Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. I-1955-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
I-1955-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02121-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1955-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02121-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur neturtinės žalos (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad buvo apgyvendintas ankštose kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Kamerų langai buvo tamsinti, dėl ko pareiškėjui skaudėjo akis, jos ašarojo, pareiškėjas kreipėsi į akių gydytoją. Paaiškino, kad būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje minėtu laikotarpiu patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, nepatogumus, emocinius sutrikimus, depresiją ir kt. Patirtą žalą pareiškėjas įvertino 1000 Eur, prašė ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Viso buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,81 iki 16,53 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi jo argumentai dėl nepakankamo gyvenamojo ploto yra nepagrįsti. Pareiškėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis suėmimo sąlygų įtaką. Paaiškino, kad daugumoje Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų yra įrengti skaidraus stiklo langai, tačiau trečiojo aukšto kamerų (iš A. Mickevičiaus g., pusės), t. y. Nr. 336 ir Nr. 348, langai yra aptraukti tamsinta plėvele, tačiau tokią galimybę numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Visų kamerų langai praleidžia pakankamai šviesos ir jų dirbtinis apšvietimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pareiškėjas būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl toliaregystės, tačiau kameros apšvietimas tam įtakos neturėjo. Psichine sveikata pareiškėjas nesiskundė, į psichologus nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekdamas pasipelnyti skunde neteisingai aprašo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas, o pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. S. į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir jame buvo laikomas iki 2015 m. lapkričio 4 d. (b. l. 14, 15-16). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose kamerose: nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. - kameroje Nr. 336, nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. – kameroje Nr. 212, nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 14 d. – kameroje Nr. 166, nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. – kamerose Nr. 348. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui kameroje teko nuo 3,81 iki 16,53 kv. m. (b. l. 15-16), taigi daroma išvada, kad jam buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, kadangi langai buvo padengti tamsinta plėvele, o tai kenkė regėjimui. Pareiškėjas į bylą nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurių konkrečiai kamerų langai buvo užtamsinti. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad tardymo izoliatoriaus trečiojo aukšto kamerų langai (iš A. Mickevičiaus gatvės pusės) dėl saugumo yra padengti tamsinta plėvele, tačiau pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punktą, kamerų langai gali būti aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamerų langai praleidžia pakankamai šviesos, o kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka higienos normos reikalavimus.

Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pagal Taisyklių 14.1 punktą kamerų langai gali būti aptraukti apsaugine plėvele, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie kamerų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams į bylą nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimų, kad kamerų apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus, nepakanka. Paaiškinimai turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo kamerų apšvietimo, šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl atsakovo neveikimo patyrė 1000 Eur dydžio neturtinę žalą - pablogėjo sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, nepatogumus, depresiją, nepakankamas apšvietimas kenkė regėjimui.

Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus matyti, kad V. S. ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl nemigos, regėjimo sutrikimų, dietinio maitinimo ir pan. Psichologo pagalbos pareiškėjas nepageidavo, psichine sveikata nesiskundė (b. l. 20-21, 23). Akcentuotina, kad V. S. dar iki atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių skundėsi regėjimo silpnumu, tai patvirtina gydytojo 2015 m. liepos 29 d. įrašas pareiškėjo asmens sveikatos kortelėje (b. l. 20), taigi pareiškėjo nurodyti regėjimo sutrikimai nelaikytini kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje priežastimi. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl kamerų apšvietimo ir tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos, ar, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis