- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1-1813-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, bedarbis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2018 m. kovo 25 d. apie 18.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilės girtumas), pastūmė savo motiną S. S., po ko jai parkritus ant žemes jis jai gulinčiai sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, padarydamas S. S. poodines kraujosruvas kakle, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena namo dalies antrame aukšte. Įėjimai į namą atskiri. Jis gyvena su sugyventine ir dviem vaikais. 2018 m. kovo 25 d. jis išėjo į kiemą, kur stovėjo jo mama su kaimyne ir kalbėjo. Pamatęs savo mamą jis prie jos priėjo, nes norėjo išsiaiškinti dėl turto dalybų. Jis buvo išgėręs du butelius alaus ir keturis stikliukus degtinės. Priėjęs prie mamos jis pradėjo ant jos rėkti. Jo mama rėkė ant jo. Tarp jo ir jo mamos kilo konfliktas, kurio metu jis rankomis pastūmė mamą. Mama parkrito ant žemės. Tada jis mamai sugriebė už kaklo, nes jis norėjo, kad mama nustotų rėkti. Jo mama rėkti nenustojo. Mamos pasmaugti jis tikrai nenorėjo. Jo mama atsistojo ir puolė ant jo turėdama pagalį, todėl jis dar kartą mamą pastūmė, dėl ko jo mama dar kartą nukrito ant žemės. Atėjo kaimynas ir pasakė, kad jis ir mama nusiramintų. Kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Jo ir jo mamos santykiai yra blogi. Jis ir jo mama maždaug ketverius metus nebendrauja, kieme net nesisveikina, nes vyksta konfliktai dėl turto dalybų (b. l. 30, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena viena. Namo palėpėje atskirai gyvena jos sūnus A. S.. 2018 m. kovo 25 d. apie 18.30 ji su kaimyne D. M. stovėjo kieme. Prie jos priėjo neblaivus jos sūnus A. S., kuris pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Sūnus jai priekaištavo dėl turto. Staiga jos sūnus pastūmė ją iš už nugaros ir pradėjo ją smaugti. D. M. norėdama jai padėti pradėjo trankyti jos sūnui per nugarą. Sūnus kaimynę nustūmė. Po smaugimo jos sūnus ją nustūmė. Voliodamas ją ant žemės sūnus sugriebęs ją pradėjo smaugti taip, kad net akyse pai pradėjo temti. Ji pradėjo rėkti ir sūnus ją paleido. Ji jautė stiprų fizinį skausmą. Kaimynė paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę sulaikė jos sūnų. Ji bijo sūnaus. Ji nori, kad sūnus nesiartintų prie jos ir negyventų ten, kur ji gyvena. Jai padaryta fizinė žala. Sūnus prieš ją smurtavo pirmą kartą (b. l. 15).
Specialistas, apžiūrėjęs S. S. kūną, konstatavo, kad S. S. padarytos poodinės kraujosruvos kakle, krūtinės kairėje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. kovo 25 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 20).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. kovo 25 d. 19.43 val. A. S. iškvepiamame ore rasta 1,53 promilės alkoholio (b. l. 24).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. S. 2018 m. kovo 25 d. apie 18.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilės girtumas), pastūmė savo motiną S. S., po ko jai parkritus ant žemes jis jai gulinčiai sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, padarydamas S. S. poodines kraujosruvas kakle, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
A. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės- motinos S. S. sveikatą, taigi A. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A. S. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prokuroras siūlo skirti A. S. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos S. S. A. S. pretenzijų neturi. A. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 46-49). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Spręsdamas dėl A. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad A. S. nėra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. A. S. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą A. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus A. S. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. S. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti Alkoholio žalos kursus, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. S. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti Alkoholio žalos kursus, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. S. nuo 2018 m. kovo 25 d. 19.40 val. iki 2018 m. kovo 27 d. 14.08 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (b. l. 22, 25), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
A. S. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš pastarojo šeimos narį- motiną S. S., dėl ko teismas mano esant tikslinga A. S. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72² straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti Alkoholio žalos kursus, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. S. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti Alkoholio žalos kursus, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į A. S. skirtą bausmę įskaityti A. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
A. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.