Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, atsakovas) 2023-02-21 sprendimą Nr. 64-IL-1595 „Neigiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – Sprendimas) (pareiškėjas skunde nurodė ginčijamo sprendimo datą 2023-02-11, tačiau iš pateiktų metaduomenų nustatyta, kad ginčijamo sprendimo data – 2023-02-21) (b. l. 6, 8-9).

Skunde (b. l. 1-6) nurodo, jog remiantis bendraisiais teisės principais (lex retro non agit), priimtas sprendimas nėra teisingas. Institucija priimdama sprendimą neatsižvelgė į įstatyminio reglamentavimo pokyčius laikotarpiu nuo 2006-06-02 (Kauno apygardos teismo nuosprendžio data) iki 2023-02-21 (neigiamo sprendimo data). Taip pat neatsižvelgė į faktą, jog pareiškėjas teisę laikyti ir nešioti ginklus buvo įgijęs 2000-06-06. Pažymėjo, kad nuo 2023-04-01 įsigalios naujos redakcijos Nepriekaištingos reputacijos asmens apibrėžimas. Be to, LR Konstitucinis teismas, 2023-03-15 nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies (2021-04-29 redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022-03-24 redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konkrečiu atveju, nuostata nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, negali būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Pirmiausia nuostata, kad nepriekaištingos reputacijos nelaikomas asmuo, jei jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pirmą kartą numatytas tik 2011-03-11 suvestinėje redakcijoje. Įstatymo leidėjas, nuolat keisdamas nepriekaištingos reputacijos asmens apibrėžimą, pasisako, kad griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas teisę laikyti ir nešioti ginklus įgijo 2000-06-06, prarado 2006-06-02, kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją dėl tyčinio nusikaltimo, kol neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Tai yra teisės praradimo metu, asmuo turėjo pagrįstą tikėjimą atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kad išnykus teistumui jis vėl turės teisę į ginklo laikymą ir nešiojimą. Nuosprendis (pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį), dėl kurio priimamas neigiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus įsiteisėjo 2006-11-08, tai yra po nuosprendžio priėmimo jau praėjo 17 metų. Teisė laikyti ir nešioti ginklus, pagal 2006 m. reglamentavimą buvo tik kol neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Asmuo šiuo metu yra laikomas neteistu. Neigiamas sprendimas priimtas tik pakitusio teisinio reglamentavimo įtakoje, ignoruojant LR Konstitucinio teismo išaiškinimą, jog būtina įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, spręsti dėl leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-43), atsiliepime nurodo, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad D. Š. 2006-06-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02228-03, pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 2006-11-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006-06-02 nuosprendis pakeistas, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, LR BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu paskirta galutinė bausmė - bauda (250 MGL) 31250 LTL. 2008-07-14 (įsiteisėjo 2008-08-06) Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00645-07, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) - bauda (20 MGL) 2600 LTL. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės neįvykdyta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda 24550 LTL. 2010-04-02 (įsiteisėjo 2010-06-30) Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu byloje Nr. 64-1- 01268-09, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) - bauda (5 MGL) 650 LTL. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis pagal 2010-04-02 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Galutinė bausmė - bauda 21690 LTL. Taip pat nustatyta, kad 2017-09-22 bauda išieškota. Atsižvelgus į tai, kad bauda iš D. Š. buvo išieškota (bausmė pilnai atlikta) 2017-09-22, buvo konstatuota, jog D. Š., neigiamo sprendimo (2023-02-11) priėmimo metu buvo laikomas neteistu (praėjo penkeri metai nuo pilnai atliktos bausmės). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, buvo konstatuota, kad D. Š. nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigyti ir turėti negali. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei Aprašo 17 punktu, buvo priimtas skundžiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo D. Š.. Priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės AVPK 2023-02-21 sprendimo Nr. 64-IL-1595 „Neigiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo D. Š. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2023-01-25 per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS), Marijampolės AVPK buvo gautas D. Š. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Prašymo nagrinėjimo metu, atliekant privalomus patikrinimus apie asmenį buvo nustatyta, kad D. Š. 2006-06-02 (įsiteisėjo 2006-11-08) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02228-03, pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 2006-11-08 įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006-06-02 nuosprendis pakeistas, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, LR BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu paskirta galutinė bausmė - bauda (250 MGL) 31250 LTL. 2008-07-14 (įsiteisėjo 2008-08-06) Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00645-07, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) - bauda (20 MGL) 2600 LTL. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės neįvykdyta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda 24550 LTL. 2010-04-02 (įsiteisėjo 2010-06-30) Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu byloje Nr. 64-1- 01268-09, D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) - bauda (5 MGL) 650 LTL. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis pagal 2010-04-02 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Galutinė bausmė - bauda 21690 LTL. Taip pat nustatyta, kad 2017-09-22 bauda išieškota.

Sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad D. Š. buvo teistas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (paskirtą bausmę atliko 2017-09-22), tačiau nuo teistumo išnykimo (2022-09-22) dar nepraėjo 15 metų, konstatuoja, kad asmuo šiuo metu nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir Įstatymo 3 straipsnio 2,6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigyti ir turėti negali (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-690-662/2022).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau -Įstatymas) reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui negali būti išduodamas arba panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Atvejus, kada fizinis asmuo negali įgyti teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus reglamentuoja GŠKĮ 17 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas teigia, jog šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalimi šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis 5 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu savo poziciją grindžia tuo, kad nuosprendis (pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį), dėl kurio priimamas neigiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, įsiteisėjo 2006-11-08 ir po nuosprendžio priėmimo jau praėjo 17 metų; pareiškėjas šiuo metu yra laikomas neteistu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2006-06-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02228-03, pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2006-11-08.

LR BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Toks asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo įvykdytas nusikaltimas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas sąlygas, nes yra susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga; už jį numatyta maksimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė (viršija 3 metų laisvės atėmimą).

LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3(b) punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo - penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. LR BK 97 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. LR BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, ir dėl to ginčo nėra, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendžiu paskirta D. Š. bauda, išieškota 2017-09-22.

Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas šiuo metu yra laikomas neteistu. Atsakovas ginčijamame sprendime, taip pat konstatuoja, kad D. Š. šiuo metu laikomas neteistu. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo nepraėjo 15 metų (teistumas išnyko 2017-09-22). Tokiu atveju atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas teisę laikyti ir nešioti ginklus įgijo 2000-06-06, prarado 2006-06-02, kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją dėl tyčinio nusikaltimo, kol neišnykęs ar nepanaikintas teistumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo priedo 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 6 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2011-02-28 neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus (šis leidimas buvo panaikintas 2004-04-21 (b. l. 44), todėl konstatuotina, jog pareiškėjas šios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos neatitinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, taikytina ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Konstitucinis Teismas 2023-03-15 nutarimu pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685) tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 24 d. redakcija) visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2023-03-15 nutarime nurodė, kad šis nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2023-12-31.

Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą). Vadinasi, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: pagal atitinkamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant ginčus, kuriems taikytinas teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas dar nėra paskelbtas oficialiai, sprendžiant ginčą paprastai turėtų būti vadovaujamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-556/2023 konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus įsigaliojimas atidėtas, bylos aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo teismui daryti intervenciją į teisinius santykius, kurių susiklostymo metu galiojo teisės aktų konstitucingumo prezumpcija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės AVPK 2023-02-21 sprendimą Nr. 64-IL-1595 „Neigiamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.