Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-581/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
1-15-581/2016
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00103-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nukentėjusysis
P. P.
Kaltinamasis
A. G., D. B.
Advokatai
Dalius Povilius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-581/2016(Proceso Nr. 1-54-1-00103-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.2.;1.1.7.2.7.;(S)1.2.6.3.;1.2.9.2.;1.2.29.3.;2.1.15.3.3.;2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,nukentėjusiojo P. P. atstovui advokatui Daliui Poviliui,kaltinamųjų gynėjams advokatams L. B. ir Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-08-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būtų namuose nuo 22.00-06.00 val.;

2008-03-13 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2007-08-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, skiriant įpareigojimus ir draudimus;

2008-11-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2008-03-13 nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams 10 mėnesių;

2009-02-26 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2008-11-05 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – dvejiems metams dviem mėnesiams; 2010-05-05 bausmę atlikęs;

2010-09-08 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams 9 mėnesiams; Panevėžio apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendis keistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams; bausmę atlikęs 2012-10-29, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-10-20 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams,

2007-08-24 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2006-10-20 ir 2007-08-24 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; bausmę atlikęs 2011-01-29; kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. G., D. B. ir asmuo, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, laikotarpyje nuo 2014 metų vasario 14 d. iki 2014 metų vasario 19 d., (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) veikdami organizuotoje grupėje, susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad mažametis asmuo būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms - vagystėms iš parduotuvių (duomenys neskelbtini) daryti, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu ir pažeidžiamumu – jo mažametyste, negebėjimu priešintis, pasidavimu kontrolei, sunkia jo bei jo tėvų materialine padėtimi, verbavo, įgijo ir gabeno mažametį nukentėjusįjį P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei neteisėtai vertė jį vogti iš parduotuvių (duomenys neskelbtini), o būtent:

D. B. kartu su A. G. nuo vasario 14 d. iki vasario 15 d. rūpinosi transporto priemonės vykimui į (duomenys neskelbtini) vagystėms daryti paieškomis ir radus automobilį vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) rajone D. B. išnuomojo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J., už nuomą sumokėdami 2100 litų, po ko D. B. su A. G. išnuomotu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą;

Tuo metu, tai yra vasario 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo mažametį nukentėjusįjį P. P. vykti į (duomenys neskelbtini) vogti iš parduotuvių;

Po to, tą pačią dieną asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, siekdamas neteisėtai gabenti P. P. į užsienį, nurodė P. P. įgyti svetimą asmens dokumentą, ko pasekoje P. P. iš A. I. įgijo svetimą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. I. vardu, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, už ją sumokėjo tapatybės kortelės savininkui 20 litų ir pažadėjo sumokėti dar 100 litų po grįžimo iš užsienio;

Po to tą pačią dieną prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, A. G. ir D. B., neturėdami mažamečio nukentėjusiojo tėvų leidimo bei jų neinformuodamas apie planuojamą kelionę į užsienį, nukentėjusiajam neturint su savimi pinigų, jam nemokant užsienio kalbų bei nė karto nebuvus (duomenys neskelbtini), P. P. su savimi turinti svetimą A. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, įsodinęs P. P. į automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. B. ir tokiu būdu padaręs jį priklausomu nuo jo ir jo bendrininkų valios, įgijo P. P., kurį laikotarpyje nuo vasario 15 d. iki vasario 18 d. asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta jam mirus, A. G. ir D. B. gabeno į (duomenys neskelbtini), kur jį asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, A. G. ir D. B. nuo vasario 18 d. iki vasario 19 d. išnaudojo nusikalstamų veikų – vagysčių iš parduotuvių - daryme, kol 2014 m. vasario 19 d. 16.00 val., mažametis P. P. (duomenys neskelbtini) mieste, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas parduotuvės detektyvo.

Kaltinamieji A. G., D. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, veikdami bendrininkų grupėje laikotarpyje nuo 2014 metų vasario 15 d. iki 2014 metų vasario 19 d. pasitelkę asmenį, neturintį amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. mažametį P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), neturėdami teisėto pagrindo, siekdami neteisėtai gabenti P. P. į užsienį, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą - A. I. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent:

laikotarpyje nuo vasario 15 d. iki vasario 18 d. A. G., D. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. B., gabeno iš (duomenys neskelbtini) mažametį D. P., kuris su savimi turėjo A. I. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 metų vasario 19 d., 16:22 val., mažametis P. P., (duomenys neskelbtini) mieste, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas parduotuvės detektyvo, kuriam jis pateikė A. I. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad pirmą kartą į užsienį važiavo su D. B. pažįstamu, tada P. P. nebuvo, iniciatyvą parodė D. B. draugas, vadinamas R. ar R. Tada pareigūnai nesulaikė. Antras išvažiavimas į užsienį buvo vasario mėnesį. Iš D. B. gavo pasiūlymą važiuoti į užsienį. Buvo draugės L. namuose, kur tuo metu gyveno D. B. su sugyventine. D. B. pasiūlė nuvažiuoti išsinuomoti kemperį, o po to važiuoti į užsienį. Prieš tai jau buvo kalbėję su D. B., kad važiuos vogti. Iš D. B. kalbos suprato, kad jį kažkas samdo. Negali pasakyti, ar T. S. susijęs su važiavimu. Anksčiau su D. B. yra buvęs užsienyje, bet ne vogti. Kemperio nenuomojo. Galėjo vieną kartą skambinti A. J. prieš išsinuomojant kemperį. Kartu su D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), išsinuomojo kemperį, gal 10-iai parų, D. B. mokėjo pinigus už kemperį. Nežino, kiek pinigų sumokėjo už nuomą, gal 2000-3000 Lt. Nežino, iš kur D. B. turėjo pinigų. Su D. B. artimai nebendravo. Grįžo į (duomenys neskelbtini). D. B. jį parvežė namo, susidėjo daiktus, laukė skambučio. Pinigų jam nereikėjo, už kurą mokėjo D. B.. Atvažiavo D. B., kemperyje buvo A. ir K. Po to važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur paėmė S. L. su P. P.. Visi neturėjo pinigų, visi važiavo vogti. Žinojo, jog vogs, D. B. sakė, jog užsidirbs 500-700 litų. Su S. L. nesitarė, kokius įrankius vogti, nes iš pirmos kelionės jau žinojo, kokius įrankius vogs, apie tai kalbėjo jis, S. L., D. B.. A. G. jis (A. G.) nekvietė, ją tada pirmą kartą pamatė autobusiuke, taip pat nepažinojo ir K. P.. Su S. L. buvo pažįstamas – bendravo prieš 7-8 metus, vėliau keliai išsiskyrė, turėjo jo telefono numerį. Buvo šnekėję, kad jis (A. G.) važiuos į užsienį, S. L. pasisiūlė važiuoti kartu, nes jam reikėjo pinigų. Kelios dienos iki kelionės bendravo su S. L.. Išvykimo dieną telefonu taip pat bendravo. S. L. sakė, kad nori važiuoti dar vienas žmogus, bet neįvardijo, kas. Apie P. P. kalbos nebuvo, nesuprato, apie kokį „S.“ S. L. rašė sms žinutėse. S. L. tik jį (A. G.) vieną pažinojo, todėl ir rašinėdavo sms žinutes, D. B. S. L. nepažinojo. D. B. ir P. P. niekas nesiejo. Nežino, kodėl S. L. vaiką pasiėmė. Vaiką pamatė, kai atvažiavo S. L. paimti, jis buvo iš matymo matytas, žinojo jo pravardę – „S.“, matydavo jį su savo amžiaus, jam (A. G.) nepažįstamais, vaikais. Nežinojo, kiek vaikui metų. Žinojo, kad vaikas ne savo dokumentą pasiėmė, nes įlipęs vaikas sakė, kad iš kažko pasiėmė dokumentą. Kai važiavo, dokumentą rodė S. L.. Nežino, iš kur vaikas gavo svetimą dokumentą. Pažiūrėjo dokumentą, bet nebuvo per daug įdomu. S. L. vieną kartą sakė, kad P. yra 16 metų, kitą kartą - 18 metų. Būtų neleidęs tam vaikui važiuoti, jei būtų žinojęs, kiek jam metų, arba būtų pats nevažiavęs. P. P. neatrodė labai suaugęs, neatrodė ir jaunuolis. Gal jis (A. G.) ir sakė, kad vaikas įsimintų gimimo metus iš dokumento. Tas vaikas pats prašė jį pasiimti. Vaikui nieko nesakė apie vagystes. Gal S. L. įkalbėjo vaiką eiti vogti. S. L. skambino P. P. mama, nepamena, ar kalbėjo su pačiu P. P.. Visi miegodavo kemperyje. Nuvažiavo į užsienį, visi važiavo vogti replių, vogė keliose parduotuvėse. Vogtus daiktus dėjo į autobusiuką – dėjo visur. Tik A. G. vogdavo ir kitus daiktus. Su S. L. kalbėjo, kad važiuoja vogti replių iš ūkinių prekių parduotuvių. Kartais pokalbyje dalyvaudavo D. B.. Visi pasitarė ir nusprendė, kas su kuo eis vogti. S. L. ėjo vogti su vaiku arba vienas, K. P. ėjo vienas, vieną kartą ėjo su juo (A. G.). Jis (A. G.) vogti ėjo su A. G.. Neturėjo pinigų kelionės metu. Maršruto nesustatė, nenurodė parduotuvių, kur reikia važiuoti, nesėdėjo už automobilio vairo. Vairuotojas nurodė parduotuves. Neturėjo jokio lapuko su adresais. Važiuojant, su S. L. keisdamiesi sėdėjo automobilio priekyje. Pinigus D. B. žadėjo sumokėti, kai grįš. Nežino, kiek replės turėtų kainuoti, nėra jų pardavęs. Apvogė gal 7 parduotuves, gal 10-15 įrankių pavogė. Gal dvi dienas vogė, antrą ar trečią dieną įkliuvo. Pirmą sulaikė K. P., sekančioje parduotuvėje sulaikė jį (A. G.), A. G., po to P. P.. Neatsimena, ar kam rašė žinutę, kai sulaikė pareigūnai, gal S. L.. (duomenys neskelbtini) įvyko teismas, deportavo į (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai. Į (duomenys neskelbtini) vogti važiavo ir anksčiau - pirmą kartą buvo S. L., A. G., Diana. Tada irgi D. B. pasiūlė važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų. Vairuotojas buvo R. (R.), jo nepažinojo. Prabuvo tada užsienyje savaitę ar aštuonias dienas. Vairuotojas R. nurodė, kurias parduotuves apvogti. 100-150 įrankių pavogė, grįžo namo, po savaitės paskambino R. ir davė jam su S. L. po 500 Lt. Neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, 37-39, 43-44 b. l.), pareigūnai mušė, daužė, nežino, ką sakė, liepė pasirašyti, dėl to skundėsi Generalinei prokuratūrai.

Kaltinamasis D. B. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad kaltinamasis A. G. draugavo su podukra L. Ž., todėl jį pažįsta, o kitų žmonių, kurie važiavo į (duomenys neskelbtini), nėra matęs. 2014 m. vasario mėnesį atvažiavo T. S., A. G. ir pasiūlė pavairuoti iki (duomenys neskelbtini). T. S. jį samdė kaip vairuotoją žadėjo atlygį - kiek daiktų, tiek bus pinigų. Nebuvo sutarę sumos, sakė, kai grįš sutars. Melavo tyrimo metu, kad A. G. sakė - už žmogų po 500 Lt gaus. Gal suprato, kad vežami žmonės vogs. Tyrimo metu sakė tiesą, kad žmones vežė kaip turistus. Pinigus - 3000 Lt - už kemperio nuomą davė T. S., nes šis savo vardu negalėjo nuomoti automobilio, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. Ar tuo metu buvo A. G., neprisimena. Tuo metu neturėjo darbo, todėl sutiko. Važiavo į (duomenys neskelbtini) išsinuomoti kemperio. Kad nebūtų liūdna, važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiūlė A. G.. T. S. buvo davęs adresą, išnuomojo kemperį savo vardu 4 dienoms, nors dėl pareigūnų sulaikymo kemperio nuoma užtruko 8 dienas. Grįžo iš (duomenys neskelbtini), tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), kur jau laukė atvažiavęs T. S.. A. G. vežė iki namų pasiimti drabužių, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, T. S. paprašė duoti jam pavažiuoti ir atsisėdo už vairo, nuvežė A. G. namo, paskui nuvažiavo iki T. S. namų, šis pasiėmė savo žmoną ir visi nuvažiavo paimti A. G., „berankio“ iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Paėmė tuos žmones, už vairo buvo jis (T. S.), dar ir jo žmona buvo kartu su vaikais, važiavo iki T. S. motinos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to nuvažiavo ir paėmė A. G.. T. S. buvo už kemperio vairo. Sustojo mieste, atvažiavo kitas žmogus, padavė navigaciją, o T. S. davė pinigų - apie 200 eurų - kurui, buvo įdėti keli kanistrai dyzelinio kuro. Tada jie gal buvo susiskambinę su S. L., ar A. G., ar T. S., pasakė jam (D. B.) važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir paimti du žmones. Sėdo už vairo, nuvažiavo, kur laukė du žmonės. Jie įlipo į mašinos galinę dalį, buvo vakaras, jų net nematė. Nežino, kas kvietė P. P., nežino, kiek jam buvo metų. P. P. taip ir atrodė, kaip pavaizduotas nuotraukoje, kuri yra byloje – jis buvo nedidelio ūgio, nesuprato, kad jis neturi 18 metų. Pradžioje pagalvojo, kad P. yra kartu vykusios moters sūnus, vėliau manė, jog S. L. brolis. Apie P. P. dokumentus nieko nežino. A. G. sakė, jog į S. L. telefoną skambino P. P. mama. Užvažiavo iki namų ir išvyko į (duomenys neskelbtini). S. L. turėjo adresus susirašęs ir nurodydavo, prie kurios parduotuvės sustoti. Į navigaciją įvedė duomenis, kuriuos nurodė S. L. ar A. G.. Kur reikia važiuoti, nurodydavo A. G. ar S. L.. D. B. parodė, kad jis nežinojo, kas ir kokiu tikslu važiuos į (duomenys neskelbtini), nes buvo tik pasamdytas vairuoti automobilį. Gal jie ir kalbėjo apie vogtus daiktus, muzika grojo, tokiais dalykais nesidomėjo. T. S. - kelionės organizatorius. Tyrimo metu nesakė apie T. S., nes bijojo. Visi bijo išduoti T. S.. L. Ž. ir buvusi sugyventinė L. Ž. viską žinojo. L. Ž. girdėjo, kaip T. S. siūlė važiuoti, jei jis (D. B.) būtų nevažiavęs, būtų vairavęs pirmos kelionės vairuotojas R., kurį žinojo iš matymo. Visi išlipdavo prie parduotuvių, pavaikščiodavo. Nematė, ką jie parnešė iš parduotuvės, jokių vogtų daiktų nematė. Naktį policija tikrino kemperį, bet nerado jokių vogtų daiktų. Kažkiek suprato, kad jie eidavo vogti, po to, kai pakliuvo „berankis“ K. P.. K. P. negalėjo pranešti jam (D. B.) apie sulaikymą, nes nebuvo davęs K. P. savo telefono numerio. Nežino, kodėl K. P. sako, kad būtų parašęs jam (D. B.) sms žinutę. Teigia, jog tik A. G. parašė žinutę, kad pakliuvo. Tik tada, kai sulaikė, sužinojo, kad P. P. yra nepilnametis. Laukė jų kelias dienas, bet pareigūnai nepaleido, tada grįžo į Lietuvą, nes paskambino T. S. ir nurodė grįžti į Lietuvą. Grįžo į Lietuvą, kitą dieną nuvarė kemperį, buvo susitikęs su T. S.. Nuvažiavo iki T. S. garažo, S. L. jam kažką padavė. 100 litų T. S. davė po kelių dienų, nors tikėjosi uždirbti apie 1000 litų.

Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus 2014-02-27 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu patvirtino savo duotus parodymus ir savo kaltę pripažino. Parodė, kad į (duomenys neskelbtini) iš viso važiavo du kartus. Kelionių tikslas - vogti iš parduotuvių. 2014-02-25- 2014-02-26 buvo apklaustas, davė teisingus parodymus, juos tvirtina.

Pirma kelionė į (duomenys neskelbtini) buvo 2014 m sausio mėnesį. Važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiūlė A. G.. Į (duomenys neskelbtini) važiavo penkiese: jis, A. G., vairuotojas R., A. ir D. Važiavo juodu „RENAULT“ markės mikroautobusu. Vairavo R. (duomenys neskelbtini) vogė iš parduotuvių. Apvogė 25 parduotuves. Vogtus daiktus parvežė į (duomenys neskelbtini). Už tai jis gavo 500 Lt. Kas pasidalino kitus pinigus, nežino. Kas pardavė daiktus, nežino. Vagystes organizavo A.. A. pasakydavo, kurias parduotuves reikia apvogti. A. taip pat vogdavo. A. paaiškino, kaip reikia vogti. 2014 m. vasario mėn. penktadienį jam paskambino A. G.. Pasakė, kad reikia ruoštis šeštadienį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai A. G. jam paskambino, jis buvo su P. P.. P. P. pažįsta apie du metus. Žino, kad P. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) m. Žinojo, kad jam yra 13 metų. Žino, kad P. P. tėvai nedirba, gyvena iš pašalpų. Po A. G. skambučio, pasiūlė P. P. vykti kartu į (duomenys neskelbtini) vogti iš parduotuvių. P. P. pasiūlė važiuoti kartu, kad sukeltų mažiau įtarimų, nes jis nepilnametis, mažo ūgio. Žinojo, kad jo šeima gyvena neturtingai. P. P. pasakė, kad kartu važiuos A. G.. P. pažinojo A. P. P. asmens dokumentų neturėjo. P. P. pasakė, kad reikalingas asmens dokumentas. P. nuėjo pas draugą. Grįžo su draugu. Parodė, kad jis pažiūrėjo, kad P. draugas panašus į jį. Sumokėjo 20 Lt ir P. draugas atidavė savo asmens tapatybės kortelę. Kai laukė, kol P. sugrįš su asmens tapatybės kortele, parašė SMS žinutę A. G., kad kartu nori vykti ir P. SMS P. P. įvardijo „S.“. A. G. žinojo, kad P. P. pravardė yra „S.“. A. G. žinojo, kad P. P. yra nepilnametis. A. G. atrašė pasižiūrėti ir jei svetimoje asmens tapatybės kortelėje esanti nuotrauka, nors kiek panaši į P. P., P. P. gali važiuoti. Klausė A. G., ar reikalingas P. P. tėvų sutikimas. A. G. atsakė, kad nereikalingas. Po to kai susirašinėjo su A. G., pas jį atėjo P. P. ir tas vaikinas, kuris davė P. savo asmens tapatybės kortelę. Iki to laiko asmens, kuris davė savo asmens tapatybės kortelę P., nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu tą asmenį atpažino iš nuotraukų. Iš nuotraukų žino, kad jo vardas A., pavardės neprisimena. P. P. ir A. buvo truputį panašūs. A. už asmens tapatybės kortelę sumokėjo 20 Lt. A. pasakė, kad asmens tapatybės kortelė reikalinga pervažiuoti sieną, nes važiuoja į užsienį vogti. Po šio susitikimo į (duomenys neskelbtini) išvažiavo tą pačią dieną, maždaug po valandos. Išvažiavo jis, A. G., P. P., vyriškis be kairės rankos plaštakos, A. Važiavo baltos spalvos „kemperiu“ FORD. Vairavo D. D. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų. Prieš išvažiuojant, kai įlipo į automobilį, A. G. parodė svetimą tapatybės kortelę, kuri buvo duota P. A. sakė, kad asmens tapatybės kortelė tinka. (duomenys neskelbtini) įvykdė dvi vagystes. Pamatydavo parduotuvę ir sustodavo. Vagystėse dalyvavo jis, A., P. ir vyriškis be rankos, tačiau jo vaidmuo antraeilis. Vagystės visada vykdavo tokiu pat būdu. A. įeidavo į parduotuvę, paimdavo parduotuvės krepšį, į krepšį įdėdavo kuprinę. Daiktus imdavo A. ir dėdavo į kuprinę, kuri būdavo krepšyje. Tada ateidavo jis, paimdavo kuprinę ir praeidavo pro kasas. Tas pats buvo ir su P., t.y. jis išnešdavo kuprinę su vogtais daiktais pro kasas. Ką kas turi daryti, nurodydavo A. G.. D. tik vairuodavo. D. suprato, kad buvo apvagiamos parduotuvės. Apvagiant antrą parduotuvę, jis buvo sulaikytas. Nešė vyno butelį. Jį nuvežė į policijos komisariatą. Paleido maždaug po paros. Skyrė 500 kronų baudą. Kai išleido, susitiko A. Jis pasakė, kad sulaikytas vyriškis be rankos. Tada nuvažiavo į dar vieną parduotuvę. Į parduotuvę įėjo A., A., P., po to įėjo jis. A. su A. nematė. Matė tik P. Jam tai sukėlė įtarimą, todėl jis išėjo iš parduotuvės. Stovėjo prie automobilio. Berūkant, vairuotojas atidarė langą ir pasakė, kad iš A. atėjo SMS žinutė, kad jie visi trys, t. y. A., P. ir A. sulaikyti. D. pasakė, kad reikia važiuoti ir jie išvažiavo. D. parvežė jį į (duomenys neskelbtini). Atlygio negavo. D. prašė policijai sakyti, kad apie jį nieko nežino, nei vardo, nieko. Ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino A. G., A., A., su kurio asmens tapatybės kortele važiavo P., vairuotoją D. Jo mobilaus ryšio telefone, kuris buvo paimtas policijos pareigūnų, nuotraukų galerijoje buvo A., vyriškis be rankos ir P. Juos nufotografavo, kai važiavo į (duomenys neskelbtini). Fotografavo atsiminimui. Prekes veždavo į Lietuvą, jas palikdavo automobilyje. Jam sumokėdavo tik pinigus. Kas prekes realizuodavo, nežino. P. ėjo vogti iš dviejų parduotuvių: iš pirmos, antros, trečioje jį pagavo. Kai nuvažiavo su P., (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas. Jį pagavo pirmą dieną. Sekančią dieną pagavo „berankį“. Kai pagavo „berankį“, jis buvo sulaikytas. Kai paleido, tą pačią dieną sulaikė A., A. ir P. Tuo metu jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). (4 tomas, b. l. 17-19).

Iš 2014-02-25 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog S. L. atpažino bei parodė A. G., su kuria jis du kartus ir kitais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini) daryti nusikaltimus (3 tomas, b. l. 191-195)

Iš 2014-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. atpažino bei parodė D. B., su kuriuo ir kitais asmenimis jis vyko į (duomenys neskelbtini) daryti nusikaltimus. D. B. yra A. draugas, jis informavo apie A., A. ir P. P. sulaikymą ir parvežė į (duomenys neskelbtini) (4 tomas, b. l. 1-5)

Iš 2014-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. atpažino bei parodė A. G., su kuriuo ir kitais asmenimis jis vyko į (duomenys neskelbtini) daryti nusikaltimus. (4 tomas, b. l. 6-10).

Iš 2014-02-26 asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. kaip panašų atpažino bei parodė A. I., kuris už pinigus perleido savo asmens tapatybės kortelę P. P. (4 tomas, b. l. 11-15).

Nukentėjusysis P. P. 2015-01-15 ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad datos nepamena, susitiko su draugu S. L.. Jam buvo žinoma, kad S. L. važiuos į (duomenys neskelbtini) vogti ir S. L. paklausė, ar nenori vykti kartu, papasakojo, kad reikės vogti ir todėl susigundė, nes S. L. pasakė, kad gaus pinigų. Neturėjo paso. Ėjo kartu su S. L. pas draugą. Vienas draugas paso nedavė. Nuėjo pas A. I. ir susitarė - kortelę paskolino A. I.. Paprašė S. paskolinti 20 litų. S. L. jam paskolino. Padavė A. I. 20 litų. Pasakė, kad kai grįš paduos dar 100 litų. Nebuvo A. daugiau sumokėta. Pasiėmus kortelę iš A., su S. L. nuėjo iki S. L. namų. S. L. susikrovė savo daiktus. Paskui kartu ėjo iki jo namų, kur susikrovė savo daiktus. Pasakė broliui M., kad sakytų mamai, jog išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kvepalų pardavinėti. Brolis žinojo, kur važiuoja. Pasiėmė daiktus ir išėjo. Tada kartu nuėjo prie S. L. namų laukti autobusiuko. Nelabai pamena autobusiuko markės, numerio. Viduje buvo dušas, dviaukštė lova. A. G. paėmė apžiūrėti jo pasą. Jis atvažiavo su žmonėmis, kurie buvo autobusiuke. Buvo vairuotojas, kurio nepažįsta, A. G., kažkokia moteris ir senis. Kai A. parodė pasą, A. pasakė, kad yra panašumo. Pasakė, kad jei jis, tai yra P. P., nori gali važiuoti ir jis važiavo kartu. Paskui, važiuojant į (duomenys neskelbtini), visiems paaiškino, kad reikės eiti į parduotuves imti reples, užsikišti už striukės, ramiai išeiti iš parduotuvės. Tai paaiškino S., A., kiti tylėjo. Kiek laiko truko kelionė, tiksliai neatsimena. Autobusiukas atvažiavo vakare. Nepamena, kokia diena tada buvo. Nakvodavo mašinoje, kuria važiavo. Mašinoje yra kėdės, stalas, sėdėjo prie stalo. A. sėdėjo priekyje prie navigacijos. Kiek nakvojo autobusiuke, neprisimena, gal 2-3 ar 4 nakvynes. Apsistodavo aikštutėse, pamiegodavo. Nuvažiavus į vietą, nuėjo į parduotuvę, apvaikščiojo, apsižiūrėjo. Paskui atsisėdo prie autobusiuko, susitarė, kad eis į parduotuvę. Susitarė, kad su S. įeis jis (P. P.). Įėjo į parduotuvę, S. parodė, kur replės. Pasiėmę tas reples, užsikišo ir išėjo. Kartu su S. pasiėmė reples. Kiti irgi ėjo į parduotuvę. Su replėmis ėjo į autobusą ir laukė kitų. Kai kiti grįždavo, susirašydavo, suskaičiuodavo ir važiuodavo toliau. Pirmą kartą nedaug replių buvo paėmę. Jis ėjo pirmas, kiti ėjo iš galo, kiti ten kažką darė, tada jie grįždavo į autobusiuką ir laukdavo kitų. Pirmą kartą grįžo, antrą kartą pamatė, kad kažkas žiūri, nieko nepaėmė, trečią kartą sugavo vyriškį. Kitą dieną pamatė, kad A. G. veda apsauga. Iškrovė iš moteriškės tašės reples, iškvietė policiją. Reples turėjo moteriškė. Jis nieko neturėjo. Pagavo jį, moteriškę ir A. Jis su A. nieko neturėjo, moteriškė tašėje turėjo reples. Atvažiavus policijai išvedė į lauką, įsodino į autobusą ir išvežė į komisariatą. Į policiją nuvežė juos tris. Paklausė vardą, pavardę. Jis pasakė, kad yra A. I.. Atsiminė gimimo metus. Sakė viską pagal kortelę. Po to policininkas nuvedė pas tyrėją. Jis pasakė, kad jo tikslas buvo atostogauti. Dabar sako tiesą. Kaip susipažino su S. L., nepamena. Jį pažįsta gal metus. Su S. L. nueidavo pažaisti lošimo aparatu, susiskambindavo. A. G. nepažįsta, jį tik žinojo, yra 1-2 kartus matęs. Jis atvažiuodavo vasarą pas draugą. Jie nebendraudavo. A. G. jį (P. P.) žinojo. A. G. pažinojo gal pusę metų. Jam pasakė, kad važiuos vogti, kad pavogs tiek, gaus po tiek. Jų tikslas bus pavogti apie 200 ir grįžti. P. P. parodė, jog vogė dėl pinigų. Kelionė iš jo nereikalavo jokių išlaidų. Pinigų su savimi neturėjo nė cento. Turėjo pasiėmęs drabužius, kedus. Telefono neturėjo. P. P. mama turėjo S. L. numerį. Kai keliavo, mama skambino S.. Klausė, kur jis (P. P.) - pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pardavinėja kvepalus. Kalbėjo vieną kartą. Mama skambino gal pirmą ar antrą dieną, po išvažiavimo. Kur važiuos, jis tiksliai nežinojo, niekas nesakė. Jam tik S. pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir vogs. Kas navigacijoje nustatė važiavimo taškus, nežino. Kai įlipo į autobusą, kelionė buvo nustatyta. Į navigaciją kartais žiūrėjo vairuotojas. Jeigu būtų sustabdžiusi policija, būtų pasakęs vardą, pavardę, gimimo datą, paduotame pase. Jam paaiškino A., kad jei sustabdys, reikės mokėti atmintinai metus. Sakė nesijaudinti, nes yra nepilnametis, kad tik deportuos. Tai sakė S. Iš pradžių nenorėjo jo (P. P.) imti, bet jis (P. P.) paprašė, kad pasiimtų ir pasiėmė. S. ir A. jam paaiškino, kaip reikės vogti. Ten buvo paprastos replės, jas pasiimdavo, užsikišdavo už striukės ir išeidavo. Niekas nepypsėdavo, ant replių apsaugos būdavo. Nuėjus į autobusą plastmases nuo replių nuimdavo, išmesdavo ir reples pasiimdavo. Reples autobusiuke dėdavo po sėdyne. Pakeldavo pamušalą po sėdyne ir ten padėdavo. Replių buvo gal 20. Vogti eidavo jis (P. P.), S., A., tas vyras ir moteriškė. Vairuotojas sėdėdavo autobusiuke. Jo tikslas buvo vairuoti. Vairuotojas nėra nė karto ėjęs su jais. Tikslas buvo pamatyti pasaulį, pasivažinėti, pritapti prie vyresnių. Pirmą ar antrą dieną sulaikė tą vyriškį. Kitą dieną sulaikė jį (P. P.). Tada atsisukęs pamatė, kad veda moteriškę ir A. S. L. jau buvo išėjęs į autobusiuką. Nežino, ar S. buvo sulaikę. Tą vyriškį sulaikė prie jo, o kitą dieną sulaikė moteriškę, A. ir jį. Kai sulaikė tą vyriškį, truputėlį išsigando. Kai sulaikė tą vyriškį, jie nieko nekalbėjo, ką darys, tikėjosi, kad paleis. Kažkas susisiekė su tuo vyriškiu. Vyriškis sakė, kad viskas tvarkoje. Kaip ir A. su tuo žmogumi susirašinėjo. Prieš juos buvo sulaikytas S. L.. Išėjus iš parduotuvės, S. L. nebegrįžo iš parduotuvės. Jį sulaikė policija. S. L. pasakojo, kad darbuotojas prašė jo paso, o jis neturėjo, nes pasą buvo palikęs mašinoje. Tada jį sulaikė ir jie nuvažiavo iki policijos, A. nunešė S. L. pasą, tada S. L. paleido. Jei būtų turėjęs telefoną, tada jei jį būtų sulaikę, būtų paskambinęs S. Nebuvo susitarta, kam pranešti ar paskambinti, jei sulaikytų. Automobilio raktelius turėjo vairuotojas, daugiau niekas. Jis automobilio raktelių neturėjo. Kai grįždavo, vairuotojas visada būdavo mašinoje. Jei vairuotojo nebūna, tada kitas sėdi. Raktelių niekam neduodavo. Pokalbis apie tai, ką vogti ir kaip vogti vykdavo mašinoje važiuojant. Apie tai kalbėdavosi ir lauke, kai išlipdavo parūkyti. Kartais S., kartais A., kartais moteriškė paklausdavo, ar jis (P. P.) bijo. Su vairuotoju iš viso nekalbėjo. Vairuotojas kalbas apie vagystes girdėdavo. Apie tapatybės kortelę girdėjo visi. Kai važiavo, A. G. sėdėjo priekyje. Priekyje prie vairo buvo turbūt trys kėdės. A. G. sėdėjo prie lango keleivio pusėje. Kur padėti pavogtus daiktus, nurodydavo A. G.. Daiktus sudėdavo vienas žmogus, tai yra A. Jam žadėjo, kad kai grįš gaus pinigų. Važiavo dėl to, kad galvojo, kad bus įdomu. Jam svarbiausia kelionėje buvo pinigai, pati kelionė, pasivažinėjimas. Galvojo, kad pritaps prie vyresnių. Pirmoje vietoje buvo pinigai. Tai buvo vienas pasiūlymas vykti į kelionę. Jo niekas nevertė važiuoti. Jam pasiūlė ir jis pats sutiko. Pasakė, kad jis mažas, bet jų labai prašė, kad paimtų. Jo mama žinojo, kad išvyksta į (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad išvyksta į užsienį. Su mama kalbėjo iš S. telefono. Kalbėjo kelionės pradžioje. (1 tomas, b. l. 28-32).

Iš 2014-03-21 asmens parodymo protokolo matyti, jog P. P. atpažino bei parodė A. G., su kuria jis vyko į (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 35-38).

Iš 2014-03-21 asmens parodymo protokolo matyti, jog P. P. atpažino bei parodė K. P., su kuriuo ir kitais asmenimis jis vyko į (duomenys neskelbtini). Tai - vyriškis, kuris neturi rankos. (1 tomas, b. l. 39-42)

Iš 2014-03-21 asmens parodymo protokolo matyti, kad P. P. atpažino bei parodė S. L., kuris jį pakvietė vykti į (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 43-46)

Iš 2014-03-21 asmens parodymo protokolo matyti, jog P. P. atpažino bei parodė A. G., su kuriuo ir kitais asmenimis jis vyko į (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo jam liepė įsiminti A. I. asmens tapatybės kortelės duomenys, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) reikės vogti iš parduotuvių, aiškino, kiek vagiant galima užsidirbti (1 tomas, b. l. 47-50).

Liudytojas A. J. parodė, kad jo veikla yra kemperių nuoma. 2014 m. vasario mėnesį skambino asmuo, prisistatė A. ir pasakė, kad jiems reikalingas automobilis važiavimui į (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu važiavo į (duomenys neskelbtini), neklausė, kuo jie užsiima nežinojo. Skambino kelis kartus iš skirtingų telefonų. Pirmiausia A. skambino, jis pats prisistatydavo ir užsakinėjo kemperį. Likus nedaug laiko iki išvažiavimo, paskambino D. B. ir pasakė, kad jie kartu su A. važiuos. Abu kaltinamieji į (duomenys neskelbtini) atvažiavo sutartu laiku. Sėdėjo kemperyje visi trys – jis (A. J., abu kaltinamieji). Pasirašė sutartį su D. B. – adresą nurodė pats D. B., asmens kodą nurašė nuo vairuotojo pažymėjimo. Visus pinigus padavė D. B.. Kiek pinigų buvo sumokėta, yra nurodyta sutartyje. Jie paliko 2010 litų užstatą ir sumokėjo 880 litų už automobilio nuomą keturioms paroms. Užstatas grąžinamas, sugrąžinus automobilį. Sutartyje yra nurodyta, kuriam laikui kaltinamieji išsinuomojo kemperį – išsinuomojo maždaug savaitei laiko, para kainavo 200 litų. Nusifotografavo D. B. vairuotojo pažymėjimą, kadangi buvo svarbu žinoti vairuotojo stažą ir amžių, tokie yra draudimo reikalavimai. Tokius reikalavimus atitiko D. B.. Ar atitiko reikalavimus A. G., nežino, apie tai nekalbėjo. Kaltinamieji išvažiavo. (duomenys neskelbtini) kaltinamiesiems sugedo automobilis, dėl to su kaltinamaisiais susirašinėjo žinutėmis - 2014 m. vasario 19 d. Lenkijoje jie rašė žinutę. Žinutes rašė iš skirtingų telefonų, kaltinamiesiems jis siuntė žinutes į skirtingus telefonus. Automobilį susitvarkė, kemperį grąžino. Automobilį grąžino D. B., prisimena, jog kartu buvo ir moteris. Netikrino, kiek kilometrų buvo pravažiuota kemperiu. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad abu kaltinamieji iš 5 telefonų numerių skambino. Geriau visas aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamuosius atpažino iš nuotraukų.

Iš 2014-03-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas A. J. atpažino bei parodė A. G., kuris kartu su D. B. nuomojosi kemperį. (1 tomas, b. l. 171-174).

Iš 2014-03-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas A. J. atpažino bei parodė D. B. (1 tomas, b. l. 175-178 l.)

Iš 2014-03-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas A. J. atpažino bei parodė T. S., kuris 2013-05-28 nuomojosi kemperį. (1 tomas, b. l. 179-182).

Liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes gyvena tame pačiame mieste - (duomenys neskelbtini), artimiau nebendravo. D. B. telefono numerį turėjo seniau, dabar neturi, bendrų reikalų neturėjo. A. G. pažįsta, ji yra draugės I. G. mama. A. G. gyvena (duomenys neskelbtini), yra išgerianti, pas ją nenuvažiuoja. Žino, kad A. G. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), tai pasakė žmona I.. Pati A. apie sulaikymą nieko nekalbėjo. D. V. yra vaiko krikšto mama. D. V. nėra pasakojusi apie savo kelionę į (duomenys neskelbtini). S. L. nepažįsta, tik žinojo, kaip jis atrodė. (duomenys neskelbtini) su S. L., A. G., D. V. kartu nėra buvęs. A. G., S. L. ar D. B. nėra nuomojęs savo mašinos. Kelionės į (duomenys neskelbtini) neorganizavo. K. P. nepažįsta, jį, tai yra žmogų be rankos, yra matęs pas A. G., jie kartu girtaudavo. Su K. P. vieną kartą buvo konfliktas, kai nuvažiavęs pas A. G. ir rado abu geriančius, o tuo metu buvo paliktas jo (T. S.) vaikas. Yra nuomavęs kemperį, su šeima važiuodavo į užsienį. Pažįsta tą žmogų, kuris buvo liudytojas. Apie I. G. ryšius su A. G. nieko nežino. R. J. nežino. (duomenys neskelbtini) yra buvęs su šeima. Ž. pavardė nieko nesako. Iš matymo žino B. sugyventinę ir jos dukrą. Nežino, ar D. B. pažįsta jo šeimą

Liudytoja I. G. parodė, kad A. G. yra jos mama. T. S. - vyras. Asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, tik iš matymo žino, jokių ryšių su kaltinamaisiais neturėjo. K. P. nežinomas, jį yra mačiusi pas mamą vieną kartą. K. P. - ne giminė, pas mamą jis kažkurį laiką gyveno. Žino, kad mama buvo kaltinama vagyste (duomenys neskelbtini), pati motina nieko nepasakojo. Motina girtauja 3-4 metai, todėl jos bendravimas su motina pasikeitė. Buvo toks atvejis, kai D. B. važiavo su jos vyru T. S. ir vieną kartą pavežė kemperiu ją su vaikais. Asmeniškai D. B. nepažįsta, jį pažįsta jos vyras T. S..

Liudytojas M. P. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Yra P. P. brolis. S. L. pažinojo, nežino apie brolio ir S. L. santykius. Pernai brolis buvo išvažiavęs į užsienį. M. P. parodė, kad jis buvo namuose, tėvų nebuvo, brolis P. P. parėjo ir pasakė, kad važiuoja savaitei į (duomenys neskelbtini) kvepalų pardavinėti, prašė apie tai pasakyti mamai ir išėjo. Kai grįžo mama, iš karto pasakė, kad brolis išvažiavo. Mama skambino broliui, bet telefonas buvo išjungtas. Mamai buvo stresas, bandė susisiekti su S. L.. Po kiek laiko iš policijos sužinojo, kad brolis yra užsienyje. Nežino, ar brolis turėjo asmens dokumentą. Nežinojo, su kuo ir pas ką važiavo brolis. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Brolis atrodė, kaip paauglys, jis - mažo ūgio. Žinojo, kad brolis su S. L. yra draugai.

Liudytojas A. I. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o P. P. yra draugas. Atėjo P. P. į namus, prašė paskolinti asmens tapatybės kortelę. Pasiūlė pinigų – 120 litų. Kai padavė kortelę, P. P. buvo išėjęs ir grįžo tą pačią dieną ir po kiek laiko padavė 20 litų. Nežino, pas ką P. nuėjo, dabar neprisimena, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad P. ėjo pas S. P. sakė, kad kitus pinigus duos, kai grįš. Neprisimena, kur planavo važiuoti, sakė, jog nori važiuoti į kitą šalį, o savo asmens tapatybės kortelės neturėjo. Neatsimena, kiek P. P. tuo metu buvo metų. Pats P. P. pasakė, kad važiuoja į kitą šalį vogti, su kuo važiuoja, nesakė, kartu važiuoti nekvietė. P. nesakė, kiek užsidirbs išvažiavęs. Parodė, jog buvo rodomos nuotraukos (1 t. 89-90 b.l.) ir yra matęs nuotraukoje Nr. 5 asmenį (S. L.), jo vardo nebeatsimena, jis iš jų miestelio, gyveno kitoje pusėje kelio. Gali būti taip, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog abu nuėjo iki S. ir S. padavė pinigus (1 tomas, 88 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Iš 2014-02-21 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. I. atpažino bei parodė S. L., su kuriuo P. išvyko į Švediją bei kuris jam padavė 20 litų už jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. (1 tomas, b. l. 89-90)

Liudytojas M. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kažkiek pažįsta P. P., žinojo S. L.. Žinojo, kad jie yra draugai. Buvo atėjęs P. ir prašė tapatybės kortelės, bet kortelės jam nedavė. Neatsimena, ar P. buvo vienas. Nežinojo, kodėl dokumento prašė, neatsimena, ar žadėjo kažką duoti už dokumentą. Atsimena, kad buvo rodytos nuotraukos ir atpažino S., kuris buvo kartu su P., kai P. prašė paskolinti dokumentą (1 tomas, b. l. 97). Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 tomas, b. l. 94-95).

Iš 2014-04-15 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas M. Č. atpažino bei parodė S. L., kuris su P. P. buvo atėję pas jį į namus. P. prašė paskolinti asmens tapatybės kortelę kelionei į užsienį, siūlė 20 litų. (1 tomas, b. l. 96-100)

Iš 2014-04-15 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas M. Č. atpažino bei parodė P. P., kuris su S. L. buvo atėję pas jį į namus. P. prašė paskolinti asmens tapatybės kortelę kelionei į užsienį, siūlė 20 litų. (1 tomas, b. l. 101-105).

Liudytoja A. G. parodė, kad pažįsta A. G., kaltinamojo D. B. nepažįsta. Praėjo pusantrų metų, važiavo į (duomenys neskelbtini) gal sausio mėnesį, ten apsivogė, pirmą kartą gerai parvažiavo, o antrą kartą įkliuvo. Važiavo A. G., dar spuoguotas asmuo, kurio pavardės neatsimena, kuris vežė mažą berniuką, kurio ji nepažinojo, lyg buvo vairuotojas, bet neatkreipė dėmesio į jį ir K. P. - vyras be rankos iš (duomenys neskelbtini). Dabar nebeatsimena, tris kartus jau papasakojo, du kartus tyrėja apklausė, nieko nemelavo, viską pasakojo, kaip buvo. D. V. pažįsta, ji - kaimynė. D. V. pirmą kartą važiavo į (duomenys neskelbtini), o antrą kartą jos nebuvo. Nežino, kas buvo kelionės organizatorius. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Antrą kartą A. G. irgi važiavo. Pirmą kartą vaiko nebuvo, vaikas važiavo antrą kartą. Važiavo autobusiuku, neįsigilino, kas autobusiuką vairavo. Važiavo, nes norėjo užsidirbi. Ėjo į parduotuves, vienas asmuo ėjo, o kitas dėjo prekes į kuprinę. Neatsimena, kaip buvo susitarę vogti. Permiegodavo autobusiuke, pabūdavo dvi - tris dienas. Nebeprisimena, kas pakvietė važiuoti vogti. Pradžioje nebuvo kalbėta, kad vogs, bet paskui taip nutarė. Nematydavo, kur vyrai sudėdavo vogtus daiktus. Pirmą kartą gavo 200 litų, neatsimena, kuris vyras padavė pinigus. Kai pamatė vaiką, jai kilo klausimas, kad gal tą mažą berniuką užveš pakelyje pas gimines, nes matė, kad jis yra vaikas. Nežinojo, kiek tam vaikui metų, bet atrodė kaip 11-12 metų. Ar tas berniukas ėjo vogti į parduotuves, nežino, nes ji su vaiku nėjo. Į parduotuves eidavo dviese ar viena. Savo dokumentus turėjo su savimi. Pirmą kartą berankis nevažiavo, jis važiavo antrą kartą. D. B. nepažįsta. T. S. pažįsta, su juo nebendrauja, jis - dukros sugyventinis. Perskaityti 2014 m. kovo 19 dienos parodymai yra teisingi.

Iš 2014-03-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja A. G. atpažino bei parodė D. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Gyvena nuosavame name. Su ja ir kitais asmenimis pirmą karą vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kartu su šia moterimi ne kartą dalyvavo vagystėse iš parduotuvių. (1 tomas, b. l. 113-117).

Iš 2014-03-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog A. G. atpažino bei parodė S. L., su kuriuo ji vyko į (duomenys neskelbtini), kur iš parduotuvių buvo vykdomos vagystės. Minėtą vaikiną pirmą kartą pamatė vykstant į (duomenys neskelbtini). Antrą kartą vykstant į (duomenys neskelbtini) šis vaikinas atsivedė ir berniuką. Mano, kad jis su A. buvo pažįstamas. (1 tomas, b. l. 118-122)

Iš 2014-03-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja A. G. atpažino bei parodė A. G., kuris jai pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dalyvavo vagystėse iš parduotuvių. Sugrįžus iš (duomenys neskelbtini) šis asmuo jai atvežė 300 litų. Po savaitės laiko vėl to paties asmens įkalbėta ji išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten buvo sulaikyta bei kartu su minėtu vaikinu deportuota iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. (1 tomas, b. l. 123-127)

Liudytoja D. V. parodė, kad A. G. pažįsta, kito kaltinamojo neprisimena. Prieš du metus atėjo kaimynė A. G. ir pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) vogti. Tuo metu neturėjo darbo, sirgo depresija, sutiko. Važiavo – A. G., S., A., ir ji (D. V.), vairuotojas. Vyrų nepažinojo, su A. sėdėjo kartu, S. ir A. kalbėjo su vairuotoju. Privažiavo kažkokį miestą, prie buitinės technikos parduotuvės. Jai pasakė, kad ji eis su A., o A. - su S.. Klausė, ką daryti, sakė pastovėti ir pažiūrėti, kad niekas nepamatytų. Parduotuvėje A. liepė duoti rankinuką, įdėjo įrankius. Ji buvo su A. A. vieną ar du daiktus nukabino, išėjo abu iš tos parduotuvės. Apsuko kelis kartus ir vėl toje pačioje parduotuvėje buvo. Vogti įrankiai buvo laikomi bendrai, jie nebuvo slepiami. Ji labai bijojo, sakė niekur nebeis, norėjo namo važiuoti. Visi bendrai nusprendė grįžti namo. Ji važiavo vieną kartą. Kai grįžo, A. G. padavė 200 ar 300 litų. Nebuvo aptarta, kiek užsidirbs. A. sakė, kad dar kartą važiavo, pasakojo, kad antrą kartą vežė nepilnametį vaikiną. Teisybę sakė apklausos metu.

Iš 2014-03-07 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja D. V. atpažino bei parodė A. G., su kuriuos ir kitais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su šiuo vaikinu įvykdė kelias vagystes iš parduotuvių. (1 tomas, b. l. 139-142)

Iš 2014-03-07 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja D. V. atpažino bei parodė S. L., su kuriuo ji ir kitais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su šiuo vaikinu dalyvavo vagystėse iš parduotuvių (1 tomas, b. l. 143-146).

Liudytoja L. P. parodė, kad M. P. ir P. P. yra jos sūnūs. P. gimęs (duomenys neskelbtini). P. įvykio metu buvo 13 metų. Grįžo iš darbo namo, paskambino sūnui, jis pasakė, kad išvažiavo į (duomenys neskelbtini) su draugu S.. Vis skambindavo sūnui ir klausdavo, kur jis yra, kada grįš. Sūnus vis sakydavo, kad greitai grįš, bet vėliau susisiekti su sūnumi buvo nebegalima. Pirmą dieną dar su sūnumi bendravo sūnus sakė, jog yra (duomenys neskelbtini) su S. ir tuoj grįš, vėliau jau nebegalėjo susisiekti, skambino ir S., susisiekė su S. ir šis sakė, jog viskas gerai – tuoj grįš, vėliau tiek sūnaus, tiek S telefonas buvo nepasiekiamas, trečią parą jau gavo žinią iš policijos, kad sūnus sulaikytas (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas, kai sūnus išvažiavo. Tuo metu gyveno su sūnumis M. ir P., vyru A. Vyras yra neįgalus, ji dirbo pas ūkininkus. Tuo metu šeimos pajamos buvo apie 1500 litų, gyveno išsinuomotame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), už nuomą mokėdavo apie 200 litų, už komunalines paslaugas gaudavo kompensacijas. Gyveno nuomojamame bute, nors (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavą namą, norėjo, kad vaikams būtų arčiau mokykla. Vėliau sūnus M. įsidarbino ir šiuo metu jis gyvena atskirai. Kodėl P. sumanė išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), negali atsakyti. Sūnus sakė, kad jam buvo pasiūlyti dideli pinigai ir susigundė, taip pat norėjo pamatyti pasaulį. Sūnui pinigai buvo labai svarbūs, jam labai reikėdavo pinigų, pinigų jam trūkdavo. Sūnus buvo prikalbintas ir išvežtas. Žmonės nevežė sūnaus per prievartą, sūnui buvo pasiūlyta užsidirbti pinigų. Tuo metu sūnus neturėjo pinigų, neturėjo asmens dokumento, kaip vėliau sužinojo, dokumentą sūnus paėmė iš draugo. Kai sūnaus telefonas buvo išjungtas, nervinosi, nežinojo, ką daryti, ar pranešti policijai, iš karto nesikreipė į policiją. Matydavo, kad sūnus bendraudavo su mirusiu Sauliumi, kuris nuomojosi šalia namą. Jų amžiaus skirtumas didelis, bet ji nieko blogo nepagalvodavo. Kaltinamasis A. G. matytas. Ikiteisminio tyrimo metu fiksuotuose parodymuose teisingai nurodyta, jog S. nurodė nebeskambinti (1 t. 8-10 b.l.). Sūnus sakė, kad S. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) vogti, kad bus daug pinigų. Sūnus sakė, kad buvo vairuotojas, buvo dar gal du žmonės, kurie su juo gerai elgėsi, klausdavo, ar jam nieko netrūksta, ar nebijo. Tie kurie vežė, turėjo žinoti, kad sūnus nepilnametis, nes jis mažas. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Liudytojas K. P. parodė, kad tyrimo metu sakė tiesą. Kaltinamuosius žino iš kelionės. 2014 m. buvo apsistojęs pas A. Turi invalidumą. Nieko nedirbo, valkatavo. Buvo atvažiavęs A. žentas T., kalbėjosi su A. kažką, jai siūlė. Tomas siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti kažką, jis irgi norėjo važiuoti laiką praleisti. Iki tol nežinojo, kad važiavo vagysčių vykdyti. Pokalbyje dalyvavo tik A., T. ir jis (K. P.). Visi kelias dienas gėrė. Kelionės detalių nekalbėjo, buvo kalba apie pinigus, ką daryti, nebuvo šnekos. Pats pasisiūlė važiuoti kartu. T. sakė, kad važiuojant viską išaiškins. Kelionė buvo maždaug po dviejų savaičių nuo pokalbio, datos neatsimena. Reikėjo pinigų, todėl sutiko iš karto. Nesakė, kiek laiko truks kelionė, sakė pasiimti patalynę, maistą, cigaretes. Viską pasakojo T.. A. pamatė tik tada, kai atvažiavo kemperis, iki tol nebuvo matęs abiejų kaltinamųjų. Kaltinamasis D. buvo už automobilio vairo, A. paėmė vėliau. Pirmą kartą važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo A., D., A., S., vaikas vardu P. ir jis (K. P.). Kai į automobilį įlipo vaikas su S., mažas vaikas nerodė dokumento, dokumentą parodė vėliau, jis matė, kad asmens tapatybės kortelė ne vaiko, nes tą vaiką, kurio buvo kortelė, pažinojo. Visi tas aplinkybes žinojo. Girdėjo pokalbį tarp A., P., S. – A. liepė įsiminti P. dokumente nurodytą datą. Tada jis pats (K. P.) pasižiūrėjo dokumentą. P. matė pirmą kartą. P. atrodė kaip šešiolikos metų, nes rūkė laisvai, buvo grubus, spjaudėsi, keikėsi, elgėsi kaip suaugęs, nors buvo mažo ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo. Tomas nevažiavo, jis sakė sakyti, jog A. organizuoja kelionę, važiuoja maudytis prie jūros. K. P. parodė, kad jis neprisidėjo pinigais prie kelionės. Kelionei buvo skirti pinigai juos turėjo vairuotojas, pinigai buvo skirti kurui, kurą pylė vairuotojas D. B.. Pinigus - maždaug apie 300-400 eurų - davė T.. T. organizavo kelionę. Išvykimo dieną (duomenys neskelbtini) kemperyje Tomas bendravo su kaltinamuoju D.. K. P. parodė, jog jis bendravo tik su A. A., D., S. ir tas vaikas bendravo tarpusavyje. Kelyje link (duomenys neskelbtini), A. G. pasakė, ko važiuoja, parodė parduotuves, kokios detalės reikalingos, pasakė, ką kam daryti, parodė savo telefone, kokius įrankius reikės vogti. Visi žinojo, kur ir kokiu tikslu važiuoja. D. B. vairavo automobilį. Matė kemperio dokumentus, kurie buvo laikomi prie vairuotojo. Kemperis buvo išnuomotas D. vardu. Girdėjo pokalbį tarp A. ir vairuotojo, kad reikia pavogti apie 200 vienetų tam, kad kelionė nebūtų nuostolinga. Visi beveik turėjo telefonus. A. turėjo kelis telefonus, jis rodė nuotraukas telefone. Vaikas neturėjo telefono ir niekas vaikui kelionės metu neskambino. S. skambino, prašė pašnekėti, suprato, kad skambino kažkas iš vaiko namų. Navigacinė sistema buvo mašinoje. Ją dar būnant (duomenys neskelbtini) atvežė kažkoks nepažįstamas asmuo. D. apsistojo aikštelėje, visi miegojo automobilyje. D. A. gaudavo žinutes, nurodydavo vairuotojui, įvesdavo į navigaciją ir važiuodavo į parduotuves. Matė, kad A. turėjo lapelį, kur buvo surašytos gatvės ir parduotuvės, jis suvesdavo adresus į navigaciją. K. P. parodė, kad jis būdavo pasiruošęs išsiųsti žinutę vairuotojui tuo atveju, jeigu būtų sulaikytas. Taip daryti buvo nurodęs kaltinamasis D. B.. Kai sulaikė, parašė žinutę D. B., jis buvo davęs savo telefono numerį. Kai grįždavo iš parduotuvės, A. sudėdavo daiktus mašinoje, vėrė per šniūrą, kad nesimėtytų, nesibarškintų. Nežino, kur yra pavogti daiktai. Atlyginimo už pavogtus daiktus negavo. Vairuotojas niekur nedalyvaudavo, būdavo nuošalyje, jis žinojo, kur važiavo. Pirmą kartą ėjo vogti, įkliuvo, buvo perduotas (duomenys neskelbtini).

Iš 2014-03-12 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog K. P. atpažino bei parodė T. S., kuris galėjo organizuoti jo bei kitų asmenų vykusių į (duomenys neskelbtini), kelionę. Vėliau jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) reikės vogti iš parduotuvių. T. vaidmuo - organizuoti kelionę, aprūpinti degalais, duoti vairuotojui pinigų kelionei, nurodyti maršrutus įvedus informaciją į navigaciją. (1 tomas, b. l. 152-155).

Iš 2014-03-12 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog K. P. atpažino bei parodė D. B., kaip vairuotoją, kuris vežė jį ir kitus asmenis į (duomenys neskelbtini). D. vaidmuo - vairuoti transporto priemonę. Įvažiavus į D. jis tiek jam, tiek kitiems asmens davė mobiliojo ryšio telefono numerį sakydamas, kad jei jiems kas nors nutiks bevagiant, nedelsiant jį informuoti tuščia SMS. (1 tomas, b. l. 156-159).

Iš 2014-03-12 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog K. P. atpažino bei parodė A. G., su kuriuo ir kitais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su A. G. įvykdė vieną vagystę iš parduotuvių. Minėtas asmuo tiek jį, tiek P. mokino kokius įrankius ir kaip juos reikės vogti iš parduotuvių. (1 tomas, b. l. 160-163).

Iš 2014-03-12 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog K. P. atpažino bei parodė S. L., su kuriuo ir kitais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis taip pat dalyvavo vagysčių iš parduotuvių daryme. (1 tomas, b. l. 164-166)

Liudytoja L. Ž. parodė, kad kaltinamasis D. B. - buvęs jos sugyventinis, su kuriuo gyveno 14 metų. Dabar šeimynių ryšių nėra. Prieš posėdį D. B. sakė: ,,viską pasakysi apie T.“. Prieš kelis mėnesius D. B. buvo susitikęs dukrą, prašė paliudyti, kad dukra girdėjo kažkokį pokalbį, jis sakė padarys, kad dukra liudys. A. G. su jos dukra draugavo 2014 metais. S. L. pavardė nieko nesako. T. S. susitikdavo mieste su D., jie pasisveikindavo. Tuo metu D. B. niekur nedirbo. Gyveno ji su dukra. Važiavo D. B. į (duomenys neskelbtini). Iš vakaro D. B. pasakė, kad važiuos pas brolį, kuris gulėjo reanimacijoje, o vakare turėjo važiuoti į vakaronę. Buvo darbe, ryte paskambino D. ir pasakė, kad išvažiuoja su A. į (duomenys neskelbtini). Iki tol nepasakojo, kad planuoja važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nesakė, ko važiuoja į (duomenys neskelbtini). D. B. išvažiavimas buvo netikėtas, supyko, susinervinusi numetė telefono ragelį. Kai D. B. grįžo iš tos kelionės, jie mažai bendravo. Jis pasipasakojo, kad pagavo parduotuvėje A., kažkokią moterį. Neprisimena, ar minėjo tų moterų, kurių ji nepažįsta, vardus. Kai gavo šaukimą į teismą, vakare paskambino jos pusseserė. Tuo momentu pusseserės sugyventinis kalbėjo telefonu su D. B., ir jis sakė, kad viską reikia varyti ant T. S.. L. Ž. parodė, jog ji pasakė, kad nieko neliudys, ir numetė telefono ragelį. Kitą dieną pusseserei paskambino, paklausė, kas tas S., pusseserė sakė, kad nieko neprisimena.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad A. G. buvęs jos draugas, o kaltinamasis D. B. gyveno su mama L. Ž.. D. B. 2015 metų balandžio-gegužės mėnesį sutiko ją mieste, klausė, ar galėtų paliudyti teisme apie pokalbį. Tačiau ji nieko nežino apie jokį pokalbį. Kitą dieną D. B. paskambino telefonu, klausė, ar liudys. Atsakė, kad neliudys, nes nieko nežino. Tada jis pakeltu tonu pasakė, kad ji turės liudyti. Konkrečiai jis nesakė, ką turės pasakyti, sakė, kad tik pasakytų, kad girdėjo pokalbį, bet nepasakė apie kokį pokalbį turėtų liudyti. D. B. ne vieną kartą skambino telefonu, nedavė ramybės. Nei A., nei D. nesipasakojo, ko važiuoja į (duomenys neskelbtini). Net nežinojo, kad jie planuoja važiuoti. Vakare pasigedo A., paklausė mamos, kur D., tai ji pasakė, kad išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tada ji bandė skambinti A., bet šis nekėlė telefono. Kai D. grįžo, klausė, kur A., jis sakė, kad išėjo ir nebegrįžo. G., P. pavardės nieko nesako. S. nepažinojo, T. S. nepažįstamas. Nėra girdėjusi pokalbių tarp B. ir S. apie važiavimą į (duomenys neskelbtini), apie automobilio nuomą.

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2014-02-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo gautas (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus pranešimas apie trijų Lietuvos Respublikos piliečių, įtariamų vagystės padarymu, sulaikymą – A. G., A. G. ir P. P., kurio tapatybė nustatinėjama, nes P. P. pateikė A. I. asmens tapatybės kortelę, vėliau P. P. prisipažino, jog tai jo draugo asmens tapatybės kortelė (b. l. 13-15, 1 tomas)

Iš D. K. teisėsaugos institucijų gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą yra pateikti šie duomenys:

1) 2014 m. vasario 18 d. 21:10 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) miestelyje pavogtas 1 butelis (duomenys neskelbtini) raudono vyno, 1 puodelis bei 2 vnt. dezodoranto (duomenys neskelbtini), viso pavogta prekių už 195,95 (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 18 d. 21:28 val. dėl šios vagystės sulaikytas S. L.. 2014 m. vasario 19 d. 12:45 val. S. L. paleistas. 2014-02-18 (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų ataskaitoje rašoma, kad pas S. L. buvo rastas butelis Gemma-Barolo raudono vyno, puodelis bei 2 vnt. dezodoranto Rexona. S. L. patikros metu paaiškėjo, kad jis su savimi neturėjo nei asmens tapatybės kortelės, nei pinigų. Jis aiškino, kad jo pažįstami automobilyje turi jo pasą. Vėliau jis užsiminė, jog serga diabetu ir jam reikia insulino. Pakeliui į policijos komisariatą jis daug kartų skambino pažįstamiems, kurie turėjo jo pasą ir buvo netoliese, tačiau nors jie ir turėjo jo insuliną, tačiau nenorėjo atvykti į policijos komisariatą. Jo telefone buvo matyti, kad jis skambino (duomenys neskelbtini). 2014-02-19 apklausos metu S. L. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams parodė, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) kemperiu su kitais 3 asmenimis prieš 3 dienas. Jis atvyko su transporto įmone kaip keleivis ir neturėjo jokių konkrečių planų šioje šalyje. Jis nežino kitų asmenų apsilankymo priežasties. Jie nakvojo transporto priemonėje, po to nuvyko pasivažinėti po apylinkes be jokios, kaip jis teigė, priežasties, tikslo. Ankščiau (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Savo asmeninius daiktus jis turėjo transporto priemonėje ir dėl to negalėjo pateikti savo paso ar kitų asmeninių dokumentų. Išvykimo metu jis turėjo apie 160 litų, tai yra 350 (duomenys neskelbtini) kronų. Apie kitus asmenis jis nieko sakyti nenorėjo. Jis nurodė savo pažįstamų telefonų numerius. Iš 2014-02-19 pranešimo apie nustatytą baudą matyti, kad S. L. už minėtą vagystę buvo skirta 500 (duomenys neskelbtini) bauda. (2 tomas, b. l. 16-34)

2) 2014 m. vasario 19 d. 10:51 val. iš (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) pavogta įrankių (6 vnt. replių), kurių bendra vertė 845 (duomenys neskelbtini). 2014-02-19 11:05 val. dėl šios vagystės sulaikytas K. P.. 2014-02-19 apklausos metu K. P. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams parodė, kad jis pasiėmė įrankius iš parduotuvės, tačiau neturėjo pinigų, todėl išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Jis buvo pastebėtas parduotuvės personalo, o po to atvyko policija. Iš 2014-02-19 pranešimo apie nustatytą baudą matyti, kad K. P. už minėtą vagystę buvo skirta 2300 (duomenys neskelbtini) bauda. (2 tomas, b. l. 81-93).

3) 2014 m. vasario 19 d. nuo 14:15 val. iki 15:51 val. iš (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) bandymas pavogti įrankių už 2700 DDK.

2014 m. vasario 19 d. 15:53 val. iš (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) pavogta įrankių, kurių bendra vertė 1065 DKK.

2014-02-19 16:22 val. dėl šių vagysčių sulaikyti A. G., A. G. ir P. P. (su A. I. tapatybės kortele).

2014-02-19 apklausos metu P. P. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams prisistatė esąs A. I.. Apie vagystę viską neigė. Iš pradžių paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) atvyko prieš 3 d. Atvyko kartu su draugu A.. A. yra iš (duomenys neskelbtini), jam maždaug 20 metų, jie kartu atvyko iš to paties miesto. Jis norėjo pamatyti pasaulį, buvo kalba apie atostogas. Dar buvo moteris vardu A., kuri turėjo vykti kartu į (duomenys neskelbtini). A. žinojo dar vieną vaikiną, kuris turi juos atveržti į (duomenys neskelbtini). Jie turėjo važiuoti su vieno vyriškio mikroautobusu. Jis buvo raudonas, markės jis nežinojo, lenkiškais numeriais. Pakeliui aplankė (duomenys neskelbtini), kur jie miegojo automobilyje. Kitą dieną vyko toliau į (duomenys neskelbtini). Tėvai nežinojo, kad jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo į prekybos centrą, kur turėjo nusipirkti įvairių replių. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Staiga prie jo priėjo vyras. Jis buvo paprašytas likti parduotuvėje kartu su kitais. Vėliau atvyko policija. Jis nieko nevogė. Kodėl kiti vogė, jis nežino. Jis teigė, kad nebuvo kituose parduotuvėse kartu su kitais asmenimis, išskyrus (duomenys neskelbtini). Paklaustas dėl nuotraukų, kurias turėjo policininkai, ar ten yra jis, jis teigė nesąs. Facebook nuotraukose parodytą asmenį patvirtino, kad tai jis. Tada pakeitė parodymus. Pareiškė, kad yra P. P.. Nurodė adresą (duomenys neskelbtini), tėvų vardus, pavardes, gimimo datą. Jam yra 13 metų, ankščiau nėra buvęs (duomenys neskelbtini). Nurodė asmenį S., kurį pažinojo jo mama. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini). Jam 26 metai. Jie kartu atvyko į (duomenys neskelbtini). S. telefono numeris yra A. mobiliojo ryšio telefone. Nurodė, jog asmens, kuris vairavo automobilį vardas yra D.

2014-02-19 apklausos metu A. G. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams parodė, kad ji atvyko iš (duomenys neskelbtini). Yra pensininkė Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) buvo 1 kartą prieš maždaug 5-6 metus. Ji atvyko į (duomenys neskelbtini) pirmadienį ar tai antradienį apie pietus. Iš Lietuvos važiavo 2 paras, kol pasiekė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo vykti atostogoms ir aplankyti A. šeimą. Ji pažinojo A., kadangi jie abu yra iš to paties miesto Lietuvoje. Ji nežinojo jaunesnio berniuko, kuris atvyko kartu. Į (duomenys neskelbtini) atvyko su mikroautobusiuku iš Lietuvos. Jame sėdėjo apie 10 asmenų, bet apklaustoji pažinojo tik A. Jos sūnus nupirko jai bilietus ir ji nežino, kiek tai kainavo. Į (duomenys neskelbtini) atvežė ją vyras vardu D., kuris galbūt buvo su A. Ji nežino kur jie pakeitė autobusą, bet mano, jog tai buvo (duomenys neskelbtini). Ji abi dienas autobuse miegojo kartu su kitais dviem asmenimis, su kuriais atvyko ir vairuotoju, kažkur netoli (duomenys neskelbtini). A. G. turėjo truputį daugiau nei 1000 DDK iš Lietuvos, bet juos išleido. Daugiau pinigų neturėjo. Jai buvo pažadėta nemokama kelionė atgal į Lietuvą. A. G. paaiškino, kad trečiadienį buvo (duomenys neskelbtini) mieste, kur ji lankėsi kartu su A. Jie pavaikščiojo po parduotuvę ir A. įsidėjo įrankį į krepšį. Ji nieko nepasiėmė. Iš parduotuvės ji išėjo tuščiu krepšiu. Ji nežinojo, ką A. darė su krepšiu, kodėl į krepšį įsidėjo įrankį. Po to ji pakeitė savo parodymus ir prisipažino, kad jie pirma turėjo ketinimų pavogti įrankius, bet paskui persigalvojo ir išėjo iš parduotuvės. Tada jie patraukė į (duomenys neskelbtini) mieste. Tikslas-aplankyti prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti į įrankius. Jie nieko neplanavo pirkti. Ji ėjo kartu su A., kuris įsidėjo į krepšį įrankį. Pasiėmė krepšį ir išėjo pro kasas nesusimokėjusi. Pakeitė šiuos parodymus, tikslas-apsilankyti (duomenys neskelbtini) mieste buvo vėl pavogti įrankius. Ankščiau (duomenys neskelbtini) ji nėra ką nors pavogusi. Po to prisipažino, kad buvo suimta 2009 metais - kartu su vyru pavogė įrankius.

2014-02-19 apklausos metu A. G. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams parodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) atvyko prieš 4 dienas. Lietuvą jis paliko praeitą penktadienį ar šeštadienį. Jis nėra tikras dėl dienos, nes nekreipia dienoms didelio dėmesio. Mano, kad kelionėje iš Lietuvos jis užtruko 1-1¹/₂ paros. Kelionė vyko mažu tamsiu autobusu. Jis negali paaiškinti kiek žmonių buvo autobuse, bet vairuotojas buvo žinomas. Jo vardas T. 2014-02-19 į (duomenys neskelbtini) atėjo kartu su 2 kitais asmenimis. Tie du asmenys atvyko kartu su juo. Jie norėjo pasidairyti po parduotuves ir į žmones, neplanavo ką nors pavogti. Jis neturėjo su savimi pinigų, bet norėjo pasižvalgyti į kilimus. Jis savo likusius pinigus 1500 DKK paliko autobuse. Nepažįsta jokio asmens, kuris galėjo išmontuoti apsaugos signalą parduotuvėje ir nenorėjo apie tai daugiau kalbėti. Tada jis paaiškino, kad nuvažiavo iki kitos (duomenys neskelbtini) parduotuvės pažiūrėti, ar joje buvo kitokių prekių nei pirmojoje. Jis neigė ką nors vogęs, nors tai galėjo būti moteris, kuri sekė paskui jį, ji galėjo pavogti. Jis neigė dėjęs prekes į pirkinių krepšį. Neturėjo paaiškinimų ir nenorėjo apie tai kalbėti. (duomenys neskelbtini) jis planavo likti apie savaitę. Nepažinojo berniuko, kuris taip pat buvo atvežtas. Jie atvyko kartu iš Lietuvos, bet vienas kito nepažinojo ir jis negalėjo pasakyti berniuko vardo.

2014-02-19 policijos pareigūnų pranešimo ataskaitoje užfiksuota, kad P. P. pateikė ne savo vardu išduotą, o A. I. vardu išduotą asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelė konfiskuota (2 tomas, b.l. 35-80)

4) 2014-10-28 (duomenys neskelbtini) POLITI pažymoje konstatuojama:

a) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-19 16:22 val. sulaikius P. P. pastarasis pateikė ne savo vardu išduotą, o A. I. vardu išduotą asmens dokumentą - LR asmens tapatybės kortelę. (A. I. tapatybės kortelės kopija yra 2 tomo 99 lape);

b) 2014 m. vasario 1 d. D. B. yra žinomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijai dėl įvairių nusikaltimų, buvo patikrintas policijos (duomenys neskelbtini), kai vairavo automobilį VW Passat, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)

c) A. G. 2014-02-24, K. P. 2014-02-19 ir A. G. 2014-02-20 deportuoti iš (duomenys neskelbtini) 2 metams (2 tomas, b. l. 96-99).

Iš 2014-12-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. I. gim. (duomenys neskelbtini) vardu. (2 tomas, b. l. 100)

Iš 2014-03-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2014-10-06 apžiūros protokolo matyti, kad iš A. J. buvo paimta 2014-02-15 automobilio nuomos sutarties kopija. Nuomos sutartis yra sudaryta 2014-02-15 (duomenys neskelbtini) tarp D. B., gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., adresas (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas - automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) Nuomos sudarymo laikotarpis 2014-02-15 nuo 14.00 val. iki 2014-02-20 (viso 5 paros). Nuomos kaina už parą 220 Lt. Mokestis imamas už 4 paras. Viso kaina 880 Lt. Apačioje lapo matomas asmens parašas. Nuomos sutartyje yra išdėstytos nuomotojo ir nuomininko teisės, sąlygos, įsipareigojimai. Nuomos sutartis sudaryta iš 6 lapų. Paskutiniame lape matomi nuomininko asmens duomenys -D. B., parašas, sutarties pasirašymo data ir laikas: 2014-02-15 14.00 val. (2 tomas, b. l. 101-109).

Iš 2014-02-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. operatorė V. V., pateikė kompaktinį diską su degalinės (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 15 d. filmuota medžiaga (2 tomas, b. l. 111)

Iš 2014-10-06 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta iš UAB (duomenys neskelbtini) filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kad 2014-02-15 atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš priekinės keleivio pusės išlipa jaunuolis. Jis apeina automobilį iš galinės pusės. Po kelių sekundžių kamera jo nebefiksuoja. Po kurio laiko vaizdo kamera vėl fiksuoja jaunuolį. Jis įsėda į automobilį ir iš degalinės išvažiuoja. Be to degalinėje esanti vaizdo kamera užfiksuoja jaunuolį, kur jis galimai perka pakelį cigarečių. Atsiskaito pinigais ir iš degalinės išeina (2 tomas, b. l. 112-117).

Iš 2014-05-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus skambučių išklotines laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-02-26 buvo nustatyta, kad D. B. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) 2014-02-15, prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), bendravo su šiais abonentiniais numeriais - (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. J.. Be to, po grįžimo iš (duomenys neskelbtini) 2014-02-26 jis telefonu bendravo su S. L.. Analizuojant A. G. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę nustatyta, kad 2014-02-15 yra užfiksuoti 69 kontaktai - SMS pranešimai su S. L., 3 kontaktai su D. B., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), 2014-02-16 užfiksuotas vienas A. G. telefono skambutis iš (duomenys neskelbtini) A. J. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-19 16:56 val. iš A. G. telefono išsiųsta žinutė D. B. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (2 tomas, b. l. 125-128).

Iš 2014-04-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi D. B. išklotinių analizę, buvo nustatyta, kad: 2014.02.14 09:05:01 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenų apie šį abonentinį numerį nėra) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) kuris jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 09:12:35 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi L. Ž.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 09:54:04 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenų apie šį abonentinį numerį nėra) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 11:25:50 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi L. Ž.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 15:55:51 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. G.) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) kuris jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)) 2014.02.14 16:09:30 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi A. J.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 17:32:31 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. G.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.14 18:30:36 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi L. Ž.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.15 07:26:23 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi L. Ž.) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.15 09:31:13 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. G.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.15 09:45:35 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi A. J.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.15 11:42:43 val. skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi A. J.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)) 2014.02.15 17:41:30 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. G.) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). 2014.02.15 18:04:14 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi A. G.) ir jungėsi prie bazinės stoties ((duomenys neskelbtini)). Toliau abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo tuo metu naudojosi D. B. nustojo veikti ir pradėjo veikti tik 2014.02.23 18:23:24 val. (2 tomas, b. l. 133-134)

Iš 2014-12-19 iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad peržiūrint telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-17 14.44 val., A. G. skambina nenustatytas asmuo iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis trunka 3 min. 10 sek. Pokalbis vyksta apie A. G. baudžiamąją bylą. A. G. pokalbio telefonu su nenustatytu asmeniu išreiškė nuogąstavimą dėl jam gręsiančios 15 metų laisvės atėmimo bausmės, sakė nežinąs ką jam daryti bei žadėjo susidoroti su nukentėjusiuoju bei jo motina. (2 tomas, b. l. 156-159)

Iš 2015-01-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. G., kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-17 dieną skambino abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turimais duomenimis naudojasi D. B.. (2 tomas, b. l. 164)

Iš 2014-02-25 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas S. L. adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) bei SIM kortelė, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). (3 tomas, b. l. 149-152).

Iš 2014-02-26 daiktų apžiūros protokolo bei 2014-03-10 tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo apžiūrėtas iš S. L. kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) bei SIM kortelė. Mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu nustatyta, kad telefono atmintyje buvo išsaugotos foto nuotraukos. Nuotraukose užfiksuoti: moteris, vyras ir vaikas. Bylos duomenų visuma leidžia tvirtinti, kad nuotraukose užfiksuota moteris - A. G., vyras - K. P., vaikas - P. P. (3 tomas, b. l. 153-159).

Iš 2014-03-05 kratos protokolo, 2014-08-13 apžiūros protokolo ir 2014-08-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atlikta krata pas D. B. adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas ir paimtas lapelis ant kurio užrašyti telefono numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „Kemperis“ numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. numeriai. Analizuojant telefono numerius nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „Kemperis“ naudojasi A. J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime. A. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) vykdo-automobilių priekabų, kemperių (namelių ant ratų) veiklą. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvardintu „Mano Labas“ naudojasi D. B.. Atlikus gautos informacijos pagal ūkio subjektus analizę buvo nustatyta, kad 2014-02-14 16:09:30 užfiksuotas pirmas skambutis abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi D. B.) į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. J.. A. J. parodymuose užfiksuota, kad kemperio nuomos klausimu skambinęs vaikinas prisistatė esantis vardu A. Kemperio pasiimti atvažiavo du vyriškiai. A. J. iš jam pateiktų asmenų užfiksuotų nuotraukose atpažinti, atpažino D. B., kuris 2014-02-15 nuomavosi kemperį. Jis buvo su A. G., kurį liudytojas atpažino iš jam pateiktų asmenų atpažinti, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose. Toliau tęsiant telefono numerių užfiksuotų lapelyje analizę nustatyta, kad telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „L.“ naudojasi L. Ž. gyv. (duomenys neskelbtini), kuri yra D. B. gyvenimo draugė. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „T.“ naudojasi T. S. gyv. (duomenys neskelbtini). (4 tomas, b. l. 89-96)

Teismas, ištyręs visus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja, jog kaltinamųjų A. G. ir D. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje, įrodyta nukentėjusiojo P. P., liudytojų, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, parodymais, rašytiniais įrodymais.

Kaltinamieji A. G. ir D. B., neigdami kaltę, tai grindžia, savaip interpretuodami bylos duomenimis, tačiau patys susipainiojo savo parodymuose. Kaltinamieji neigdami savo kaltę, bandė teismą įtikinti, jog jie su P. P. verbavimu, įgijimu ir gabenimu niekaip nėra susiję, nežinojo P. P. amžiaus, P. P. pasikvietė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, jeigu būtų žinoję P. P. amžių būtų patys nevažiavę. Teismas šiuos kaltinamųjų A. G. ir D. B. parodymus atmeta ir juos vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, ištyrus baudžiamosios bylos įrodymus akivaizdu, jog, painiodamiesi ir nelogiškai aiškindami įvykių aplinkybes, kaltinamieji davė ne tik nenuoseklius, prieštaraujančius objektyviems bylos įrodymams parodymus, bet ir susipainiojo, siekdami kiekvienas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Kaltinamųjų parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos įrodymai, o priešingai įrodymų visuma juos paneigia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji davė kitus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu ir teismas kaltinamųjų D. B., A. G. parodymų nenuoseklumą vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis A. G. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokią psichologinę prievartą jo atžvilgiu buvo naudojama duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. A. G. parodymai, kad pareigūnai darė spaudimą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti, nes tokių aplinkybių nepatvirtina nė vienas įrodymas. Tokį A. G. elgesį teismas vertina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis D. B. teigė, jog žmonių pervežimui jį pasamdė T. S., jis (D. B.) buvo tik vairuotojas ir jokių nusikaltimų nedarė, nežino, ko žmonės važiavo, nors pats yra parodęs, jog T. S. žadėjo atlygį ir sakė – „kiek bus daiktų, tiek pinigų“ (b. l. 56, 6 tomas). Kaltinamasis D. B. painiojosi sakydamas, kad gal suprato, jog vežami asmenys vogs, nors prieš tai teigė, jog žmones vežė kaip turistus. Aplinkybę, jog kelionę organizavo T. S., nurodė ir liudytojas K. P., tačiau kaltinimas T. S. byloje pareikštas nebuvo, o teismas nagrinėja byla tų kaltinamųjų atžvilgiu, kurie yra perduoti teismui. A. G. neparodė, jog T. S. buvo kelionės organizatorius, teigė, jog kelionę organizavo ir vykti pakvietė D. B.. Liudytojo A. J. parodymai patvirtina, jog abu kaltinamieji rūpinosi autobusiuko nuoma, jis kontaktavo su abiem kaltinamaisiais ir pinigus už autobusiuko nuomą mokėjo kaltinamieji, ir šio liudytojo parodymai kartu paneigia kaltinamųjų parodymus, kuriais kiekvienas iš kaltinamųjų siekė sumenkinti savo vaidmenį dėl autobusiuko nuomos. Liudytojas K. P. aiškiai nurodė, jog jis girdėjo D. B. ir A. G. pokalbį, jog reikia pavogti 200 įrankių, kad kelionė nebūtų nuostolinga (b. l. 52, 6 tomas), šias aplinkybes taip pat nurodė ir nukentėjusysis P. P.. Todėl kaltinamojo D. B. savo kaltės neigimas visiškai akivaizdus, jo parodymai prieštaringi, nelogiški, nenuoseklūs. D. B. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kaip jis galėjo nesuprasti ir nežinoti kelionės tikslo, jeigu liudytojas K. P. parodė, kad kelionei skirtus pinigus turėjo D. B., A. G. turėjo lapelį, kuriame buvo surašytos gatvės, parduotuvės, į navigaciją važiavimo maršrutus suvesdavo vairuotojas – D. B., visi žinojo, kur ir kokiu tikslu važiuoja, apie tai buvo kalbama, vogtus daiktus dėdavo mašinoje, buvo susitarę išsiųsti sms žinutę vairuotojui – D. B., jeigu būtų sulaikyti. Analogiškai teigė, ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, nukentėjusysis. D. B. parodymai apie jo dalyvavimą nusikaltimuose yra įrodyti ir patvirtinti aukščiau aptartais įrodymais. Visų susitarimą perspėti kaltinamąjį D. B. sms žinute patvirtina ir rašytiniai įrodymai - 2014-02-19 16.22 val. dėl vagysčių sulaikyti A. G., A. G. ir P. P., o 2014-02-19 16:56 val. iš A. G. telefono išsiųsta žinutė D. B. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (2 tomas, b. l. 125-128). Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta parodymais, taip pat patvirtinta, jog buvo toks susitarimas – minėtas asmuo nurodė, jog vairuotojas pasakė, kad iš A. atėjo sms žinutė apie A., A. ir P. sulaikymą.

Nors nukentėjusiojo P. P. parodymuose yra netikslumų, tačiau vertinant visus nukentėjusiojo parodymus kitų bylos įrodymų kontekste, nukentėjusiojo parodymai - kad jis buvo prikalbintas vykti į užsienį vagysčių daryti, jog tuo metu jo materialinė padėtis buvo sudėtinga, kad jam buvo nurodyta pasirūpinti asmens dokumentu ir svetimo dokumento įgijimu rūpinosi kaltinamieji, kad vyko į (duomenys neskelbtini) vogti - atitinka liudytojų parodymus, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta, parodymus, rašytinius bylos įrodymus. Teismas nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis davė viso proceso metu gretindamas su kitais įrodymais, remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja įrodymų visetui. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. P. apklausų metu nurodė tas aplinkybes, kurias vėliau viso ikiteisminio tyrimo metu atkartojo, tikslino. Nukentėjusysis nuo pat pradžių teigė, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, pakvietė vykti į (duomenys neskelbtini) vykdyti vagysčių, prižadėjo daug pinigų, teigė, jog vykdamas su kaltinamaisiais ir kitais asmenimis savo pinigų ir telefono neturėjo, išeidamas iš namų pasiėmė tik asmeninius daiktus, į užsienį vyko pirmą kartą, šalis jam buvo nežinoma, maršrutu nesidomėjo, vykdė kaltinamųjų nurodymus. Taigi, nustatyta, jog P. P. keliavo ne savo iniciatyva, jo kelionė buvo kontroliuojama ir P. P. neturėjo galimybės elgtis kitaip. Iš nukentėjusiojo P. P. motinos parodymų matyti, jog ji ėmė ieškoti sūnaus, skambindama S. L. į telefoną. Apie tai, jog nukentėjusysis telefono su savimi neturėjo parodė visi proceso dalyviai ir L. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog sūnus telefono neturėjo, ji skambino S. L.. Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, jog susisiekus su sūnumi ir kalbantis, ji girdėjo asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, žodžius daugiau nebeskambinti (b. l. 8-10, 1 tomas), vėliau susiskambinti su sūnumi nebegalėjo. Šiuos parodymus L. P. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis P. P. buvo kaltinamųjų kontroliuojamas.

Nėra pagrindo suabejoti asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų patikimumu, nes šio asmens parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų parodymams, rašytiniams bylos įrodymams. Šis asmuo pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog dėl P. P. važiavimo į (duomenys neskelbtini) bendravo su A. G., ir jam (asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta), ir A. G. buvo žinomas P. P. amžius, taip pat buvo žinoma, kad P. P. neturi tapatybės kortelės. Visiškai nelogiškai kaltinamieji aiškino apie P. P. amžių, teikdami, jog tikro amžiaus nežinojo, jis atrodė, kaip pilnametis. Byloje esantys objektyvūs duomenys - P. P. nuotrauka, kuri yra daryta nukentėjusiojo sulaikymo (duomenys neskelbtini) metu (b.l. 14-15, 1 tomas) akivaizdžiai nurodo į tai, kad P. P. išvaizda atitiko jo amžių, jis atrodė kaip 13 metų vaikas. Kaltinamasis D. B. teigė, jog nukentėjusysis atrodė kaip nuotraukoje, kuri yra byloje, nesuprato, kad jis neturi 18 metų, o A. G. teigė, jog S. L. vieną kartą sakė, jog P. P. – 16 metų, o kitą kartą – 18 metų. Kaltinamųjų A. G. ir D. B. parodymai yra paneigti asmens, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus parodymais, jog dar iki važiavimo į (duomenys neskelbtini) buvo aiškinamasi galimybė vykti vaikui į kitą valstybę be tėvų sutikimo, buvo rūpinamasi svetimo dokumento įgijimu. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, teigė, jog A. G. nurodė pasižiūrėti, kad svetimoje asmens tapatybės kortelėje esantis kitas asmuo būtų panašus į P. P., o liudytojas K. P. parodė, kad A. G. nurodė P. P. įsiminti tapatybės kortelėje nurodytą gimimo datą. Šie liudytojo K. P. parodymai atitinka nukentėjusiojo P. P. parodymus, taip pat nukentėjusysis parodė, kad A. G. apžiūrėjo asmens tapatybės kortelę. Bylos įrodymais patvirtintas svetimo dokumento įgijimas tam, kad P. P. galėtų vykti į kitą šalį aiškiai rodo, jog kaltinamieji žinojo P. P. amžių. Juolab, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, parodė, kad P. P. buvo siūloma vykti į (duomenys neskelbtini) vogti dėl tos priežasties, kad jis yra smulkaus sudėjimo, mažo ūgio ir sukels mažesnius įtarimus. Liudytojai A. G. ir K. P. atitinkamai parodė, kad P. P. atrodė, kaip 11-12 metų vaikas, K. P. nukentėjusįjį įvardijo „pypliumi“, o A. G. – mažu berniuku, be to, ir pats A. G., duodamas parodymus, nukentėjusįjį įvardijo vaiku. Kad kaltinamasis A. G. žinojo, jog P. P. yra 13 metų amžiaus matyti iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, parodymų ir iš paties A. G. parodymų, o būtent: nukentėjusysis žinomas iš matymo, žino pravardę „S.“, matydavo žaidžiantį su savo amžiaus vaikais. Nors A. G. teisme iš pradžių duodamas parodymus neigė, jog žinojo, kas yra asmuo pravarde „S.“. Kaltinamojo D. B. parodymai, jog jis P. P. nekvietė ir net nematė, kaip šis įlipo į autobusiuką, niekaip nešalina D. B. kaltės šių nusikalstamų padaryme, nes kaltinamasis D. B. veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais ir gretinant nukentėjusiojo, asmens, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, kaltinamojo A. G., liudytojų A. G., K. P. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis D. B. taip pat žinojo, kad P. P. yra nepilnametis, kad jis važiuoja su svetimu dokumentu ir yra gabenamas nusikalstamų veikų darymui. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu D. B. yra nurodęs aplinkybę, jog galvojo, kad vaikas yra vykusios moters sūnus (b. l. 118, 4 tomas).

Vaiko sąvoka, pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurią 1995-07-03 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, apima visus asmenis iki aštuoniolikos metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Bylos duomenys nurodo, jog nagrinėjamo įvykio laikotarpius nukentėjusiajam P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo tik 13 metų. Vaiko (iki 18 metų) amžius, pagal Konvencijos nuostatas jau savaime reiškia jo pažeidžiamą statusą. Jau vien tai, jog nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis jis buvo pažeidžiamas ypatingai. Kad buvo pasinaudota nukentėjusiojo P. P. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, taip pat, kad jis buvo verbuojamas ir gabenamas, visetas įrodymų patvirtina. Kad nukentėjusiojo P. P. materialinės padėtis buvo sunki ir kad jis gyveno sudėtingose šeiminėse sąlygose patvirtina, ne tik nukentėjusiojo parodymai, jo motinos parodymai, bet ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52 1 tomas), jog P. P. šeima šiam skyriui buvo žinoma, yra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl tėvų girtavimo. Iš Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b. l. 53-54, 1 tomas) matyti, jog šeimoje tiriamų įvykių metu augo du nepilnamečiai vaikai, motina bedarbė, pagal galimybes dirba padienius darbus, tėvas gauna neįgalumo pensiją, šeimai skirta socialinė pašalpa, šeimos nariai neretai konfliktuoja, tėvai nevengia alkoholio, nepakankamai rūpinasi vaikų auklėjimu ir ugdymu, vaikai linkę daryti teisėtvarkos ir pažeidimus, praleidinėja pamokas. Informacijoje nurodoma, kad šeima į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta 2003 metais dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Šeima gyvena nuomojamame bute su patogumais, šeima pragyvena tik iš socialinių pašalpų ir neįgalumo išmokos (b. l. 62, 1 tomas), nuo 2014-02-01 iki 2014-05-01 buvo skirta socialinė pašalpa po 601 Lt per mėnesį (b. l. 60, 1 tomas). Tos aplinkybės, jog P. P. šeimos materialinė padėtis sudėtinga liudija ir tai, kad P. P. tėvai neturėjo lėšų susigrąžinti savo sūnaus iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 53, 1 tomas) ir nukentėjusysis buvo grąžintas į Lietuvą tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) skyriui (b. l. 55, 58, 1 tomas). Šie ir visi kiti bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamieji suprato, jog nukentėjusiojo P. P. materialinė padėtis sunki. Taip pat bylos duomenys nurodo, kad P. P. buvo nustatyti nedideli ugdymo specialieji poreikiai, jis turėjo mokymosi sunkumų, elgesio problemų (b. l. 64, 1 tomas), jam buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės (b. l. 54, 1 tomas). Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo itin pažeidžiamas, o kaltinamieji tai suvokė ir šiomis nukentėjusiojo P. P. savybėmis pasinaudojo, o nukentėjusysis kaltinamaisiais pasitikėjo.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Šios bylos įrodymai patvirtina, jog veikė organizuota grupė, kurioje dalyvavo kaltinamieji, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus. Nors kaltinamieji neigė bet kokius tarpusavio susitarimus, tačiau teismas, įvertinęs bylos įrodymus, daro išvadą, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji ir asmuo, kurio atžvilgiu audžiamoji byla nutraukta, jam mirus, padarė veikdami organizuota grupe.

Bylos įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamieji A. G. ir D. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, buvo aptarę konkretų nusikalstamos veikos planą, vaidmenis darant nusikaltimus ir iš įvykių sekos, kiekvieno veiksmų matyti, jog šiais vaidmenimis jie buvo pasiskirstę. Bylos duomenys patvirtina, jog A. G. ir D. B. surado, išnuomojo autobusiuką, kuriuo kaltinamieji, liudytojai ir taip pat nukentėjusysis P. P. važiavo į (duomenys neskelbtini); asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, su A. G. aptarė, jog P. P. vykimas naudingas dėl to, jog šio mažamečio dalyvavimas vagystėse sukeltų mažiau įtarimų; asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, įkalbėjo nukentėjusįjį P. P. vykti į (duomenys neskelbtini), nurodė jam įgyti svetimą asmens dokumentą, davė nukentėjusiajam 20 litų už svetimo dokumento įgijimą bei pažadėjo dar 100 litų po grįžimo iš užsienio; asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, derino veiksmus su A. G. dėl dokumento – A. G. nurodė pažiūrėti, ar svetimame dokumente asmuo panašus į P. P., abu aiškinosi, ar reikalingas tėvų sutikimas vykti į kitą šalį. Vėliau, vykstant į (duomenys neskelbtini), kaltinamieji nurodė, kaip elgtis, jeigu sustabdys pareigūnai, toliau asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir A. G. nurodė P. P. vagysčių vykdymo schemą, A. G. nurodė, kuris asmuo, su kuriuo asmeniu eis į parduotuves; D. B. pagal navigacijos duomenis vežė iki parduotuvių, buvo susitarę perspėti apie sulaikymą tuščia sms žinute į D. B. telefoną. Akivaizdu, jog kiekvienas iš asmenų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas. Nusikaltimas padarytas per trumpą laiko tarpą ir ši aplinkybė patvirtina, jog kaltinamieji bendrininkai veikė aktyviai. Užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – kad nukentėjusysis būtų įtrauktas į nusikalstamų veikų – vagysčių darymą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai veikė kaip organizuotos grupės nariai. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad vieningai veikdami organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis, padarė labai sunkų nusikaltimą vaikui. Byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti vieną labai sunkų nusikaltimą, pastovus, glaudus bendravimas (telekomunikacijų tinklais, tiesiogiai), pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, aktyvus veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimo planą ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl kaltinamųjų ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, nusikalstama veika pripažintina kaip padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. G., D. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti P. P., kiekvienam atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad mažametis išnaudojamas nusikalstamoms veikoms – vagystėms iš parduotuvių - daryti, pasinaudodami nukentėjusios priklausomumu ir pažeidžiamumu, taip pat verbavo, gabeno ir įgijo mažametį nukentėjusįjį P. P. ir neteisėtai išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms daryti, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes pripažįstama, kad kaltinamųjų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 157 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Nors kaltinamieji neigė savo kaltę dėl A. I. asmens tapatybės kortelės neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo, tačiau jų kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus parodymais, liudytojų A. I., M. Č., A. G. ir K. P. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais ir teismas, aukščiau išdėstytais motyvais, pripažįsta, jog kaltinamieji D. B. ir A. G. padarė nusikaltimą numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, nes jie neturėdami teisėto pagrindo laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą – A. I. asmens tapatybės kortelę.

Kaltinamieji D. B. ir A. G. buvo kaltinami ir pagal BK 147¹ straipsnio 1 dalį, kaltinime nurodant, jog jie nukentėjusįjį P. P. neteisėtai vertė jį dirbti, t. y. vogti iš parduotuvių (duomenys neskelbtini). BK 147¹ straipsnio prasme uždrausta BK ir ATPK normomis veika, negali būti laikoma darbu. Teismo pozicija ta, jog darbo sąvokai, kuri yra nurodyta BK 147¹ straipsnyje, nepriskirtinas vagysčių vykdymas. BK 147¹ straipsnio 1 dalis kaltinamiesiems inkriminuota nepagrįstai, todėl esant tokioms aplinkybės, kaltinamieji D. B. ir A. G. pagal BK 147¹ straipsnį išteisintini, kadangi nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo P. P. atstovas advokatas pareiškė 3 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 134-135, 5 tomas), prašydamas žalą priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo P. P. naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad P. P. įvykių metu buvo mažametis, ypatingai pažeidžiamas asmuo, šeima buvo ypač prastoje finansinėje padėtyje, tėvai niekur nedirbo, šeima gyveno itin skurdžiai, pilnai pasirūpinti P. P. poreikiais negalėjo, P. P. buvo išvežtas į užsienio valstybę, kurioje nieko nepažinojo, nemokėjo ne tik užsienio kalbos, bet ir nežinojo vietovės, kas dar labiau padidino jo priklausomumą nuo kaltinamųjų ir nukentėjusiojo pažeidžiamumą. P. P. dėl įtakojamo suaugusiųjų autoriteto, negebėjimo pasipriešinti buvo priverstas užsiimti nusikalstamų veikų darymu ir tai turėjo akivaizdžios įtakos P. P. psichikai ir brendimui. Teismas pritaria šiems motyvams ir pripažįsta, jog nukentėjęs P. P. patyrė moralinę žalą, nes byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. G., D. B. bendrais veiksmais, nusikalto prieš nukentėjusįjį P. P.. Tačiau teismas, vertindamas P. P. atstovo pareikšto civilinio ieškinio dydį, atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo P. P. elgesį – jis pats aktyviai siekė vykti į kitą valstybę, žinodamas, jog teks užsiimti neteisėta veika, t. y. vagystėmis. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis nuo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų sulaikymo bei grąžinimo atgal į Lietuvos Respubliką (grąžintas 2014-03-21) prabuvo daugiau nei mėnuo, o nuo išvykimo iš namų iki pareigūnų sulaikymo buvo laikotarpyje nuo 2014-02-15 iki 2014-02-19. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų šeimines, materialines padėtis, į tai, jog turtinės žalos civilinys nėra pareikštas, visas kitas išdėstytas aplinkybes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys mažintinas iki 1000 eurų ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. G. bei D. B. nukentėjusiajam P. P..

Kaltinamųjų A. G. ir D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl abiejų veikų nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje, taip pat nėra. Tačiau kaltinamųjų atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 157 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), o veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, - apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis A. G. ne vieną kartą teistas, (b. l. 46-54, 55-96, 3 tomas), baustas administracine tvarka (b. l. 104-106, 3 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti. Atsižvelgiama į kaltinamojo A. G. asmenybę - psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 98, 3 tomas), iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 99-100, 3 tomas). A. G. nusikaltimus vykdė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet dėl įvykdytos nusikalstamos veikos buvo teistas ir kitoje valstybėje, o būtent: 2013-11-27 teistas (duomenys neskelbtini) teismo dėl prekybos vogtomis prekėmis - laisvės atėmimu 18 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 15 mėnesių (b. l. 54, 3 tomas). Kaltinamasis A. G. praėjus vos keliems mėnesiams po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo vėl padarė naujus tyčinius labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Tai rodo, kad kaltinamasis A. G. dėl ankstesnių nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nepadarė, taikomos poveikio priemonės tikslo nepasiekė, o A. G. padarė sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam A. G. už abu nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors dėl veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma mažesnė nei šios bausmės vidurkis, o laisvės atėmimo trukmė dėl veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytina trumpesnė nei vidurkis, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo P. P. elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu – pats aktyviai siekė vykti su kaltinamaisiais, A. G. jauną amžių, į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir į prieš tai aptartus bausmės skyrimo motyvus, nes tokia bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 157 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), o veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, - apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis D. B. teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 148-162, 4 tomas), baustas administracine tvarka (b. l. 168-170, 186-187, 4 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 163, 4 tomas), niekur nedirba, teigia, jog darbo biržoje registruotas (b. l. 165, 167, 4 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti. Kaltinamasis D. B. praėjus vos keliems mėnesiams po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo vėl padarė naujus tyčinius labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Tai rodo, kad kaltinamasis D. B. dėl ankstesnių nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nepadarė, taikomos poveikio priemonės tikslo nepasiekė ir jis vėl nusikalto. Teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam D. B. už abu nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors dėl veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma mažesnė nei šios bausmės vidurkis, o laisvės atėmimo trukmė dėl veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytina trumpesnė nei vidurkis, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo P. P. elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu – pats aktyviai siekė vykti su kaltinamaisiais, į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir į prieš tai aptartus bausmės skyrimo motyvus, nes tokia bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal:

BK 157 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams;

BK 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-03-04 iki 2014-08-13 (įskaitytinai), nuo 2014-12-22 iki 2016-01-08.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. sausio 8 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 147¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. pripažinti kaltu pagal:

BK 157 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

BK 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. sausio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-03-05 iki 2014-07-09 (įskaitytinai).

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, 2896,20 eurų (10 000 Lt) užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą ir D. B. suimti teismo salėje.

Užstatą grąžinti užstato davėjai L. Ž..

D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 147¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo P. P. 3 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. ir D. B. solidariai 1000 eurų nukentėjusiajam P. P. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

S. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ją išdavusiai institucijai, A. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. G..

Daiktus – popieriaus lapelį su telefonų numeriais sunaikinti; CD laikmenas su informacija prie lydraščių Nr. (duomenys neskelbtini) bei CD laikmenas su vaizdo įrašais iš degalinės UAB (duomenys neskelbtini) ir P. P. apklausa saugomas prie baudžiamosios bylos palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė