Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2024 m. balandžio 10 d., apie 15.03 val., prie Justiniškių g. 43, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad įvykio metu važiavo link „(duomenys neskelbtini)“, esančios Justiniškių g., detoksikacijai. Nurodė, kad nerado nieko, kas galėtų jį ten nuvežti – jo draugė tuo metu dirbo, o dukrai buvo gėda skambinti. Būdamas prie šviesoforo, atsitrenkė į kitą automobilį ir to automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį įsigijo žiemą, už jį mokėjo 50 000 Eur. Nurodė, kad iš vakaro ir ryte vartojo alkoholį – alų; ryte įvykio dieną buvo išgėręs 5-6 butelius alaus. Jautėsi, kad yra neblaivus, tačiau savijauta buvo nebloga ir jautė, kad jam reikia pagalbos. Priklausomybės alkoholiui neturi; prieš (duomenys neskelbtini) metų yra gydęsis priklausomybę nuo alkoholio. Dėl šio įvykio į specialistus nesikreipė, mano, jog jų pagalba šiuo atveju jam nėra reikalinga; jei reiktų, sutiktų lankytis pas specialistus. Alkoholio dažnai nevartoja – vartoja kartą per mėnesį, savaitgaliais apie du alaus butelius išgeria, tačiau tai nėra jo kasdieninis ar kas savaitinis, nuolatinis alkoholio vartojimas. Apie šį įvykį iš karto papasakojo savo draugei ir dukrai. Jo santykiai su dukra yra geri, nuoširdūs, draugiški; geresni nei su drauge; apie šį įvykį tą pačią dieną papasakojo draugei ir dukrai. Su dukra kartu negyvena, ji gyvena (duomenys neskelbtini), jie susitinka įvairiai, kartais kasdien, kartais rečiau. Dukra blogai reagavo dėl jo veiksmų; klausė, kodėl kaltinamasis jai nepaskambino, sakė būtų atvykusi ir padėjusi. Jam yra svarbus dukros moralinis palaikymas. Šiuo metu ieškosi darbo – (duomenys neskelbtini) srityje (b. l. 138-140).

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja D. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Jos santykiai su tėvu yra artimi ir šilti, nors tėvai išsiskyrę. Jai tėvas papasakojo apie šį įvykį, jis buvo labai susijaudinęs, jautė gėdą. Ją ši situacija nustebino, jai buvo liūdna, kalbėjosi su tėvu, kad tokios situacijos ateityje nesikartotų. Tėvas problemų su alkoholio vartojimu neturi, mano, jog nėra būtina specialistų pagalba ir užteks šeimos palaikymo; esant poreikiui, kreipsis į specialistus. Mato tėvo norą ir motyvaciją, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų, tėvas supranta, ką padarė. Padės tėvui morališkai, daugiau laiko leis kartu ir padės tėvui atrasti savo veiklą (b. l. 140-141).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 15.00 val., jis važiavo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Justiniškių gatve, antroje eismo juostoje. Ties Justiniškių g. – Viršilų g. sankryža, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis palengva sustojo prie sankryžos „STOP“ juostos būdamas antroje eismo juostoje. Staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, pažiūrėjęs į galinio matymo veidrodėlį, pastebėjo, kad gale, už jo automobilio stovi automobilis „Toyota Land Cruiser“ bei suprato, kad automobilis atsitrenkė į jo stovinčią transporto priemonę. Išlipęs pamatė, kad „Toyota Land Cruiser“ automobilyje sėdi vienas vyriškis, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kuomet automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas bandė išlipti, pastarasis užsikabino už vairuotojo durelių, jam tai pasirodė keista, tačiau dar nesuprato, kad šis yra neblaivus. Tuomet priėjęs arčiau prie „Toyota“ vairuotojo, pastebėjo, kad šio judesiai yra nekoordinuoti, o kalba nerišli, tačiau alkoholio kvapo nepajuto. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, dėl ko nedelsiant pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Iki pareigūnų atvykimo „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas buvo vienas savo automobilyje, alkoholinių gėrimų jo akivaizdoje šis nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams, pastarieji nustatė, kad „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas yra neblaivus. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturi. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo transporto priemonės galinis bamperis, o „Toyota Land Cruiser“ buvo apgadintas priekinis bamperis. Įvykio metu buvo geros oro sąlygos, saulėta, matomumas geras (b. l. 32-33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo I. S. 2024 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 15.07 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. ir vyresniuoju tyrėju K. Š. Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Justiniškių g. 43, gatvėje susidūrė automobiliai „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., kuris paaiškino, kad jam 2024 m. balandžio 10 d., apie 15 val., važiuojant Justiniškių g. ir sustojus prieš šviesoforų reguliuojamą sankryžą, į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurį vairavo V. J. A. S. teigė, kad išlipęs „Toyota“ vairuotojas V. J. jam pasirodė neblaivus, todėl jis apie įvykį pranešė policijai. Pabendravus su V. J., šis teigė, kad vartojo 3 l alkoholinio gėrimo – alaus, prieš 30 minučių, dėl įvykio gailėjosi. Iš V. J. burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, vyras negalėjo eiti tiesia linija – pėda už pėdos, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, antru pūtimu 1,87 promilių neblaivumas. Eismo įvykis įformintas ROIK 07-24-9619310, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13602-24. V. J. įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, o jam priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į policijos saugomų automobilių aikštelę, adresu Vilniaus raj., Avižienių k., Sudervės g. 2E (b. l. 13).

2024 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu Vilniuje, Justiniškių g. 43. Apžiūrimas automobilis yra po eismo įvykio, stovintis antroje eismo juostoje. Automobilio priekiniame bamperyje matomas apgadinimas. Automobilio viduje alkoholio taros nėra. Pridėtos nuotraukos (b. l. 15-28).

2024 m. balandžio 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. balandžio 10 d., 15.14 val., V. J. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o 2024 m. balandžio 10 d., 15.31 val. antro tikrinimo metu nustatyta 1,87 promilių neblaivumas. V. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą V. J. būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Nurodė vartojęs alkoholį prieš 30 minučių. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 36-37).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J. (b. l. 39-40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“ (2020-2024) kaina su PVM Lietuvoje 42 080 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie visiškai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo A. S. paaiškinimais, tarnybinio pranešimo duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2024 m. balandžio 10 d., apie 15.03 val. prie Justiniškių g. 43, Vilniuje, būdamas neblaivus – jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais V. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. paaiškino, kad įvykio dieną, ryte, jis išgėrė apie 5-6 butelius alaus ir po to iš namų važiavo iki (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, Justiniškių gatvėje, atlikti detoksikacijos; suprato, jog yra neblaivus, tačiau jautėsi, anot kaltinamojo, pakankamai gerai. Šios aplinkybės bei kaltinamajam nustatyta alkoholio koncentracija (neblaivumas) sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad, bylos duomenimis, įvykio metu iš kaltinamojo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija – pėda už pėdos, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis 2016 metais jau buvo baustas administracine tvarka už analogišką KET nuostatų pažeidimą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį dukters D. B. atsakomybėn (b. l. 122-123).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. J. yra neteistas (b. l. 74). Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (b. l. 59-60, 139-140; BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamasis turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka keturis kartus, tris iš jų už KET pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nešiurkštūs ir nepavojingi, vieną kartą baustas dėl pažeidimo, atliekant darbines savo funkcijas; visos baudos nedelsiant sumokėtos, tik viena nuobauda už netinkamą automobilio pastatymą yra galiojanti (b. l. 110-112). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, nustatyta, jog 2016 m. gegužės 30 d. kaltinamasis taip pat vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytos 1,32 promilės), dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 289 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, t. y. iki 2017 m. kovo 30 d. (b. l. 87-90). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau įvertintina tai, jog minėtas įvykis įvyko prieš aštuonerius metus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis yra sistemingas ir nuolatinis teisės aktų pažeidėjas. Kaltinamasis teigė, kad jis yra gydęsis priklausomybę alkoholiui prieš (duomenys neskelbtini) metų, po to alkoholio nevartojo, nagrinėjamo įvykio metu vyko į „(duomenys neskelbtini)“ detoksikacijos paslaugoms atlikti, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma, pagal kurią kaltinamasis 2024 m. balandžio 10-11 d. buvo hospitalizuotas, suteikta medicininė pagalba (b. l. 51). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio, susijęs su kaltinamojo asmeninio gyvenimo problemomis.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką.

Bylos duomenimis, kaltinamojo dukra D. B. yra pakankamai brandaus amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuolat dirbanti, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 126-127), neteista (b. l. 119-121), turi vieną galiojančią nuobaudą, paskirtą administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų KET pažeidimą; paskirtas baudas nedelsiant sumoka (b. l. 131-136), gyvena skyriumi nuo kaltinamojo, tačiau toje pačioje (duomenys neskelbtini) apskrityje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu (kaltinamuoju) nuolat bendrauja, jų santykiai geri, labai artimi. Galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir iš jos pateiktų paaiškinimų matyti, jog ji supranta laiduotojo atsakomybę bei prisiimamus įsipareigojimus, teigia iš karto po įvykio ir po to bendravusi su kaltinamuoju dėl jo veiksmų, šiuos veiksmus smerkia ir nurodė, kokių veiksmų imsis, kad toks kaltinamojo elgesys nepasikartotų. Artimą ryšį, glaudžius santykius su dukra patvirtino ir kaltinamasis. Teismo vertinimu, D. B. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą D. B., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Laidavimo terminas nustatytinas ilgesnis nei prašė prokurorė – vidurkio (2 metų) trukmės, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis praeityje jau yra baustas faktiškai už analogišką KET pažeidimą – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, taip pat įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumą (šio įvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis sankryžoje atsitrenkė į kitą, priešais sustojusią transporto priemonę, o atstumas nuo kaltinamojo namų iki „(duomenys neskelbtini)“, kurį kaltinamasis teigia nuvažiavęs, yra daugiau nei 40 km).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis V. J., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,87 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, darbo dieną, dienos metu, Vilniaus mieste, daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajone, intensyvaus eismo gatvėje (Justiniškių g.), sankryžoje atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui; teigia važiavęs iš savo namų, t. y. nuvažiavęs mažiausiai 42 km). Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, nagrinėjamo įvykio metu vyko į gydymo įstaigą detoksikacijos paslaugų atlikimui. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, tačiau už nešiurkštų KET pažeidimą, vis tik, praeityje (prieš 8 metus) jis yra baustas už analogišką KET pažeidimą, jam jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas devyneriems mėnesiams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 17 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 42 080 Eur su PVM; teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis transporto priemonės vertės neginčijo, nurodė, kad automobilį įsigijo 2024 metų pradžioje, mokėjo 50 000 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. J. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, intensyvaus eismo gatvėje, dienos metu, darbo dieną, kuomet eisme dalyvauja daug eismo dalyvių, aplink nuolat yra pėsčiųjų, kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis teigia važiavęs nuo namų, t. y. daugiau nei 40 km atstumą, o sulaikytas buvo po to, kai sustojus sankryžoje, atsitrenkė į priešais sustojusį kitą automobilį, duomenų apie padarytą realią žalą įvykio metu byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį (teigia gyvenantis iš (duomenys neskelbtini) m. gauto palikimo, galėtų iš karto sumokėti automobilio vertę, automobilį įsigijo iš nuosavų lėšų), automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o išieškoti konfiskuotino turto (t. y. šio automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą, tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų gali išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tik tokiu atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Priešingai, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, jo buvimo vieta yra žinoma, nėra pagrindo teigti, jog konfiskuoti šį turtą butų netikslinga. Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Ši teismo išvada atitinka ir suformuotą teismų praktiką.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam V. J. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugoti VĮ „Regitra“, paliktinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 63-66, 74).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. J. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 44-47; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 17 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu perduotą saugoti VĮ „Regitra“, palikti saugoti VĮ „Regitra“. Šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. J. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje

Išaiškinti V. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai D. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.