- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- eI-3526-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01135-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir D. K. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti : 1) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. ĮS-971 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pripažinimo netekusiu galios“, 2) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. ĮS-1013 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. ĮS-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau –ir Skundžiami įsakymai, Įsakymai).
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti. A. L. nuosavybės teise priklauso 0,5800 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kulautuvos mstl., Kulautuvos sen., Kauno r. sav., kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas ). Pareiškėja, veikdama per įgaliotą asmenį S. L. , Kauno rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdama pakeisti žemės sklypo paskirtį. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, kad Žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano teritoriją, kurią numatoma urbanizuoti. Nurodė, jog atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ĮS-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ buvo papildytas įsakymas, jo iš esmės nekeičiant.
Pažymėjo, jog nepaisant to, kad pareiškėja buvo pateikusi visus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti reikalingus dokumentus, minėti įsakymai, kuriais pradėta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, Skundžiamais įsakymais buvo panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjos atstovo nuomone, Kauno rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti anksčiau savo priimtus administracinius aktus. Šiuo atveju iš pareiškėjos buvo atimta teisė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nutraukiant projekto rengimo tolimesnę procedūrą be teisėto pagrindo. Skundžiami įsakymai priimti, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, juose nenurodant konkrečių teisės aktų straipsnių, punktų, t.y. be teisinio pagrindimo. Juose nenurodytos procedūros arba aplinkybės, kurios leistų pripažinti pirmiau priimtus įsakymus neteisėtais, todėl nėra aišku, ar projekto rengimas neatitiko tam tikrų reikalavimų, ar buvo kitų priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas toliau. Pareiškėja pažymėjo, jog ji gavo iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus informacinio pobūdžio raštą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame buvo nurodyta, jog Nemuno upės slėniuose ir virš jų šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama, tačiau pareiškėjai pateikus „topografinę nuotrauką ar kt.“, jos prašymas būtų nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjos atstovo nuomone, minėto rašto turinys neaiškus, jis nėra susijęs su pareiškėjos prašymu ir pačios atsakovės patvirtintais reikalavimais Žemės sklypo formavimui ir pertvarkymui. Rašto turinys prieštaringo pobūdžio, jame nurodoma, kad žemės sklypo projekto rengti pradėti negalima dėl to, jog sklypas patenka į galimai užliejamą teritoriją, kurioje pastatų statyba yra draudžiama, tačiau tuo pačiu nurodoma, jog pateikus kažkokius dokumentus, projektą gal ir būtų galima pradėti rengti. Be to, pareiškėja turi nepatvirtintos informacijos, pagal kurią galimas ir dvejopų standartų šioje situacijoje taikymas, kai greta Žemės sklypo esantiems sklypams ( toje pačioje Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio dalyje) yra pradedami rengti analogiški formavimo ir pertvarkymo projektai, tačiau pareiškėjai tokios sąlygos nesudaromos. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.
Atsakovė nurodė, jog pagal 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo planą pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios paskirties užstatymas su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Minėta teritorija patenka į galimų potvynių teritoriją - aplinkosauginiu požiūriu jautrią teritoriją, kuriose esamo užstatymo tankinimas neplanuotinas bei patenka į gamtinio karkaso teritoriją. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapį, kuris patvirtintas LR Aplinkos ministro 2014-08-06 įsakymu Nr. D1-655, patenka į galimai užliejamas teritorijas: sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijas bei ledo sangrūdų potvynių teritorijas. Dalis pietinės sklypo dalies teritorijos patenka į 10 proc. tikimybės (didelės tikimybės) potvynių užliejamas teritorijas. Likusi sklypo dalis patenka į 1 proc. (vidutinės tikimybės) potvynių užliejamas teritorijas.
Pažymėjo, jog planuojamas žemės sklypas taip pat patenka į Nemuno apsaugos zonos teritoriją, kuriai yra taikoma XXIX specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus teisės aktų nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pažymėjo, jog žemės sklypui pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, natūralu, kad bus planuojamos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) iš esamų duomenų matyti, kad per 2015-2016 m. laikotarpį buvo pradėti rengti 5 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, įskaitant ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tik šio sklypo rengiamam formavimo ir pertvarkymo projektui buvo numatytas vienas iš tikslų - pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, numatant naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Visų kitų rengiamų projektų tikslai nėra pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas. Kauno rajono savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjos pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ar yra priimti pažeidžiant administracines procedūras. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 1 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“, kurio pagrindu buvo pradėtas rengti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 0,5800 ha žemės ūkio paskirties sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau ir –Projektas). Įsakyme nurodytas projekto tikslas – minėto žemės sklypo padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų ir paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vienam iš suformuotų sklypų nustatant naudojimo būdą- inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ( 2.2p.).
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ĮS-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl(duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ 2016-04-01 įsakymo 2.2p. papildytas, prie žemės pagrindinės paskirties nurodant „pagrindinės žemės ūkio paskirties“, kita apimtimi paliekant nepakeistą.
Šios bylos ginčo dalykas- Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vėliau priimtų įsakymų, t.y. 2016 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. ĮS-971 ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.ĮS-1013, kuriais pripažinti netekusiais galios 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymai Nr. ĮS-593 bei Nr. ĮS-636 dėl pradėtos Projekto rengimo procedūros, pagrįstumas ir teisėtumas. Skundžiami įsakymai panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamus įsakymus ( individualius administracinius aktus) atliko viešojo administravimo funkcijas pagal savivaldybės administracijai priskirtą kompetenciją teritorijų planavimo procese (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19p., Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 2d., 16 str.), todėl minėtiems sprendimams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nagrinėjant administracinę bylą dėl individualaus administracinio akto turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kuris reglamentuoja tokiam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pastebėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-442/2016).
Kaip matyti iš Skundžiamų įsakymų, atsakovas, juos priimdamas, rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, t.y. bendra norma, suteikiančia teisę savivaldybės administracijos direktoriui savo priimtus teisės aktu sustabdyti, juos pakeisti ar panaikinti, tačiau jokie motyvai, dėl kurių Skundžiami administraciniai aktai buvo pripažinti netekusiais galios, juose nenurodyti, neišdėstytos sąlygos, dėl kurių ginčo teritorijoje Projekto rengimo procedūra nebegalima. Duomenų apie kitus dokumentus, kuriuose būtų aiškiai išdėstytas teisinis ir faktinis Skundžiamų įsakymų panaikinimo pagrindas, teismui taip pat nepateikta.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog panaikinant ginčijamus administracinius aktus, buvo vadovaujamasi viešai skelbiamais dokumentais- Ištraukomis iš 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo plano, Aplinkos ministro 2014-08-06 įsakymu Nr. D1-655 patvirtintu potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiu, kurie, jos teigimu, įrodo, kad ginčo žemės sklypas patenka į potvynių užliejamą teritoriją, tačiau, teismo nuomone, minėti dokumentai neįrodo, jog buvo konkrečiu atveju laikomasi Viešojo administracinio akto 8 str. reikalavimų (juose motyvai neišdėstyti), šių dokumentų negalima priskirti individualaus pobūdžio administraciniams aktams, nei laikyti sudėtine ginčijamų administracinių aktų dalimi.
Atsakovo nuomone, Skundžiamų įsakymų motyvai buvo išdėstyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus informacinio pobūdžio rašte „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ ( toliau – ir Raštas). Teismas su šia pozicija taip pat nesutinka.
Pažymėtina, jog minėtas raštas, adresuotas pareiškėjos atstovui, atsakant į 2016-03-20 prašymą. Iš jo nėra aišku, ar jis parašytas prieš priimant ginčijamus sprendimus, ar po jų priėmimo ( nėra nurodyta priėmimo data), ginčijamuose sprendimuose nėra pateiktos nuorodos į minėtą raštą, todėl jo negalima vertinti kaip skundžiamų administracinių aktų priedo.
Tačiau net ir pritariant atsakovo pozicijai dėl Skundžiamų įsakymų motyvų išdėstymo Rašte, teismas, vertindamas jo turinį, daro išvadą, jog jame nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis ankstesni įsakymai, kurių pagrindu buvo pradėtas rengti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, buvo panaikinti, taip pat neaiškios priežastys, dėl kurių Projekto procedūros ginčo teritorijoje nebegalimos. Rašte išdėstyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, nurodyta, jog Nemuno upės slėniuose ir virš jų šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama, tačiau tuo pačiu teigiama, jog jeigu bus pateikti dokumentai (pvz. „topografinė nuotrauka ar kt.“), pareiškėjos prašymas bus nagrinėjamas iš naujo.
Atsiliepime į skundą nurodomos papildomos priežastys (nurodoma, jog Žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso, Nemuno apsaugos zonos teritoriją, į teritorijas, kuriose esamo užstatymo tankinimas neplanuotinas), tačiau iš esamų dokumentų visumos nėra aiškios konkrečios priežastys (priežastis), dėl kurių ( kurios) sprendimai buvo panaikinti, t.y. aiškiai neišdėstytas faktinis ir teisinis jų panaikinimo pagrindas. Be to, pažymėtina, jog pagal administracinių teismų praktiką Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui ( žr., pvz. 2013 m. birželio13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l-502/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą - šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ( žr., pvz. 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, daro išvadą, jog ginčijami įsakymai yra neaiškūs, juose neišdėstyti konkretūs anksčiau priimtų sprendimų pripažinimo netekusiais galios motyvai, nenurodytos aiškios priežastys dėl Projekto procedūros negalimumo ginčo teritorijoje, todėl juos priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimai, taip pat nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą Skundžiamus įsakymus panaikinti ( ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 2d.).
Pareiškėjos atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų paskaičiavimu, kuris teismui buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo, spręstinas įsiteisėjus teismo sprendimui ( ABTĮ 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas),
nusprendžia:
Pareiškėjos A. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. ĮS-971 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pripažinimo netekusiu galios“.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. ĮS-1013 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. ĮS-636 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-593 „Dėl pradedamo rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kulautuvos sen. Kulautuvos mstl. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.