Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Irdaiva“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovei Jurgitai Bertašiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens I. V. atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Irdaiva“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir I. V. dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Irdaiva“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 23–28) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2019, VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 6-15-267, palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikdama su ginčijamais sprendimais, kuriais G. V., dirbusiam Bendrovėje, 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu, pareiškėja paaiškino, kad, atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo papildytos nelaimingo atsitikimo priežastys, papildomai nurodant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą, konstatuojant, kad šviesduobės demontavimo darbai buvo pradėti neįvykdžius leidime šviesduobės demontavimo darbams nurodytų saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant, kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų, bei tai, kad įmonės darbuotojas A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus pavojingoje zonoje esant šalia pašaliniam asmeniui G. V.. Pareiškėja pabrėžė, jog pagrindinio tyrimo metu buvo nustatyta ir VSDFV direktoriaus raštu patvirtinta, jog G. V. į pavojingą zoną pateko todėl, kad buvo neblaivus ir neįvertino jam galinčio kilti pavojaus, tad pagrindinė G. V. nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas jo neblaivumas, taigi, pareiškėjos nuomone, formalios papildomame akte nurodytos priežastys neturi būti laikomos pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, turinčiomis įtakos VSDFV sprendimams. Papildžius nelaimingo atsitikimo priežastis paties G. V. kaltė patenkant į draudžiamą zoną nebuvo eliminuota. Formalūs galimi pažeidimai neturėjo įtakos faktiniams įvykiams bei neatsargiam darbuotojų elgesiui. Net ir užtikrinus, kad tam tikri parašai būtų ant atitinkamų dokumentų, priežastinis ryšys tarp G. V. neblaivumo, jo neatsargių veiksmų ir įvykusių pasekmių nebūtų eliminuotas. G. V. draudžiamoje zonoje atsirado ne dėl to, kad nežinojo proceso, o dėl to, kad buvo neblaivus ir negebėjo adekvačiai vertinti pavojų, kurie buvo akivaizdūs bei turėjo būti suprantami bet kam – aptverta vieta, akivaizdžiai pavojingi griovimo darbai – tik sąmoningai norėdamas patekti į draudžiamą zoną asmuo tai gali padaryti. Bendrovės teigimu, neblaivumas šiuo atveju buvo tas veiksnys, kuris pastūmėjo G. V. veikti neadekvačiai. Pareiškėjos nuomone, sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas, nepateikiant jokių svarių ir motyvuotų argumentų ir tik formaliai vertinant nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis, visiškai nesivadovaujant pirminio tyrimo metu teisingai iš išsamiai ištirtomis ir aprašytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis.

Pareiškėja pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2008 m. balandžio 29 d. nutarime, konstatavo, jog kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės, t. y. kas, asmens būsena (neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų) ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes (pakenkimą apdraustojo sveikatai). Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad girtavimas – visuotinai pripažintas kaip socialinis blogis; asmens girtumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų neigiamai veikia žmogų (jis nesugeba savęs kontroliuoti, neadekvačiai suvokia susidariusią situaciją, susilpnėja jo veiksmų koordinacija, savitvarda, neretai dėl tokio apsvaigimo atsiranda įvairių neigiamų pasekmių, dėl jo pažeidžiami ir įstatymai); alkoholio vartojimas gali sukelti visiems žinomus neigiamus padarinius žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir lengvai apsvaigęs nuo alkoholio žmogus ima nekritiškai vertinti aplinką, sumažėja jo savikontrolė, atsiranda per didelis pasitikėjimas savimi. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ta, kad nukentėjęs darbuotojas nesugeba tinkamai įvertinti pavojų, elgiasi aplaidžiai ir neadekvačiai, t. y. neblaivaus darbuotojo didelis neatsargumas, kurį sąlygoja jo paties veiksmai, gali būti tiesiogine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Bendrovės įsitikinimu, kaip teisingai buvo nustatyta pirminio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, būdamas neblaivus, G. V. adekvačiai neįvertino darbo proceso ir jame kylančių pavojų, dėl alkoholio poveikio atsiradus nepagrįstam pasitikėjimui savimi, praradęs savikontrolę, perėjo pro iškasos aptvarus ir pateko į pavojingą zoną, kurioje tuo metu jokiu būdu negalėjo būti jokio darbuotojo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tai, jog A. Z. savarankiškai ir vienas pradėjo ardyti betoninę sienelę, nepaneigia to, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo G. V., priežastis yra paties G. V. neblaivumas. Būtent jo neblaivumas ir lėmė tai, kad jis, objektyviai neįvertinęs pavojaus, pateko į aptvertą pavojingą zoną, kurioje nieko negalėjo būti visą darbų atlikimo, t. y. sienelės ardymo, laikotarpį – iki to momento, kai būtų buvę išardyti aptvarai. Šiuo atveju neva neįvykdyti saugos priemonių nurodymai ar neužtikrinimas, kad pavojingose zonose nebūtų žmonių neturi jokios tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, kadangi, kaip minėta, aptvertoje zonoje visą sienelės ardymo darbų laikotarpį negalėjo būti jokio darbuotojo iki to laiko, kai įvykdžius darbus būtų išmontuoti aptvarai. G. V. neblaivumas, kuris sąlygojo nukentėjusiojo netinkamą rizikos supratimą, savikontrolės sumažėjimą bei didelį jo paties neatsargumą, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, jau buvo pripažintas tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, nes G. V. būdamas neblaivus ir objektyviai neįvertinęs jam galinčio kilti pavojaus, savavališkai pateko į pavojingą zoną. Todėl šis nelaimingas atsitikimas darbe privalo būti pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (II t., b. l. 1–4) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą.

Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2014 m. spalio 16 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1) pirmąja G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo nurodytas jo neblaivumas. VDI atlikus papildomą G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio darbe, įvykusio 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V., papildomo tyrimo akto (toliau – ir Aktas Nr. 2) 11 p. buvo pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nurodytos ankstesniame nelaimingo atsitikimo darbe akte, ir nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 3 d., nustačius, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant netinkamoms, nesaugioms arba sveikatai kenksmingoms darbo sąlygoms, faktas, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, netenka reikšmės. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja remiasi teismų praktika aiškinančia Įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. nuostatas, galiojusias iki 2009 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu priimant šioje byloje skundžiamus sprendimus buvo vadovautasi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. galiojančia Įstatymo 7 str. 3 d. nuostata, kuria remiantis priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir asmens neblaivumo yra nustatinėjamas tik tuo atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikoms darbo sąlygoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą (III t., b. l. 1–3).

VSDFV nurodė, kad Įstatymo 7 str. 3 d. įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant nelaimingas atsitikimas darbe nepripažįstamas draudiminiu įvykiu: pirma, turi būti įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, ir antra, turi būti nustatyta, kad nelaimingas atsitikimo priežastis – apdraustojo asmens neblaivumas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašo palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1) I-596, tačiau nedraudiminiu įvykiu nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas ne šiuo sprendimu, bet VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-15-378.

VSDFV taip pat pažymėjo, kad papildomo tyrimo aktas patvirtina, jog šviesduobės demontavimo darbai, kurių metu nukentėjo G. V., buvo pradėti neįvykdžius paskyroje-leidime šviesduobės demontavimo darbams nurodytų saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant, kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų. Įmonės darbuotojas A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus, pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.. Ginčo dėl šių nelaimingo atsitikimo priežasčių nėra, nes papildomo tyrimo aktas nebuvo nuginčytas. Įrodymų, patvirtinančių, kad šio nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos G. V. neblaivumas, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad G. V. neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusio nelaimingo atsitikimo padariniais – G. V. mirtimi dėl patirtų sužalojimų. Tokiu būdu, nelaimingo įvykio metu G. V. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad G. V., būdamas neblaivus, adekvačiai nevertino darbo proceso ir jame kylančių pavojų, dėl alkoholio poveikio atsiradus nepagrįstam pasitikėjimui savimi, praradęs savikontrolę, perėjo pro iškasos aptvarus ir pateko į pavojingą zoną, kurioje tuo metu neturėjo būti, nelaikytinos nelaimingo atsitikimo priežastimis. Papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. V. buvo sužalotas dėl techninių veiksnių – A. Z. nupjovus šviesduobės sieneles laikančiąsias armatūras, sienelė griuvo ir prispaudė iš išorinės šviesduobės pusės stovėjusį G. V.. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad nelaimingo įvykio metu G. V. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykių sąrašo aiškinti plečiamai, todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 105–108).

Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo tyrimo akte nurodytos dvi priežastys, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Kaip matyti iš nelaimingo atsitikimo nurodytų priežasčių, nei viena nėra susijusi su G. V. neblaivumu, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė teisėtus ir pagrįstus ginčijamus sprendimus, vadovaujantis kuriais nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu,

I. V. nesutinka, kad be nurodytų Akte Nr. 2 išvardintų nelaimingo atsitikimo priežasčių, lieka galioti ir Akte Nr. 1 nurodytos priežastys. Atkreipė dėmesį, jog VDI jai išaiškino, jog N-l formos akte (Akte Nr. l) nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo pakeistos ir papildomo tyrimo akte išdėstytos nauja redakcija. Taigi, pareiškėjos teigimu, Akte Nr. l nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra neaktualios ir neteisingos, nes papildomo tyrimo metu buvo nustatytos kitos nelaimingo atsitikimo priežastys.

I. V. taip pat atkreipė dėmesį, jog Aktas Nr. 2 nėra apskųstas, todėl abejoti jame nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis nėra jokio teisinio pagrindo. G. V. neblaivumas nelėmė nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neišnyko, o Aktas Nr. 2 yra laisvos formos raštas ir negali pakeisti Akte Nr. 1 nurodytų priežasčių.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens I. V. atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. ant pareiškėjo užvirto ardoma šviesduobės sienelė. Nuo patirtų sužalojimų G. V. mirė.

VDI, ištyrusi nelaimingo atsitikimo aplinkybes, 2014 m. spalio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 pirmąja G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą, t. y. G. V. neblaivumą (G. V. kraujyje rasta 1,08 promilės etilo alkoholio) (III t., b. l. 14–17).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 6-15-1869 (III t., b. l. 13) šis nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Tačiau išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą dėl šio sprendimo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (11.1)I-596 (III t., b. l. 32–33) nusprendė, kad įvykis nepripažintinas draudiminiu, nes jį nulėmė G. V. neblaivumas, todėl įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-15-378 G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 6-15-1869 panaikintas (III t., b. l. 34).

VDI 2015 m. gruodžio 2 d. atliko G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo papildomą tyrimą ir surašė papildomo tyrimo aktą (III t., b. l. 41–43), kuriuo atliko Akto Nr. 1 pakeitimus ir papildymus, t. y. papildė nelaimingo atsitikimo aplinkybes bei pakeitė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Aktas Nr. 2 laikytinas neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi (III t., b. l. 37–38).

Akte Nr. 2 nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardijamas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (kodas 25) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (kodas 05). Dėl pirmosios priežasties paaiškinta, kad šviesduobės demontavimo darbai buvo pradėti neįvykdžius paskyroje-leidime šviesduobės demontavimo darbams nurodytų saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. bei 25 str. 1 d. 13 p. reikalavimai. Dėl antrosios priežasties nurodyta, kad įmonės darbuotojas A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d., bei paskyros-leidimo šviesduobės demontavimo darbams 5 p. 7 priemonę, bei plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9, patvirtintos UAB „Irdaiva“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.8/17-DS, 161 p. „Statinius ar konstrukcijas ardantys / demontuojantys darbuotojai privalo užtikrinti, <...> kad pavojingose zonose nebūtų žmonių“.

VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs Aktą Nr. 2, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas buvo išnagrinėtas iš naujo ir buvo priimtas naujas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 6-15-267 (I t., b. l. 13), kuriuo G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, o 2015 m. vasario 20 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-15-378 panaikintas. VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2019 (I t., b. l. 10–11) paliko galioti atsakovo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą.

Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 6 str. 6 d. sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 3 d. įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija. Minėto įstatymo 44 str. 7 d. nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nustatyta tvarka neskundė Akto Nr. 1 ar Akto Nr. 2, todėl pastarieji laikytini galiojančiais ir teismas šioje byloje nevertina juose pateiktos informacijos teisėtumo ar pagrįstumo ir sprendžia tik dėl skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 6-15-267, G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu Įstatymo 6 str. 1 d. pagrindu. Pagal Įstatymo 6 str. 1 d. draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 str. 1 d. 1 ir 2 p., įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Bendrovė neginčija Įstatymo 6 str. 1 d. sąlygų egzistavimo, tačiau mano, jog nagrinėjamu atveju G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nelaikytinas draudiminiu pagal Įstatymo 7 str. 3 d.

Vadovaujantis Įstatymo 7 str. 3 d. draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu Įstatymo 7 str. 3 p. pagrindu turi kartu egzistuoti abi įtvirtintos sąlygos: pirma, turi būti įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir antra, nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su apdraustojo neblaivumu (girtumu). Pažymėtina, kad tokį Įstatymo 7 str. 3 d. aiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2890/2012).

Kaip minėta, pagal Įstatymo 6 str. 6 d. sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu priimamas remiantis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22–24 p. detalizuota, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, VSDFV teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. VSDFV teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2), tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo VSDFV skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tuo tarpu kiti dokumentai yra papildoma informacija, kurią, priimdamas sprendimą, turi vertinti VSDFV teritorinis skyrius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais turėjo vadovautis atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, šiuo atveju yra Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 d. Teismas pažymi, kad, nors Akte Nr. 1 G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo nurodytas jo neblaivumas (saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, tačiau Aktu Nr. 2 nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo pakeistos, nurodant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą (šviesduobės demontavimo darbai buvo pradėti neįvykdžius saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą (A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.). Taigi, kaip teisingai pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo I. V., pakeitus (ne papildžius) Aktą Nr. 1, prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nebeliko G. V. neblaivumo, todėl ginčo situacijai negali būti taikoma Įstatymo 7 str. 3 d. Tačiau net ir tuo atveju, jei G. V. neblaivumas būtų iš dalies lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, vienai iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių esant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumui, G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe vis tiek negalėtų būti pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu, nes, kaip minėta, Įstatymo 7 str. 3 d. nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti Akte Nr. 1 ir Akte Nr. 2 nurodytomis aplinkybėmis, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą G. V. darbe atsitikusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykių, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2019 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 6-15-267 bei palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagristas.

Netenkinus skundo, pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų prašo ir trečiasis suinteresuotas asmuo I. V.. Vadovaujantis ABTĮ 40 str. 3 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju I. V. patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, todėl jos prašymas nėra sprendžiamas, tačiau I. V. išaiškinama, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Irdaiva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.