- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2-1141-543/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- D. S.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui A. V. P., išvadą teikiančios institucijos atstovei V. T., nedalyvaujant atsakovui D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. S., išvadą teikiančiai institucijai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai M. S. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-13 iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant jai tvarkyti lėšas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu turi dukrą M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai išlaikymo atsakovas neteikia. Kadangi atsakovas nevykdo savo prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą, prašo priteisti išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį iš atsakovo. Paaiškino, kad šiuo metu dukrą ji išlaiko viena, perka jai maistą, drabužius, higienos reikmenis, kosmetiką, vitaminus, gerąsias bakterijas, moka už papildomas pamokas, dukra lanko būrelius (ne visi būreliai yra mokami), važiuoja į ekskursijas, nori pramogauti, tam nuolat reikalingos lėšos. Nemanė, kad reikalinga rinkti čekius, kai ką nors dukrai nuperka, todėl jų pateikti negalinti. Pati esanti bedarbė, negaunanti jokių išmokų, pragyvenanti iš santaupų, nes anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), jos finansinė padėtis yra normali. Šiuo metu dukra auga greitai, kas pusę metų ar net kas keli mėnesiai išauga drabužius, avalynę, todėl nuolat reikia pirkti naujus. Taip pat dukra turėjo nešioti briketus, kuriuos ji nupirko iš savo lėšų. Dukra gauna nemokamą maitinimą mokymo įstaigoje. Kaune turi butą, kurio nuomininkė kas mėnesį dukrai į sąskaitą pervedanti po 250 litų, kuriais dukra disponuojanti savo nuožiūra, ji nesidominti ir netikrinanti, kam dukra išleidžianti šiuos pinigus, žinanti, kad dukra su draugėmis nueina į kavinę ar nusiperka kebabą. Prašiusi atsakovo geruoju remti dukrą materialiai, tačiau jis nesutikęs. Nurodė, kad atsakovas dirbo Norvegijoje, uždirbdavo per mėnesį po 8000 litų, pasistatė namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su savo sutuoktine, su ja kitų išlaikytinių neturi. Mananti, kad atsakovas yra pajėgus mokėti dukrai išlaikymą po 500 litų per mėnesį. Dukros visiškai neišlaiko nuo 2013 metų liepos mėnesio, tik žada, kad ką nors nupirks. Nurodė, kad atsakovui yra žinoma apie šį posėdį, kad jis sakęs, jog samdysis advokatą ir bylinėsis.
Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir savo nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, laikytina kad atsakovas ieškinį pripažįsta. Atsakovui apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu, kuris įteiktas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) atsakovo šeimos nariui - mamai Z. S. (b. l. 33 ir 42). Būtent šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą atsakovas nurodė ir teismui 2014-05-07 pateiktame prašyme atnaujinti įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti bei atskirajame skunde dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 55 ir 56-57). Konstatuotina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.). Vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Liudytoja apklausta šalių nepilnametė dukra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad su tėčiu bendrauja skaipu, telefonu, kartą per dvi savaites važiuoja pas tėtį į namus (duomenys neskelbtini), kur tėtis pasistatęs naują namą, tik nepilnai jį įsirengęs. Gimtadienio proga 2014-02-20 iš tėčio yra gavusi 100 litų dovanų. Namuose turi kompiuterį, telefoną, kuriuos nupirko mama, sąskaitas apmoka taip pat mama, kuri viena ją pilnai išlaiko, perka maistą, drabužius, higienos prekes. Turi savo vardu atidarytą sąskaitą, į kurią kas mėnesį yra pervedami pinigai, kuriais ji disponuojanti savo nuožiūra, pvz., iš tų pinigų yra mokėjusi už papildomas pamokas. Papildomai lanko matematikos ir anglų kalbos pamokas, už kurias reikia mokėti, taip pat lanko tris būrelius. Kai prašė pas tėtį pinigų, tėtis nedavė ir sakė ,,mamos prašyk“. Nurodė, kad tėtis žino apie šį posėdį ir yra sakęs jai, jog posėdis šiandien neįvyks.
Išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 26-27). Institucijos atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė ir nurodė, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Būtiniems vaikų poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11, 12). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 13-14). Nepilnametės dukros išlaikymui ieškovė iš atsakovo prašo priteisti periodines išmokas po 500,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinius atlyginimus, socialines pašalpas, pensijas, į jų turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovė yra bedarbė, nuo 2014-01-28 registruota darbo biržoje, šiuo metu darbo neturi (b. l. 9), pragyvena iš turimų santaupų. Atsakovas Sodros duomenimis dirba (duomenys neskelbtini), iš pažymos apie įmokas matyti, kad jo su darbo santykiais susijusios mėnesio pajamos už 2014 m. vasario – kovo mėnesius yra 1350,00 Lt (b. l. 45, 46). Nuo 2013-08-23 iki 2013-10-03 atsakovas vykdė individualią veiklą (b. l. 45). Iš teismo iniciatyva gauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruotas 0.3639 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas 2006-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 49-50). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovo mėnesio uždarbis (duomenys neskelbtini) yra 8000 litų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat ieškovė teigė, jog atsakovas gyvena naujos statybos gyv. name, esančiame aukščiau minėtame žemės sklype, tačiau šių nurodomų aplinkybių ieškovė taip pat nepagrindė įrodymais. Atsakovas jokių duomenų apie darbą užsienyje bei gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas bei turimą turtą iki teismo posėdžio nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų, kad yra neįgalus ar kad turi sveikatos problemų, priešingai, jis yra jaunas, darbingas ir dirbantis vyras, neturintis kitų nepilnamečių išlaikytinių. Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinant jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri teikia išlaikymą, kurį be išlaidų dukters maitinimui, neabejotinai sudaro išlaidos drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, išlaidos mokesčiams už gyvenamąjį būstą, dukters laisvalaikio organizavimui. Būtent ieškovei tenka ir kasdienė dukters priežiūra, rūpinimasis, kurių tėvas visiškai nekompensuoja. Už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dukters auklėjimu rūpinasi epizodiškai, nors ir bendrauja su ja, kas antrą savaitę pasiima pas save į namus, tačiau prie dukros išlaikymo neprisideda.
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias dukters amžių (14 metų), jos poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, teismas mano, kad 400,00 Lt išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. mokykloje yra skirtas nemokamas maitinimas, dalis mergaitės lankomų būrelių yra nemokami, be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes apie dukters lankomus būrelius, ekskursijas, papildomas pamokas ir jų apmokėjimą ir kitus poreikius, pripažintina, kad šalių nepilnametės dukters poreikių (maistui, socialinėms reikmėms, sveikatos stiprinimui bei laisvalaikiui) tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 800,00 Lt sumą. Nors atsakovė teigė, kad atsakovo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra apie 8000 litų per mėnesį, tačiau ji neįrodė šios aplinkybės. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 str.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas išgali teikti dukrai 500 litų išlaikymą per mėnesį ir kad dukters išlaikymui iš tiesų reikalinga skirti 1000 litų per mėnesį. Sodros duomenimis atsakovo mėnesio darbo užmokestis yra 1350 Lt (b. l. 46), todėl priteisus iš atsakovo 500 litų išlaikymą dukrai, jam pragyvenimui liktų mažesnė suma (850 Lt), nei skiriama dukros išlaikymui (1000 Lt iš abiejų tėvų). Siekiant užtikrinti būtinas dukrai vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaiko ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2013-02-13 iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 str., 3.201 str.).
Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis (400,00 Lt x 12 x 3% = 144,00 Lt) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 26,90 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti 80 procentų (400 x 100 : 500)), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 960,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1200,00 Lt x 80 %) (CPK 93 str. 2 d., 98 str., b. l. 15).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-02-13) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo D. S. ieškovei S. S. 960,00 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. S. valstybei 144,00 Lt žyminį mokestį ir 26,90 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.