- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- eA-1894-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03570-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. P. B. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB "Ekoprekyba"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. B. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. B. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. B. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41367 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2461 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes, po 2020 metų rinkimų pasikeitus šalies lyderiui, buvo pradėti persekioti žurnalistai bei fotografai. Pareiškėjas studijavo žurnalistiką bei papildomai dirbo politinės partijos fotografu. 2020 m. liepos mėn. nežinomos grupuotės nariai jam grasino fiziniu susidorojimu, sudegino jo studiją. Pareiškėjo nuomone, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kurias patvirtina kilmės šalies informacija, tačiau atsakovas netinkamai įvertino šias aplinkybes. Be to, pareiškėjo vertinimu, Komisija, jo skundą išnagrinėdama rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija neatsakė į esminius pareiškėjo argumentus, pavyzdžiui, dėl draudimo jam atvykti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjo skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, juolab kad buvo atliktos jo apklausos, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, prieštaringas, bendro pobūdžio. Iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami fotografai ir žurnalistai, nežinomos grupuotės nariai sudegino jo gyvenamąjį namą, o vėliau nurodė, kad dirbo politinės partijos fotografu, todėl mano, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) dėl šios jo darbinės veiklos nežinomos grupuotės nariai pareiškėją galimai sulaikys ir kankins. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, neišplėsdamas pirminio pasakojimo, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų. Pareiškėjas taip pat nežinojo tariamų persekiotojų vardų, pavardžių, negalėjo įvardyti asmenų, kurie sudegino pastatą, negalėjo paaiškinti grasinimų turinio (nepaaiškino pastato padegimo aplinkybių). Tariamas pareiškėjo persekiotojas (nežinomi asmenys ar grupuotė) yra nevalstybinis subjektas, todėl pareiškėjas savo teises turėtų ginti kreipdamasis į kilmės valstybės institucijas. Atsakovas akcentavo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (valstybės sieną kirto neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų) ir palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. P. B. A. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41367 3 punktą bei jį išdėstė taip: uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2461 dalį.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad studijavo žurnalistiką ir papildomai dirbo fotografu. 2020 m. po rinkimų pasikeitė šalies lyderis, dėl šios priežasties buvo persekiojami žurnalistai ir fotografai. 2020 m. birželio mėn. nežinomos grupuotės nariai sudegino namus. Saugumo sumetimais buvo priverstas išvykti į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), kadangi ten panaši situacija kaip ir (duomenys neskelbtini), padedamas draugo K. išvyko į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog turėjo (duomenys neskelbtini) vizą (2 mėnesių), sumokėjo 4 500 dolerių. Gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tas pats žmogus, kur davė pinigų, padėjo rasti saugią šalį. Jam užsakė iš (duomenys neskelbtini) stoties į (duomenys neskelbtini) taksi (400 dolerių), parodė kelią ir jis ėjo iki Lietuvos, sutiko moterį, kurios paprašė, kad paskambintų policijai, ir atvažiavo jo paimti.
7. 2021 m. spalio 21 d. buvo atlikta antrinė prieglobsčio prašytojo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė analogiškas, kaip ir pirminės apklausos metu, išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis. Taip pat paaiškino, jog gyveno (duomenys neskelbtini). Asmuo patikslino, kad dirbo politinės partijos fotografu. 2020 m. liepos mėn. nežinomos grupuotės nariai jam grasino fiziniu susidorojimu, sudegino piliečio fotostudiją. Nurodė, jog po 2020 m. vasario mėn. įvykusių demonstracijų (duomenys neskelbtini) jis jautėsi nesaugiai. Asmuo įtaria, kad atvykę į (duomenys neskelbtini) nežinomos grupuotės nariai pilietį galimai sulaikys ir kankins (nenurodė kitų konkrečių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų).
8. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 6K-2461 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.
9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo apklausos metu, teisme teiktus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas, tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, nes pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, dalyvavimas partijos veikloje apsiribojo samdomo darbuotojo darbu (teikiant kaip fotografo paslaugas, už kurias, kaip nurodė pareiškėjas, buvo mokama). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija, politinėmis aktualijomis jo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)), bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas nurodė, jog po 2017 m. suėmimo jis nebuvo persekiojamas. Pareiškėjo paaiškinimai, kuriais grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktūs, nedetalūs, bendro pobūdžio, jie nėra pagrįsti kitais (be paaiškinimų) įrodymais, nėra tikėtini. Todėl pareiškėjo paaiškinimai kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, atsižvelgus į jo paaiškinimus, nelaikytini patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nepagrindė individualios persekiojimo rizikos dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
10. Teismo vertinimu, iš į bylą pateiktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad šalies konstitucija numato saviraiškos, įskaitant spaudos, laisvę. Valdžios atstovai minėtas teises apribojo. Įstatymas numato nuobaudas žurnalistams, kurie laikomi padarę „rimtų klaidų“. Smurtas ir priekabiavimas: (duomenys neskelbtini) išreiškė susirūpinimą dėl smurto aktų, kuriuos valdžios institucijos įvykdė prieš žurnalistus, pranešant apie politinio lyderio (duomenys neskelbtini) suėmimą (duomenys neskelbtini). Saugumo pajėgų nariai paleido į žurnalistus ašarines dujas, tada, kaip pranešama, vieną iš jų sulaikė be priežasties. (duomenys neskelbtini) pasmerkė „teisminį priekabiavimą ir grasinimus“ laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktoriui ir paragino valdžios institucijas ginti žodžio laisvę. (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad (duomenys neskelbtini) taip pat išreiškė susirūpinimą po pranešimų apie (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad pateikti duomenys apie šalį patvirtina, jog suėmimai buvo vykdomi prieš žurnalistus, duomenų apie tai, jog buvo suimami ir fotografai, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, o jo paaiškinimai apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protesto akcijose juos įamžinant (fotografuojant), yra bendro pobūdžio, neišsamūs. Be to, pareiškėjas teigė, kad 2020 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2021 m., kol išvyko į (duomenys neskelbtini).
12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, nepriklausė jokiai partijai, dalyvavimas opozicinės partijos veikloje apsiribojo tik samdomo fotografo darbu protestuose. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, suėmimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
13. Teismas akcentavo, kad Departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl, įvertinus surinktą informaciją, prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Kaip matyti, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Teisinis reglamentavimas (Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 222 p.) įtvirtina bendrąją taisyklę, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Taigi, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pabrėžta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iš Sprendimo matyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs (duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų). Be to, nei iki Sprendimo priėmimo, nei po jo, iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.
16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Kita vertus, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.
III.
17. Pareiškėjas A. P. B. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas apžvelgia kilmės šalies informaciją, nurodytą Sprendime (be kita ko, apie (duomenys neskelbtini)), ir tvirtina, kad kilmės šalies informacija patvirtina jo pasakojimą apie patirtą persekiojimą. (duomenys neskelbtini) valdžia netoleruoja kritikos ir į ją reaguoja represinėmis priemonėmis, persekioja opoziciją, žurnalistus, šalyje nėra užtikrinamos žodžio ir kitos pilietinės teisės ir laisvės. Pareiškėjas tvirtina, kad jam kylanti rizika turėtų būti vertinama pagal „slankiojančią skalę“, atsižvelgiant į padidintos rizikos asmenų grupes (šiuo atveju – asmenis, persekiojamus kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų). Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastys nelaikytinos vien ekonominėmis. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko reikalavimų juos surinkti iš įvairių šaltinių, naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, atsakovo sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
20. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai teigia, kad jis surinko bei įvertino aktualią bei pakankamą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. EPPB neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini), minėtoje valstybėje nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nemotyvavo bloga savo ekonomine būkle ar negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41367 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2461, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.
23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti, taip pat papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) vertinimo.
24. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
27. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Akcentuotina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamam nežinomų asmenų, pareiškėjo teigimu, susijusių su kilmės valstybę valdančia politine jėga, dėl jo vykdytos profesinės veiklos – politinių protestų fotografavimo opozicinių politinių partijų užsakymu – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Viena vertus, teisėjų kolegija pritaria Departamento išvadoms dėl pareiškėjo paaiškinimo dėl patirto persekiojimo aplinkybių ir priežasčių prieštaringumo; kita vertus, iš pareiškėjo paaiškinimų galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) jis nėra persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, o su, kaip teigiama, patirtu persekiojimu susijusi veikla – politinių protestų fotografavimas už atlygį – nėra susijusi su jo įsitikimais, pažiūromis ar pan. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog, sprendžiant iš atsakovo surinktos informacijos, nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo profilio asmenys, t. y. ne žurnalistai ar žiniasklaidos priemonėse dirbantys fotografai, o privačiai dirbantys fotografai, būtų persekiojami dėl vykdomos veiklos. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl dėl, kaip teigiama, nežinomų asmenų vykdomo persekiojimo nesikreipė į kilmės šalies teisėsaugos institucijas, kodėl nesiekė tarptautinės apsaugos, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini).
29. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą: nėra nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).
30. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.
31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
32. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. B. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.