- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1908-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12347-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atsisakyta priimti V. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. R., trečiasis asmuo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. V. 2012 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-3) atsakovui V. R. dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio autoįvykio metu patirtos žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 50 000, 00 Lt neturtinės ir 22 000, 00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas V. R. gera valia nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtintos jų 2008 m. vasario 1 d. sudarytos taikos sutarties, o vykdymo procese paaiškėjo, kad išieškojimas yra neįmanomas, nes atsakovas V. R. neturi jokio turto, nedirba. Pažymi, jog dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ir dėl to, kad atsakovas nevykdė taikos sutarties sąlygų, patyrė 22 000, 00 Lt turtinę žalą, nes buvo priverstas 2009 m. pasiskolinti 12 000, 00 Lt, 2012 m. – 10 000, 00 Lt. Be to, po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo pablogėjo jo sveikata: kankina stiprūs galvos skausmai, reikia vartoti medikamentus. Dėl pablogėjusios sveikatos patirtą neturtinę žalą vertina 50 000, 00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 4) ieškovo V. V. ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo priimti atsisakė, pripažinęs, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Susipažinęs su ieškiniu, teismas konstatavo, kad ieškovo V. V. ieškinys atsakovams V. R. bei UADB DK „PZU Lietuva” dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio autoįvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-754-734/2008, kuris yra įsiteisėjęs.
Atskirajame skunde ieškovas V. V. nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 9-10). Mano, jog teismas ieškinį įvertino formaliai, nenustatęs visų ieškinio ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu išspręstų reikalavimų tapatumo požymių, todėl nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo turiniu, ir nors skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, ši aplinkybė naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nesudaro.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nėra absoliuti. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 straipsnis), kad tarp ginčo šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika (CPK 2 straipsnis). Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas esant vienam iš CPK 137 straipsnio 2 d. nustatytų pagrindų, ieškinį priimti atsisako.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad reiškiamas ieškinys dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. autoįvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tapatus ieškiniui, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-754-734/2008, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu apelianto ieškinį priimti atsisakė.
Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl to, ar tapatūs yra jau minėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu išspręstas bei šioje byloje pareikštas ieškiniai dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. autoįvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-754-734/2008 medžiaga patirtina, kad ieškovas V. V. 2006 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio autoįvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3, 81-82), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UADB DK „PZU Lietuva“ 5 000, 00 Lt turtinės ir 1 725, 00 Lt neturtinės žalos, iš atsakovo V. R. – 78 275, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Remdamasis tuo, kad draudimo bendrovės atsakomybė yra ribota, likusią neturtinės žalos dalį, kurią ieškovas įvertino 80 000, 00 Lt, t. y. 78 275, 00 Lt turi atlyginti atsakovas V. R.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu (b. l. 131-134) buvo patvirtinta ieškovo V. V. ir atsakovo V. R. 2008 m. vasario 1 d. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui atlyginti 7 500, 00 Lt neturtinę žalą, bei šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UADB DK „PZU Lietuva” 258, 00 Lt turtinės žalos atlyginimą V. V. ir 50 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi (b. l. 153-156) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimas buvo pakeistas: teismas panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas V. V. ieškinio reikalavimas atsakovui UADB „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį patenkino – priteisė ieškovo V. V. naudai iš atsakovo UADB „PZU Lietuva“ 1 725, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatas šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, ieškovas V. V. ir atsakovas V. R. 2008 m. vasario 1 d. sudarė taikos sutartį (b. l. 125) dėl 2004 m. rugpjūčio 11 d. autoįvykio metu ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kuria ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dalies atsakovui dėl 70 775 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir palaikė šį reikalavimą dalyje dėl 7 500, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovas pripažino jam pareikštą reikalavimą dėl 7 500, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir įsipareigojo sumokėti ieškovui šią sumą iki 2010 m. vasario 1 d., mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 312, 50 Lt. Taigi minėta taikos sutartimi šalys patvirtino savo valią taikiai baigti kilusį civilinį ginčą, pareikšdamos, kad joms yra žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal savo pobūdį taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai pripažintas tapačiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu jau išspręstam ir išsiteisėjusiam reikalavimui. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, įvertinus tai, kad šio reikalavimo ieškovas atsakovui V. R. minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-754-734/2008 nereiškė, negali būti pripažintas tapačiu, kadangi šį ieškovo reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, o būtent, jog dėl atsakovo V. R. taikos sutarties sąlygų nevykdymo jis patyrė 22 000, 00 Lt turtinę žalą, nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tačiau priimdamas ieškinį teismas turi įvertinti, iš kokių santykių kyla ieškovo reikalavimas ir kokiu pagrindu jis reikalauja ginti jo teisę.
Nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškime ieškovas savo materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui – ieškinio dalyką (priteisti turtinę žalą) kildina ne iš atsakovo V. R. delikto dėl autoįvykio, bet iš įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtintos ieškovo V. V. ir atsakovo V. R. 2008 m. vasario 1 d. sudarytos taikos sutarties nevykdymo. Kitaip tariant, šiuo atveju ieškovo pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo dalykas – priteisti dėl autoįvykio patirtą turtinę žalą – grindžiamas aplinkybėmis dėl taikos sutarties nevykdimo ir dėl to atsiradusiais nuostoliais, t. y. ieškovo išdėstytos aplinkybės neatitinka ieškinio dalyko, kas sudaro pagrindą ir šioje dalyje atsisakyti priimti ieškinį kaip visiškai neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 135 straipsnis) reikalavimų. Toks ieškinys neleidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų, be kurių teismo procesas tampa neįmanomas, bei tampa esmine kliūtimi priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą). Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas dar ir todėl, kad pagal juos sprendžiama koks yra ginčo pobūdis ir bylos teismingumas, nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.
Tokiu atveju, kai ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su ieškinio reikalavimu (ieškinio dalyku), tai nėra šalintinu ieškinio trūkumu CPK 115 straipsnio prasme (formos ir turinio trūkumas). Pažymėtina ir tai, kad neatitinkančio CPK reikalavimų ieškinio grąžinimas nevaržo ieškovo teisės, tinkamai suformulavus ieškinio dalyką ir pagrindą, kreiptis į teismą iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinio pareiškimą. Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą