- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-626/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- G. P., A. M.
- Ieškovas
- O. G.
- Trečiasis asmuo
- notarėms I
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas, Petras Žekys
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovės atstovams Vitalijai Ramanauskienei, Kaziui Vainorui ir advokatui Petrui Žekiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. M. , G. P. , dalyvaujant tretiesiems asmenims notarėms I. M. ir J. N. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2006 m. rugpjūčio 24 d. jos išduotą įgaliojimą A. M. bei 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. M. 2006 m. rugpjūčio mėnesį susitarė, kad už atlygį jis užsiims jos žemės pardavimu, prieš tai pakeičiant žemės tikslinę paskirtį. Dėl savo amžiaus ir ligos ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamu įgaliojimu buvo suteikta atsakovui per daug teisių. Nors įgaliojimą ieškovė panaikino, ieškovės teigimu, jį būtina pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas ją nuvežė į Klaipėdą pas notarę, kuri, nieko nepaaiškinus, liepė jai pasirašyti dokumentus. Ieškovė manė, jog tai įgaliojimo koregavimas ir tik vėliau sužinojo, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigų už parduotą žemės sklypą ieškovė negavo, išskyrus 11 000 Lt, kuriuos buvo prieš tai gavusi iš A. M. . Ieškovės teigimu, G. P. negali būti laikoma sąžininga sklypo įgijėja, nes ji žinojo, jog už žemės sklypą nieko nemokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad tiek sandorį tvirtinusi notarė, tiek atsakovai bei liudytojas V. P. teismui paaiškino, jog sandorio sudarymo metu ieškovė nesijautė blogai ir suprato savo veiksmų esmę. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti šioje byloje CK 1.90 ir 1.91 straipsnius, nėra. Ieškovė neneigė, jog ji ketino keisti žemės sklypo paskirtį, o vėliu jį parduoti. Pagal įgaliojimą žemės sklypą galėjo parduoti pats A. M. , tačiau pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pati ieškovė. Teismo posėdyje dalyvavusi notarė I. M. paaiškino, kad sutartį garsiai perskaitė šalims, šalys patvirtino jai, kad sutartis joms suprantama ir atitinka jų valią. Teismas taip pat pažymėjo, kad tenkino ieškovės prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, tačiau net ir nustačius, jog parašas notaro knygoje yra ieškovės, ieškovė tvirtino, kad parašas suklastotas. Teismo nuomone, ši aplinkybė leidžia abejoti ieškovės paaiškinimais. Be to, ieškovės nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu, nes negalima tokia situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės ir būtų suklaidintas bei apgautas tuo pačiu metu. Teismas taip pat sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad kuris nors iš dalyvaujančių asmenų yra padaręs nusikaltimą, todėl netenkintinas ieškovės prašymas dėl kreipimosi į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė O. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Niekas nesumokėjo už G. P. perkamą sklypą, o teismo metu buvo teigiama, kad apeliantei buvo sumokėta 295 000 Lt, nors iš viso už tą žemės sklypą ieškovė norėjo gauti tik 160 000 Lt. Teismas šioje situacijoje be pagrindo netaikė CPK 300 straipsnio nuostatų, kurios suteikia galimybę pranešti teisėsaugos institucijoms apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius.
2. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, jog iš tariamai kartu buvusių asmenų nepastebėjo, jog apeliantė būtų perdavusi pinigus A. M. . To taip pat nematė atsakovė G. P. ir jos sūnus.
3. Bylos aplinkybės yra tokios, kad siekiant atskleisti bylos esmę būtina išnaudoti baudžiamojo proceso galimybes renkant įrodymus.
Atsiliepimas
4. Atsakovai ignoravo CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, nes savo atsiliepimuose išdėstė civilinio kodekso komentarą, visiškai nutylėdami faktines bylos aplinkybes.
5. Atsakovė G. P. nurodė, kad A. M. jai buvo pristatytas kaip apeliantės anūkas. Tai parodo, kad jis buvo aktyvus ginčijamo sandorio dalyvis. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens I. Mineikienės paaiškinimai.
6. Teismas be pagrindo atmetė prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę, nes pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtino, kad apeliantė galėjo nesuprasti savo veiksmų pasirašant sandorį.
7. Sunku paaiškinti, kodėl atsakovė G. P. , teismo metu sužinojusi, kad parduodamos žemės kaina yra 160 000 Lt, o ne 295 000 Lt, nepanoro jos įsigyti už mažesnę kainą.
8. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl galimos nusikalstamos veikos, tačiau ji teismui nepateikė jokių nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių įrodymų, o tik nurodo savo samprotavimus, todėl teismas pagrįstai nesikreipė į prokuratūrą.
2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovai teismui davė trumpus parodymas. Teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovai ir ieškovės atstovai, kurie galėjo uždavinėti atsakovams klausimus, susijusius su bylos aplinkybėmis.
3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės atstovų prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę, nes byloje nebuvo pakankamai duomenų apie ieškovės psichinę būklę sandorio sudarymo metu, o jos pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina , kad ieškovė būtų kada nors turėjusi psichikos problemų.
4. Nesuprantamas apeliantės teiginys, jog teismo metu sužinojusi, kad parduodamos žemės kaina yra 160 000 Lt, o ne 295 000 Lt, atsakovė nepanoro įsigyti žemės už mažesnę kainą. Kokiu būdu buvo galima įsigyti žemę kita kaina vykstant bylai teisme?
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pateiktus įrodymus tyrė pagal įstatymu nustatytus kriterijus, todėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, nepažeidė.
2. Šioje byloje psichiatrinė ekspertizė negalima, nes nėra duomenų, kuriuos galėtų tirti ekspertai. Sudarant sandorį atsakovė atrodė sveika, sąmoninga, jos kalba buvo rišli, mąstysenos sutrikimo atsakovas nepastebėjo.
3. Ieškovė ginčija sandorį, tačiau neginčija atsakovo A. M. veiksmų, įgyvendinant savo, kaip įgaliotinio teises ir pareigas, t. y. jie ieškovės pripažįstami kaip teisėti. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teise reikšti ieškinį.
4. Vertinant apgaulės aspektą, svarbu tai, kad pati ieškovė teisme nurodė, kad ji buvo apgauta notaro biure dėl to, kad notarė neperskaitė pasirašomo dokumento. Tačiau šie teiginiai visiškai nepagrįsti ir nesudaro apgaulės sudėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė sandorius ginčijo kaip sudarytus negalint suprasti savo veiksmų reikšmės, suklydus, taip pat apgaulės įtakoje (CK 1.89-1.91 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktinį ieškinio pagrindą. Pažymėtina, kad ieškovės kasacinį skundą šioje byloje nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartyje nurodė šioje byloje tirtinas aplinkybes, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Dėl pinigų už parduotą žemę perdavimo ieškovei
Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais grindžiamas ir tuo, kad jai už parduotą žemės sklypą, išskyrus pirmiau perduotus 11 000 Lt, nebuvo sumokėta. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visetas neleidžia pripažinti šią aplinkybę įrodyta.
Atsakovė G. P. paaiškino (T. 1, b. l. 174, 191), kad pinigus ieškovei sumokėjo notarinėje kontoroje pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Tai patvirtina ir liudytojas V. P. bei atsakovas A. M. (T. 1, b. l. 191; T. 2, b. l. 95), nurodę matę, kaip sklypo pirkėja G. P. perdavė pinigus ieškovei.
Pirkimo-pardavimo sutarties (T 1, b. l. 10) 2.1 punkte nurodyta, kad nustatytą daikto kainą – 295 000 Lt – pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį. Pardavėjas patvirtino, kad nustatytą daikto kainą gavo. Sutarties pabaigoje taip pat yra nuoroda, kad sutartis perskaityta, šalių suprasta (T. 1, b. l. 13). Pasirašydama sutartį ieškovė savo ranka parašė, kad pinigus gavo, ir nors gautos pinigų sumos nenurodė, tačiau, minėta, ji nurodyta sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovė neigia pasirašiusi notarinių veiksmų knygoje, tačiau tai paneigia byloje atlikta ekspertizė (T. 2, b. l. 17 ). Ginčijama pirkimo pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tretysis asmuo notarė I. M. parodė (T. 1, b. l. 189-190), kad paklausė ieškovės, ar ji gavo pinigus už parduodamą sklypą. Ieškovei pasakius, kad negavo, pasiūlė šalims eiti į kitą kabinetą ir sumokėti pinigus. Matė, kaip šalys skaičiavo pinigus, nors paties pinigų perdavimo nematė. Ieškovė patvirtino, kad pinigus gavo. Šie paaiškinimai iš dalies patvirtina, kad pirkėja sumokėjo pardavėjai už perkamą sklypą, o taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad ji supratusi, jog notarė klausia apie anksčiau gautus pinigus, bei tai, jog pasirašydama sutartį ieškovė manė pasirašiusi įgaliojimą.
Byloje esanti banko pažyma (T. 2, b. l. 181) patvirtina, kad atsakovė G. P. 2007 m. rugpjūčio 22 d. (ginčijamos sutarties pasirašymo dieną) nutraukė sudarytą terminuotą indėlio sutartį ir jai buvo išmokėta 39 850 Lt. Iš pajamų deklaracijų (T 1, b. l. 59-83) matyti, kad G. P. buvo pardavusi vertingą turtą ir deklaravo pajamas, kurių užtektų sumokėti pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį.
Iš trečiojo asmens V. Ramanauskienės parodymų (T 1, b. l. 175-176) matyti, kad ji surado atsakovą A. M. , kaip asmenį galintį padėti parduoti sklypą, ir faktiškai ji iš pardavėjo pusės vadovavo šiam procesui. V. Ramanauskienė taip pat parodė, kad ji su ieškove jau po ginčijamo sandorio sudarymo sutiko, kad A. M. už sklypą sumokėtų joms pinigus dalimis; A. M. jos laikė kaip asmenį, kuris jas apgavo ir neatsiskaitė, nors anksčiau juo labai pasitikėjo. Tai netiesiogiai patvirtina, kad G. P. sumokėjo pinigus už perkamą sklypą. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių ryšių tarp G. P. ir A. M. . G. P. parodė, kad parduodamą sklypą pagal skelbimus surado jos sūnus V. P. , ką pastarasis patvirtino apklaustas liudytoju (T. 1, b. l. 191).
Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė yra garbaus amžiaus, tačiau iš jos parodymų, duotų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad ji yra sveikos nuovokos, paaiškinimus duoda nuosekliai, išsamiai, jokiomis psichinėmis ligomis neserga. Ieškovė pripažino norėjusi, kad A. M. padėtų parduoti jai priklausiusius du žemės sklypus ir sudarė dėl to kelis ginčijamus notarinius susitarimus. Ginčijami įgaliojimas ir pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti pas skirtingus notarus, tačiau nė vienam iš jų nekilo abejonių dėl ieškovės psichinės sveikatos būklės.
Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginio, kad pinigų už parduotą žemės sklypą ji negavo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Ieškovės argumentas, kad teismas be pagrindo jai neskyrė psichiatrinės ekspertizės, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėta, nepaisant senyvo ieškovės amžiaus, ji yra sveikos nuovokos, paaiškinimus teisme duoda nuosekliai ir išsamiai. Be to, ieškovės ligos – cukrinis diabetas, išeminė širdies liga bei reumatoidinis artritas (T. 1, b. l. 18) – nesuponuoja jos psichinės būklės, nulemiančios negalėjimą suprasti savų veiksmų reikšmės ir (ar) juos valdyti. Nesant abejonių dėl ieškovės psichinės sveikatos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti prašomą ekspertizę.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepranešė teisėsaugos institucijoms apie paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius – teismas tokių požymių nenustatė. Ieškovei pačiai kreipusis į kompetentingas institucijas, ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta pradėti (T. 2, b. l. 67, 85-87). Be to, kaip konstatavo ir kasacinis teismas, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neturėjo įtakos sprendimui byloje.
Ieškovė ginčijo ir atsakovui A. M. išduotą įgaliojimą, tačiau pažymėtina, kad aptariamą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sudarė tiesiogiai, o ne per atstovą, įgaliojimo pagrindu atlikti atsakovo sandoriai (žemės įkeitimas) neprašomi pripažinti negaliojančiais, todėl net tenkinus ieškinį šioje dalyje, įgaliojimo panaikinimas nuo jo sudarymo momento jokių teisinių pasekmių pirkimo-pardavimo sutarčiai nesukeltų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė G. P. apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 3 180 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T. 2, b. l. 49, 89, 143), o atsakovas A. M. – 2 359 Lt (T. 2, b. l. 72-73, 154). Įvertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties, aukštesnėse instancijose nebuvo keliami nauji klausimai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt atsakovei G. P. , kurios advokatas dalyvavo pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir iki 1 100 Lt atsakovui A. M. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 138 Lt (T. 2, b. l. 60, 163, 177) – valstybės naudai taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina faktinių ieškinio aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. G. atsakovei G. P. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui A. M. – 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės O. G. valstybės naudai 138 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.