Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Elingai Bistrickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. T., jos atstovui Andriui Tumui, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams Anton Aleksandrovič, Algirdui Cibulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros (toliau – Vilniaus RAAD Šalčininkų raj. agentūra) vyresn. inspektoriaus 2007-11-16 nutarimu Nr. VR-9.1-155 AM 0023 V. T. pagal ATPK 55 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už tai, kad 2007-09-08 Šalčininkų raj. agentūros pareigūnam tikrinant Merkio upės aplinkosauginę būklę Šalčininkų raj., Jašiūnų mstl., nustatyta, kad V. T. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jašiūnai, pažeidžiant kūdros iškasimo projekto sąlygas, savarankiškai buvo padarytos 2 prakasos, jas sujungiant su Merkio upe, kuri yra ichtiologinis draustinis. Kasant prakasas buvo sudarkytas Merkio upės dešinysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakastas būdingas upės pakrantės reljefas, ir tuo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 punktų, 32 str. 9 d. reikalavimai, 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” Nr. 343 XXIX skirsnio 126.4 p. ir XLIV skirsnio 177.2 punktų reikalavimai.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir atstovas prašė skundą tenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir

nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-08 Vilniaus RAAD Šalčininkų raj. agentūros (toliau – Šalčininkų raj. agentūra) pareigūnams tikrinant Šalčininkų rajono, Jašiūnų gyvenvietės Merkio upės ichtiologinio draustinio aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, buvo nustatyta, kad Jašiūnų miestelyje, (duomenys neskelbtini), iškastos kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe. Atliktą patikrinimą patvirtina byloje pateiktas Vilniaus RAAD Šalčininkų raj. agentūros aktas (b.l. 46). Žemės sklypas, kuriame buvo iškasta kūdra, iki 2007-04-25 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė V. T. ir K. T. (b.l. 62-65). K. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) ir minėtą žemės sklypą paveldėjo V. T. (b.l. 11-12). 2007-10-17 Šalčininkų raj. agentūros raštu Nr. VR-9.6-303 V. T. paprašyta atvykti į agentūrą ir pateikti žemės nuosavybės dokumentus ir kūdros jai priklausančioje žemės valdoje, projektavimo ir derinimo su valstybinėmis institucijomis dokumentus (b.l. 6). 2007-11-06 Šalčininkų raj. agentūra raštu Nr. VR-9.6-318 pakartotinai nurodė V. T. atvykti į agentūrą (b.l. 7). 2007-11-12 V. T. pateikė Šalčininkų raj. agentūrai paaiškinimą (b.l. 8-9). 2007-11-13 Šalčininkų raj. agentūros vyresn. inspektorius surašė V. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame konstatuota, kad V. T. priklausančiame žemės sklype legaliai iškastos kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe (b.l. 22-23).

Nustatyta, kad 2005 m. K. T. ir V. T. pageidaujant, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, netoli Merkio upės, buvo suprojektuota kūdra (17, 18, 19, 21). Minėtas žemės sklypas priklauso Merkio ichtiologiniam draustiniui (b.l. 59-61). Tų pačių metų liepos mėnesį minėtas projektas buvo suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi, Šalčininkų rajono žemės ūkio skyriumi, Šalčininkų savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriumi (b.l. 19). Remiantis V. T. paaiškinimu Šalčininkų raj. agentūrai (b.l. 8-9), projektas buvo įgyvendintas 2005 m. liepos mėnesį. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. Merkio upė ištvino ir potvynio metu apsėmė V. T. priklausantį žemės sklypą. Tai patvirtina kartu su skundu pateiktos nuotraukos (b.l. 26-32), Šalčininkų raj. savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos seniūnės aiškinamasis raštas (b.l. 21). V. T. savo paaiškinime Šalčininkų raj. agentūrai (b.l. 8-9) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad potvynio metu buvo sudarkytas visas sklypas, išplauta daug duobių ant kranto ir upėje, sunaikinta augmenija. Paaiškino, kad potvynio metu vanduo išplovė ir prie Merkio upės buvusios senvagės teritorijas bei pagal seną upės vagą praplovė ištakas iš kūdros. Pasibaigus potvyniui, V. T. atliko daug darbų, kurių metu bandė pašalinti potvynio metu Merkio upės krantams bei žemė sklypui padarytus reljefo sudarkymo bei augmenijos sunaikinimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas priklauso Merkio ichtiologiniam draustiniui, šiame sklype atliekama veikla turi atitikti ichtiologinių draustinių apsaugai taikomų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju taikytinos Saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 redakcija Nr. I-301) 32 str. 9 d. nuostatos, įtvirtinančios, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. To paties įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, kasti durpes ir ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėtos įstatymo nuostatos buvo pažeistos (b.l. 42). Taip pat nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” Nr. 343 XXIX skirsnio 126.4 p., kuriame numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius, ir XLIV skirsnio 177.2 p., kuriame įtvirtinta, jog ichtiologinių draustinių teritorijoje draudžiama tiesinti ir gilinti upių vagas, statyti užtvankas, keisti vandens telkinių kranto linijas. Remiantis šiais pažeidimais, veika kvalifikuota pagal ATPK 55 str. 2 d., numatančią atsakomybę už vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą, padarant žalą vandens telkiniui.

Teismas pažymi, jog tam, kad konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, būtina nustatyti asmenį, padariusį pažeidimą, neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių ir asmens kaltę (ATPK 9 str. 1 d.). Šalčininkų raj. agentūros pareigūnai atliko Merkio ichtiologinio draustinio aplinkosauginių reikalavimų laikymosi patikrinimą ir konstatavo, kad V. T. padarė pažeidimą, padarė prakasas, dėl kurių jos namų valdoje esanti kūdra susijungė su Merkio upe (b.l. 40). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės nėra pagrįstos neginčijamais įrodymais. Šalčininkų raj. agentūros atstovo byloje pateiktos nuotraukos neįrodo padaryto pažeidimo ir nepaaiškina jose matomo kelio (provėžos) atsiradimo kilmės (b.l. 68). Šalčininkų raj. agentūros atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas yra akivaizdus, vieną iš tai pagrindžiančių požymių nurodė skundžiamame nutarime nurodytus prakasų išmatavimus, kurie iš kiekvienos prakasų pusės yra vienodi (b.l. 42), o tai nebūtų įmanoma, jeigu prakasos būtų atsiradusios kaip potvynio pasekmė. Tačiau daugiau įrodymų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nepateikė. Todėl konstatuotina, kad nutarimas priimtas, visapusiškai neįsigilinus į įvykio aplinkybes, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas, t.y. nenustačius neteisėtos veikos, priežastinio ryšio bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. V. T. veika kvalifikuota pagal ATPK 55 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už pažeidimą, kuris nėra šiuo atveju laikomas trunkamu, nes V. T. paskirta nuobauda už konkrečių veiksmų atlikimą, kurie buvo užbaigti. Kadangi nustatyta, kad potvynis, po kurio buvo atlikti skundžiamame nutarime nurodyti veiksmai, buvo 2005 m. rugpjūčio mėn., o pažeidimas nustatytas 2007-09-08 (b.l. 46), darytina išvada, jog administracinė nuobauda V. T. paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pažymėtina, kad nutarime skirti nuobaudą, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas. Jeigu buvo daroma išvada , jog pažeidimas yra trunkamasis, turėjo būti nurodomas pažeidimo darymo laikotarpis arba pažeidimo pražios laikas.

Todėl darytina išvada, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 55 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo V. T. atžvilgiu nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.

Šis nutarimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo bei reikalauti pašalinti nustatytus aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus duodant privalomąjį nurodymą LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. numatytais atvejais.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus RAAD Šalčininkų raj. agentūros vyresn. inspektoriaus 2007-11-16 nutarimą Nr. VR-9.1-155 AM 0023, kuriuo V. T. paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Dėl nutarties per 10 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.