Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, atsakovams G. J. ir R. J., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. J. ir R. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja L. B. parodė, kad atsakovų šeima yra prižiūrima nuo (duomenys neskelbtini) metų dėl problemų su alkoholiu. Atsakovai kelis kartus buvo užsikodavę, bet po to vėl pradėdavo vartoti alkoholį. Vienu momentu buvo susitvarkę, net suremontavo ir įrengė kambarį vaikui, bet po to vėl pradėjo gerti, nepriėmė socialinių darbuotojų pagalbos, net neįsileisdavo jų į namus, todėl vaikas buvo apgyvendintas centre. Ryšys tarp vaiko ir tėvų nenutrūkęs, artimiau bendrauja su motina. Atsakovė turi problemų su sveikata, atsakovas vartoja alkoholį. Vaikas negali grįžti į šeimą, jam nėra ten sąlygų. Jis pats bendrauti su tėvais nori, bet gyventi su jais – ne, nori likti ten, kur dabar gyvena. G. J. šiuo metu alkoholio nebevartoja, dažnai guli ligoninėje. R. J. ir toliau vartoja, koduotis atsisako, darbo neieško, o siūlomo atsisako motyvuodamas prasta sveikata. Tėvai ir vaikas žada ir toliau bendrauti, kaip bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-90-839/2010, atsakovams terminuotai pusei metų buvo apribota tėvų valdžia ir sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus E. J. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa vaikų globos institucijoje – Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre, ten pat nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras paskirtas vaiko turto administratoriumi, iš atsakovų priteistas išlaikymas periodinėmis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka, kas mėnesį mokamomis išmokomis. Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-427-839/2012 atsakovams dar kartą terminuotai vieneriems metams buvo apribota tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu. Atsakovų šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašyta dar (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti.

2010 m. kovo 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimais atsakovams tėvų valdžia buvo apribota terminuotai pusei metų ir metams dėl to, kad jie nesirūpino vaiku, vartojo alkoholį, nesudarė tinkamų sąlygų vaikui gyventi kartu, su juo bendravo nepakankamai, neteikė pakankamo materialinio išlaikymo, tinkamai neaugino ir neauklėjo savo nepilnamečio vaiko, dėl ko jam 3 kartus nuo 2007 iki 2009 m. buvo nustatyta laikinoji globa, kaip likusiam be tėvų globos vaikui.

Tuo metu teismas padarė išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, nes atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, neatsisako vaiko, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholio, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi kartu, priima jiems teikiamą socialinę pagalbą, lanko vaiką ir su juo bendrauja.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2012 metų teismo sprendimo, kuriuo pakartotinai terminuotai vienerių metų laikotarpiui buvo apribota atsakovų tėvų valdžią, priėmimo, kaip patvirtina liudytojos L. B., socialinės darbuotojos, teikiančios atsakovams socialines paslaugas, parodymai, situacija iš esmės nepasikeitusi, nors atsakovė nebevartoja paskutiniu metu alkoholio, bet turi didelių problemų su sveikata, o atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovai nedirba, gauna išmokas, jų turtinė padėtis labai sunki, jie neturi reikiamų sąlygų vaikui kartu gyventi ir pakankamai lėšų jį išlaikyti, namuose buitis skurdi, nėra sąlygų vaikui net nusiprausti. Tokius faktus patvirtina ir Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštas bei informacija apie darbą su atsakovo šeima.

Atsakovai ieškinį pripažino, nurodė, kad vaikui geriau bus gyventi ten, kur jis gyvena dabar, tai yra centre, nes namuose sąlygos yra prastesnės. Jie bendrauja su sūnumi ir jis pats išreiškė norą likti centre ir gyventi ten iki pilnametystės.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakovai savo sūnaus teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino tiek iki priimant 2010 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-90-839/2010, tiek ir iki šio laiko. Jų pripažinimas ieškinio priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis), nes atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai atitinka nurodytus ieškovo, patvirtintus rašytiniais įrodymais, trečiojo asmens Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro atstovo paaiškinimu, liudytojos L. B. parodymais.

Tai, kad atsakovų sūnus E. J. gerai ir saugiai jaučiasi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre ir nori ten gyventi, jo poreikiai tenkinami, patvirtina pačių atsakovų, trečiojo asmens Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro atstovo paaiškinimai, liudytojos L. B. parodymai.

Šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovai yra kalti dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, nes tinkamai nesirūpina sūnumi: nuo 2007 metų yra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neaugina ir neauklėja savo sūnaus patys, jam tinkamų sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su sūnumi negyvena, vaiką susigrąžinti nesiekia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovams tėvų valdžią, ieškinį tenkinant, sūnaus E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo padaryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2,3,6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas).

Patenkinus ieškinį iš atsakovų G. J. ir R. J. priteisiama į valstybės biudžetą po 37,5 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc. / 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 4,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei priteistina po 2,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovams G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,5 EUR žyminio mokesčio ir 2,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,5 EUR žyminio mokesčio ir 2,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nustatyta tvarka ir terminais nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.