Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, atsakovės Rašto dalis, kurioje atsisakyta perskaičiuoti žemės mokestį, naikintina, nes motyvai išdėstyti neadekvačiai, neaiškiai, yra nepagrįstas, pateiktas netinkamai aiškinant bei taikant Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.

Pasak pareiškėjo, Rašto turinys skundžiamojoje dalyje nėra motyvuotas, o argumentas, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti mokestį, nėra iki galo suprantamas bei atitinkantis teisinį reguliavimą.

Inspekcija tvirtina, kad veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi mokesčio apskaičiavimo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais bei atitinkamu mokestiniu laikotarpiu Registrų centro pateiktais duomenimis, todėl perskaičiuoti pareiškėjo prašomą žemės mokestį už 2014–2016 m. mokestinius laikotarpius nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos Rašto dalies, kuria atsakovė atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį 2014–2016 metais ir netaikė Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo Žemės sklypo (iki NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo priėmimo) 1,1700 ha ploto, kitos paskirties, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos savininkas, kuris NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimu pertvarkytas padalijimo būdu į septynis žemės sklypus (b. l. 12, 13–15, 16–18, 19–21, 22–24, 25–27; 28–30,. 31–33).

Pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, be kita ko, ir dėl Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatos taikymo. Jis prašė panaikinti mokesčius, grąžinti susidariusias permokas ir sumokėtas palūkanas, o taip pat nutraukti visus išieškojimus iš jo turto dėl nesumokėtų žemės mokesčių (b. l. 6).

Inspekcija Rašte, atsakydama į prašymo dalį dėl Žemės sklypo žemės mokesčio perskaičiavimo, nurodė, kad perskaičiuoti žemės mokestį už 2014–2016 metus nėra pagrindo, kadangi Žemės sklypo Nekilnojamojo centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 9 dalyje nėra išskirta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei nenurodytas jos plotas. Atsakovė, nustačiusi, kad Žemės sklypas padalintas ir išregistruotas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, t. y. po 2016 m. birželio 30 d., tai žemės mokestis buvo perskaičiuotas tik už 2017 metus. Taip pat nurodė, kad dėl žemės mokesčio lengvatos pareiškėjui paaiškino ir 2018 m. birželio 7 d. rašte (b. l. 7–8).

Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos pozicija ir teigia, kad ji netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, Raštas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

Ginčo santykį reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas ir Taisyklės.

Žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis).

Pagal Žemės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus NTR ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei duomenis apie apleistas žemės ūkio naudmenas mokesčių administratoriui yra įpareigota teikti turto vertinimo įstaiga Valstybės įmonė Registrų centras (toliau − Registrų centras). Taisyklių 38 punkte nustatyta, kad žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro NTR teikiamus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis (apie apleistą žemę teikiami liepos 1 dienos duomenys).

Taigi, žemės mokestis yra skaičiuojamas pagal Registrų centro pateiktus duomenis kiekvieno mokestinio laikotarpio birželio 30 dienai.

Pasak pareiškėjo Žemės sklypas atitiko Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas sąlygas ir jam turėjo būti taikoma žemės mokesčio lengvata.

Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 24.2 papunktyje, t. y. kad žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“.

Duomenys apie šių taisyklių 24.1–24.5 papunkčiuose išvardytus neapmokestinamus plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse 24.1–24.5 papunkčiuose išvardyti neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčio mokėtojas turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimu (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus) išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčio mokėtojas turi įregistruoti NTR. Registrų centrui pateikus NTR patikslintus duomenis apie mokesčio mokėtojo įregistruotus neapmokestinamus plotus, mokesčių administratorius patikslina deklaracijas (Taisyklių 25 punktas). Pagal Taisyklių 28 punkto nuostatas žemės savininkui Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnyje numatytos lengvatos taikomos už visus kalendorinius metus. Pagal šio punkto antrąją pastraipą Mokesčio mokėtojui, kuris iki kalendorinių metų birželio 30 dienos įgijo teisę į Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje nustatytas lengvatas, lengvatos taikomos už visą mokestinį laikotarpį (visus kalendorinius metus), o pagal šio punkto trečiąją pastraipą mokesčio mokėtojui, kuris įgijo teisę į Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje (į kurią patenka ir Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto lengvata) nustatytas lengvatas nuo liepos 1 dienos, lengvatos taikomos nuo kito mokestinio laikotarpio (visus kitus kalendorinius metus).

Teismo vertinimu, mokestinis laikotarpis, kai buvo priimtas NŽT sprendimas, jau po 2016 m. ir apėmė 2017 m. Buvo remtasi Registrų centro 2017 m. birželio 30 d. duomenimis.

Visuma minėtų teisės aktų patvirtina, kad Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte (Taisyklių 24.2 punkto) nustatyta lengvata tik vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemei taikoma, kai NTR duomenyse yra atskirai nurodyta vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemė bei nurodytas jos plotas.

Minėta, kad pareiškėjas iki NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nuosavybės teise valdė 1,1700 ha kitos paskirties Žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Atsakovė rėmėsi oficialiais ir nenuginčytais VĮ Registrų centro duomenimis, t. y. NTR išrašo 9 dalyje „Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodyta informacija (NTR centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (b. l. 63–65), 9.1 papunkčio duomenimis, kad specialioji sąlyga buvo nustatyta bendra – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonai ir pakrantės apsaugos juostai, kuri įregistruota pagal 2009 m. spalio 7 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 7-5459, o išregistruota NŽT sprendimu, kuriuo Žemės sklypas padalijamas į 7 atskirus sklypus. naujai suformuotus žemės sklypus įregistravo tik 2018-07-12, mokesčių administratorius masiniu būdu skaičiuodamas žemės mokestį už 2017 metus pagal 2017-09-01 Registrų centro pateiktus 2017-06-30 duomenis. duomenis ir perskaičiavo žemės mokestį už 2017 metus — panaikino žemės mokestį Sklypui (duomenys neskelbtini), ir apskaičiavo žemės mokestį naujai suformuotiems sklypams. Atsižvelgiant į tai, kad naujai įregistruoti sklypai atitiko Taisyklių 24.2 papunktyje nustatytas sąlygas,

Akivaizdu, kad Žemės sklypui visą laikotarpį iki jo išregistravimo, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., buvo nustatyta tik bendra specialioji sąlyga „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta“, tačiau specialiosios sąlygos „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta“, kuriai taikoma Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto lengvata, nustatyta niekada nebuvo. Tokių duomenų pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui nepateikė.

Atsakovė skundžiamame Rašte pareiškėjui nurodė, jog žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro mokesčių administratoriui pateiktus NTR duomenis ir pažymėjo, kad žemės mokestis galėtų būti perskaičiuotas įregistravus atitinkamus sklypo duomenis apie pakrantės apsaugos juostų žemę NTR, tačiau pareiškėjas šių duomenų, be kurių atsakovė negali nustatyti ir taikyti pareiškėjo prašomos žemės mokesčio lengvatos, teismo duomenimis, nepatikslino. Teismui jokių duomenų, kurių atsakovė nebūtų vertinusi, pareiškėjas nepateikė.

Akcentuotina, kad atsakovė ne tik Raštu, bet ir atsakyme į jo 2017 m. lapkričio 21 d. prašymą (b. l. 52–54), į 2018 m. gegužės 11 d. prašymą (b. l. 55–57) teikė informaciją dėl to paties klausimo, t. y. žemės mokesčio lengvatų 2014–2016 metais Žemės sklypui ir atsakovė šiuose raštuose vertino tas pačias faktines aplinkybei bei nurodė ir teisinį pagrindą. Skundžiama rašte taip pat nurodė, kad ginčo klausimu jau teikė jam informaciją. Taigi, atsakovės atsakymų visuma patvirtina, kad ji teikė išsamią informaciją. Ginčijamame Rašte iš esmės tinkamai atsakyta į pareiškėjo prašymą. Minėta, kad ne tik iš šio Rašto, bet ir kitų teiktų atsakymų, pareiškėjas tikrai turėjo realią galimybę suprasti, kodėl jo prašymas netenkintas. Ta aplinkybė, kad jis kitaip vertina Žemės mokesčio įstatymo nuostatas, negali paneigti atsakovės padarytų išvadų teisėtumo.

Pažymėtina, kad byloje vertinta tik Rašto dalis dėl netaikytos žemės mokesčio lengvatos, kadangi dėl kitų pareiškėjas jokių argumentų nepateikė ir neginčijo.

Be to, pats pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių nuostatų jis nesuprato. Jo teiginiai, kad Raštas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, yra abstraktūs.

Taigi, pareiškėjo prašymas taikyti Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą lengvatą, nesant duomenų apie jam priklausančią vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą bei jos plotą, negalėjo būti tenkinamas. Šiuo atveju atsakovės išvada yra pagrįsta ir teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės argumentais.

Teismo vertinimu, ginčijama Rašto dalis, kuria atsakovė atsisakė pareiškėjui taikyti vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės neapmokestinimo lengvatą už 2014–2016 metus, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jo naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti pareiškėjui žemės mokestį.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.