cm ilgio; 3) riboje tarp dešiniojo momenkaulio vidurinės dalies ir pakaušio žvyno dešinės pusės H raidės formos žaizda, kurios sudedamosios dalys 4 cm ir 5 cm ilgio, jas jungiantis lievžuvėlis 2 cm ilgio; 4) dešinio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje 3 cm ilgio, dešinės ausies kaušelio krašto srityje 2 cm ilgio bei ausies ausies kaušelio prisitvirtinimo prie veido odos srityje 1 cm ilgio žaizdos; 5) dešinio smilkinkaulio specifinės ataugos apatinėje dalyje 3 cm ilgio žaizda, kurios ties vidiniu kraštu 0,5 x 2,5 cm dydžio, ją pratęsiant dešinės ausies kaušelio krašto srityje 0,5 x 1,5 cm dydžio bei toliau pratęsiant kiek žemiau dešinės ausies kramelio 0,5 x 0,5 cm dydžio nubrozdinimai; vidiniai: 1) galvos minkštuosiuose audiniuose – dešinės pusės momens užpakalinėje dalyje ir užausinėje srityje 8 x 14 cm kraujosruvos; 2) galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninės skilties užpakalinėje apatinėje dalyje, pakaušinės skilties užpakalinėje apatinėje dalyje, pakaušinės skilties dešinėje pusėje bei smilkininės skilties užpakalinėje dalyje kraujo išsiliejimai bei masyvus smegenų sumušimo židinys 6 x 5 cm dydžio; 3) kairio pusrutulio momeninės skilties apatinėje dalyje, pakaušinės skilties kairėje pusėje bei užpakalinėje dalyje smilkininės skilties – kraujo išsiliejimas. V. M. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kirstine ir muštinėmis žaizdomis, nubrozdinimais bei kraujosruvomis galvos plaukuotosios dalies dešinėje užpakalinėje srityje bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų sukrėtimu, sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio smegenų pusrutulio užpakalinėje dalyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenų pusrutulio užpakalinėje dalyje. Kraujyje rasta 2,51 % etilo alkoholio. Sužalojimas veide padarytas vienu poveikiu, galvoje – keturiais poveikiais. Naudoti du įrankiai – kietas bukas, bei aštriabriaunis ir bukabriaunis. Dešinėje galvos pusėje trys kirstinės žaizdos galėjo būti padarytos kirvio pentimi, kirstinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės ausies kaušelio srityje – kirvio ašmenimis. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padarytai 2007-04-14.
Iš specialisto išvados (t.1. b.l. 45-51) seka, kad V. M. galvos odos žaizda Nr.1 padaryta kietu buku ribotu stataus kampo pavidalo paviršiumi. Odos žaizda Nr.2 – muštinė, padaryta briaunos savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Žaizdos nėra tinkamos konkretaus įrankio nustatymui, tačiau neatmesta galimybė, jog žaizdos padarytos įvykio vietoje rastu kirviu. Žaizdų kraštuose rasti metalizacijos pėdsakai.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 125-128) seka, jog liudytoja R.M. parodė butą, kuriame gyvena J. A. S., lovą, kurioje gulėjo ji su V. M., kai ji atsibudo, vietą šalia lovos, kurioje stovėjo J. A. S., vietą virtuvėje, kurioje J. A. S. plovė kirvį ir vietą virtuvėje, kur ji rado padėtą kirvį.
Iš asmens blaivumo testo (t.l, b.l. 131) seka, jog alkotesterio pagalba 2007-04-14 9 val. 4 min. J. A. S. iškvėptame ore rasta 0,93 prom. etilo alkoholio.
Iš specialisto išvados (t.2, b.l. 21) seka, kad 2007-04-14 J. A. S. konstatuota kraujosruva veide galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai paros laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir konstatuotas sužalojimas nėra būdinas kovai ar savigynai.
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2007 m. balandžio mėn. pradžioje, į (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. esantį J. A. S. gyvenamąjį butą, atvyko J. A. S. pažįstama R. M., kur jie kartu nuolatos girtavo. 2007-04-13 ryte, J. A. S. ir R. M. gėrė vyną kartu su Z. Ir V. A., o po 20 val. kartu su E. J. ir V. M. Minimu laiku, bute buvo ir kaimynė T. J., tačiau ši alkoholinių gėrimų nevartojo. Išgertuvių metu, tarp neblaivių J. A. S. ir V. M. kilo žodinis konfliktas, nes V. M. meilinosi R. M., o J. A. S. pavydėjo. Po 22 val. 30 min., bute liko tik J. A. S., R. M. ir V. M.
J. A. S. tvirtina, jog dėl girtumo neprisimena V. M. kirviu sužalojimo aplinkybių, tačiau pripažįsta, jog galėjęs jį sužaloti.
Liudytoja R. M. patvirtino, jog atsibudusi naktį lovoje, pamatė greta gulintį V. M., o greta jo galvos stovintį ir bešaukiantį “užmušiu“ J. A. S. R. M. manymu, V. M. dar kvėpavo, nes kilojosi jo krūtinė. Jos plaukai, drabužiai buvo kruvini, matė, jog gulinčio V. M. drabužiai, dešinė ausis buvo kruvina.
Po to girdėjo, kaip J. A. S. virtuvėje plovė kibire kirvį. Nieko kito, apart jos, V. M. ir J. A. S. bute nebuvo.
Iki įvykio kirvį ji matė padėtą koridoriuje, o po įvykio kirvis buvo virtuvėje, tarp spintelės ir viryklės, kur jis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Įvertinus J. A. S. , R. M. išdėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus, jog J. A. S. girtas tapdavo agresyviu, praeityje atimtu ramentu buvo sumušęs T. J., Z. A. kėsinosi suduoti smūgius kirviu, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog ant kirvio geležtės, J. A. S. megztinio, marškinių, nuplotose nuo jo veido ir dešinės rankos, rastas V. M. kraujas, kolegija daro kategorišką išvadą, jog gulintį lovoje V. M., tyčia, suduodamas keturis smūgius kirviu į galvos sritį, mirtinai sužalojo J. A. S.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog rastas V. M. lavonas guli lovoje ant pilvo, galva pusiau pasukta į dešinę pusę, dėvimos kelnės nusmauktos iki pusės šlaunų. Liudytojos R. M. tvirtinimu, tokioje pozoje ji pamatė V. M. atsibudusi ir jo pozą, iki atvykstant policijos pareigūnams, nebuvo keičiama. Specialisto išvadoje konstatuota, jog visos kirstinės žaizdos padarytos galvos dešinėje pusėje ir tikėtina, jog užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis buvo užpuolikui esant už nugaros pusės bei kiek iš dešinės, mažai tikėtina, jog po padarytų sužalojimų, V. M. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus ir po patirtų sužalojimų, mirtis įvyko nuo kelių iki keliolikos sekundžių.
Įvertinant tai, kas išdėstyta, o taip pat atsižvelgiant į R. M. parodymus, jog jos plaukai ir rūbai, kurie išimti įvykio vietos apžiūros metu, buvo kruvini, V. M. lavono kraujyje rasta 2,51 % etilo alkoholio, darytina kategoriška išvada, jog J. A. S. kirviu sužalojo V. M. miegantį lovoje, kas traktuojama, kaip esantį bejėgiškos būklės.
Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog J. A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė 4 smūgius kirviu lovoje miegojusiam, dėl ko bejėgiškoje būklėje buvusiam V. M. į galvos sritį, ko pasėkoje pastarasis, nuo galvos sužalojimų, mirė, tai yra tyčia jį nužudė esanti bejėgiškoje būklėje, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. (2000-09-26 įst. red.). Surinktais byloje įrodymais nustatyta, jog J. A. S. ir R. M. nebuvo sugyventiniai, periodiškas R. M. atvykimo pas J. A. S. tikslas būdavo bendras girtavimas, jų nesiejo artimi santykiai, todėl nelaikytina, jog J. A. S. V. M. nužudė būdamas labai susijaudinęs, kas atitiktų BK 130 str. Tačiau nustatyta, jog nužudymo motyvas buvo pavydas.
Suduodamas stiprius smūgius kirviu miegančiam lovoje V. M. į galvos sritį, J. A. S. suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl tokio jo veikimo gali V. M. mirti ir jo mirties norėjo, todėl tyčia nužudė V. M. tiesioginės tyčios forma.
Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kraujosruvą kairės akies vokuose V. M. padarė J. A. S., todėl šio sužalojimo padarymas J. A. S. iš kaltinimo šalintinas.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (t.2, b.l. 29-31) seka, kad duomenų, kad J.A.S. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra.
J. A. S., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2007-04-14, lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (pataloginio afekto ar pataloginio girtumo) būsenoje, dėl psichikos būklės, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.
J.A.S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei priklausomybė nuo alkoholio, dėl to jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvauti bei duoti parodymus teisme.
J.A.S. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.
J. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos padarymui.
J. A. S. charakterizuojamas teigimai (t.2, b.l. 40).
Nukentėjusiosios D. Z. M. pareikštas civilinis ieškinys 3268,21 litų sumai turtinės žalos atlyginimui, kuri susijusi su V. M. laidojimo išlaidomis, tenkintinas iš dalies 2518,21 litų sumai, kadangi nukentėjusioji neišminusavo 750 litų dydžio gautos laidojimo pašalpos, todėl tik šioje dalyje civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti J. A. S.
Nukentėjusiosios D. Z. M. pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų sumai neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 67) motyvuojamas tuo, jog, dėl sūnaus V. M. tyčinio nužudymo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dėl ko pablogėjo jos sveikata, todėl buvo reikalingas gydymas.
Nukentėjusios D. Š. pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų sumai neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 75) motyvuotas tuo, jog, dėl brolio V. M. tyčinio nužudymo, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją.
LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Nustatyta, jog D. Z. M. ir D. Š., dėl nusikalstamų J. A. S. veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl jos turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors J. A. S. yra pensininkas, jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau nusikalstamą veiką įvykdė tiesioginės tyčios forma, pasekmės neatstatomos, todėl, kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, savo dydžiu, nėra aiškiai per dideli, todėl jie tenkintini pilnai ir juos privalo atlyginti J. A. S.
Daiktiniai įrodymai: kirvis, J. A. S. megztinis ir marškiniai, kurie saugomi prie baudžiamosios bylos, V. M. plaukų pavyzdžiai, sauso kraujo pavyzdys, J. A. S. rankų ir veido nuoplovos, rankų nagai su panagių turiniu, pagalvės užvalkalas, patalų impilo dalis, tapeto dalis, klijuotės dalis, keramikinės plytelės dalis, guminės grindų dalies dalis, 6 tušti buteliai, kurie saugomi Vilkaviškio rajono policijos komisariate – sunaikintini.
Skiriant bausmę J. A. S., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – nusikalstama veika priskirta prie labai sunkių, jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, yra senyvo amžiaus (66 metai), į sveikatos būklę, į tai, jog charakterizuojamas teigiamai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes – jos neatstatomos, todėl įvertinus tai kas išdėstyta, J. A. S. skirtina l/a bausmė, švelnesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299 str., 301 – 303 str., 308 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J.A.S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir paskirti 9 (devynis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Bausmės pradžiai skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2007-12-20.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2007-04-14 iki 2007-12-20.
Priteisti iš J.A.S. D.Z.M. 2518,21 litus turtinės žalos atlyginimo, 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, D.Š. 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinius įrodymus: kirvį, J. A. S. megztinį ir marškinius, kurie saugomi prie baudžiamosios bylos, V. M. plaukų pavyzdžius, sauso kraujo pavyzdį, J. A. S. rankų ir veido nuoplovas, rankų nagų su panagių turiniu, pagalvės užvalkalą, patalų impilo dalį, tapeto dalį, klijuotės dalį, keramikinės plytelės dalį, guminės grindų dalies dalį, 6 tuščius butelius, kurie saugomi Vilkaviškio rajono policijos komisariate – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.