Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. G. (H. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-292 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. H. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą – 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendyje nurodyta H. G. kaltės forma, tačiau nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, kitose dalyse nuosprendį paliekant nepakeistą.

3. Bausmės pradžia 2011 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d. Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis H. G. atliko 2020 m. birželio 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai 3 (trys) dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes, Komisijos vertinimu, nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

5. Nuteistojo H. G. gynėjo advokato D. Jurgučio skundas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo H. G. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo H. G. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo advokato skundą dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste, todėl skundžiama nutartis atmesti skundą ir netaikyti nuteistajam H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki nuteistojo H. G. skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) 1 straipsnyje buvo išdėstyta nauja BVK redakcija, o 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje numatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, kurie iš esmės (su tam tikrais, šiai bylai neaktualiais pakeitimais) atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad naujos redakcijos BVK nuostatos nuteistojo H. G. teisinei padėčiai įtakos neturi. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai, o skundžiama nutartis priimta jau po 2023 m. sausio 1 d. Aukštesnysis teismas turi pareigą patikrinti ir nagrinėjamu atveju tikrina apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).

11. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu H. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Nuteistasis H. G. du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 2020 m. birželio 30 d., vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo H. G. skundo argumentus dėl jo praeitį apibūdinančių duomenų (ne)vertinimo, pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

12. Pažymėtina, kad nuteistasis H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas šeštą kartą, tačiau iš 2022 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog, prieš paskutinį kartą nuteistąjį teikiant Komisijos svarstymui, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė H. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. 2 t., I d., 23–37). 2016 m. sausio 5 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo H. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nuo 2020 m. kovo 30 d. atlikto tyrimo (a. b. 1 t., I d., 80–88). 2022 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas vienas statinis kriminogeninis veiksnys, tačiau taip pat ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių kiekis ir turinys išlieka nepakitę nuo atlikto pirmojo socialinio tyrimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis H. G. maksimaliai nesiekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo bausmės atlikimo pabaiga 2024 m. gruodžio 30 d., tačiau 2022 m. vis tiek nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis, neleidžiantys konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2020 m. nuteistojo H. G. asmenybės atžvilgiu nustatomas nemažėjantis dinaminių ir nedidėjantis apsauginių kriminogeninių veiksnių kiekis.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyti šeši apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. pakankamo išsilavinimo, profesijos turėjimas; galėjimas gyventi pasirinktoje vietoje; darbo po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos turėjimas; gerų tarpusavio ryšių su artimaisiais palaikymas; aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų neturėjimas; stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų (a. b. 2 t., I d., 37). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad visgi šie apsauginiai veiksniai neatsveria vieno statinio ir keturių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip nepakankamas savo veiksmų bei jų pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka; požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą, priežiūrą bei visuomenę; turimi nemenki įsiskolinimai (iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis H. G. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 81 172,94 Eur, taip pat pastebima nuteistojo iniciatyvos padengti turimus finansinius įsipareigojimus stoka, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. kovo–balandžio mėnesiais išlieka 130 Eur savanoriškai sumokėta suma). Be to, nors nuteistasis palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais, tačiau pastebėtina, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu H. G. pripažintas veikęs nusikalstamai su kitais asmenimis, iš kurių vienas – nuteistojo brolis. Vadinasi, vertinant dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių visumą, nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai nepaneigia išvados, kad tolesnis bausmės tikslų siekimas, nuteistajam esant ne pataisos įstaigoje, šiuo metu nėra įmanomas.

14. Kaip jau buvo minėta, vienas iš nuteistojo H. G. atžvilgiu nustatytų apsauginių kriminogeninių veiksnių – darbo po paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos turėjimas. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. yra pateikęs 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymą „Dėl H. G. įdarbinimo po lygtinio paleidimo“ (a. b. 4 t., II d., 39). Nors nuteistasis formaliai yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę, vis dėlto, iš 2022 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo H. G. požiūris darbo atžvilgiu dviprasmiškas. Nuteistąjį teigiamai apibūdina tai, kad jis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus ir tekintojo specialybes, taip pat jis pozityviai vertina darbinį užimtumą laisvėje bei buvo įsitraukęs į neatlyginto darbo iniciatyvas, atlikdamas neatlygintinus darbus 2021 m. sausio 24 d. ir balandžio 12 d. bei 2022 m. kovo 13 d. Be to, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu nuteistajam H. G. leista užsiimti individualia veikla (a. b. 4 t., II d., 6). Nepaisant to, nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis H. G. buvo baustas už tai, jog atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, taip pat atsisakė atlikti darbus pagal grafiką dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo, nenurodydamas priežasčių. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą apibūdinančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad nuteistasis H. G., būdamas lygtinai paleistas, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo darbinė veikla yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

15. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų bei keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad H. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2011 m. birželio 30 d., skatintas dešimt kartų, tačiau penkiolika kartų baustas dėl įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, nurodymų nevykdymo, draudžiamų daiktų laikymo ir kt., nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog H. G. padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

17. Iš nuteistojo skundo aukštesniajam teismui turinio matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, be to, jam suteikta teisė į trumpalaikes išvykas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis H. G. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją (a. b. 2 t., II d., 158), be to, 2022 m. nuteistajam buvo leista trims paroms išvykti į namus (a. b. 4 t., II d., 23–24, 33–34). Aukštesnysis teismas teigiamai vertina minėtas aplinkybes, tačiau pačios savaime jos neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 68 straipsnio 1 dalyje ir 104 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtintos sąlygos, kurias atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, galėjo būti perkeliami iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems (su tam tikromis išimtimis) galėjo būti suteikiama teisė trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų, kurią nuteistieji turėjo atitikti – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad naujojoje BVK redakcijoje kaip sąlyga dėl perkėlimo į lengvąją grupę numatyta išimtinai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, t. y. nebeliko vidutinės nusikalstamo elgesio alternatyvos. Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą, taip pat ir leidimas išvykti trims paroms į namus ar aplankyti giminaičius bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje ir/ar išvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar lankant artimuosius giminaičius, bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas, įtvirtintas BVK 4 straipsnyje, reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis H. G. gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam H. G. šiuo metu netaikytinas.

18. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo skundo argumentus dėl valstybinės politikos lygtinio paleidimo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

19. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepagrįstai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę automatiškai vertina kaip laisvės atėmimo bausmės atlikimo etapą, nes vien tai, jog asmuo nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme nesuponuoja, kad jis bus paleistas lygtinai. Šio instituto taikymo galimybė nuteistojo atveju priklauso išimtinai nuo jo paties elgesio korekcijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skundo argumentus dėl to, kad jis nėra paleidžiamas lygtinai, nors visa apimtimi yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas, taip nesutinkant su žemesniojo teismo nutarties motyvais ir bandant pateisinti tyrimo metu nustatytą vidinės motyvacijos nebuvimą. 2022 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis H. G. nepraleisdavo užsiėmimų programoje „Bendravimo įgūdžių formavimas ir lavinimas“, tačiau ne visada atlikdavo namų darbų užduotis, nenoriai atlikdavo ir užduotis užsiėmimų metu, buvo stebima nuteistojo žema vidinė motyvacija (a. b. 2 t., I d., 35). Pažymėtina, kad vien formalus Komisijos rekomendacijų vykdymas, nekeičiant savo elgesio teigiama linkme, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesys iš dalies suponuoja tai, jog nuteistojo siekis mažinti nusikalstamo elgesio riziką galėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus, siekiant būti lygtinai paleistu, nesikoncentruojant į savo elgesio pokyčius ir dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis H. G. nėra padaręs pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenis, matyti, jog jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, įsitraukdamas į pozityvaus užimtumo veiklas, kaip nurodyta ir 2022 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo H. G. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam šiuo metu galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalyje (buvusio BVK 157 straipsnio 1 dalyje) nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. G. (H. G.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.