Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 352 – 198 / 2011

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-266/2011 pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės;

- po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes “E.“ ir “E.”;

- nepilnametės dukters Ū. E. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina;

- priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jos pilnametystės;

- priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje 2004 metais susilaukė dukros Ū. E.. Iš pradžių su šeimyninis gyvenimas klostėsi neblogai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo visiškai nebesirūpinti šeima, neteikia išlaikymo, nedirba, nežinia kur leidžia laiką.

- santuoką tarp E. E. ir R. E., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono CMS, akto įrašo Nr. 100, nutraukė dėl sutuoktinio R. E. kaltės;

- po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes “E.“ ir “E.”;

- nepilnametės Ū. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jų motina E. E.;

- nuo 2010-11-30 iš R. E. nepilnametei dukrai Ū. E. priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatė, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra Ū. E.. Tačiau nuo 2010 metų gruodžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgė: į tėvų turtinę padėtį, dukters amžių, poreikius, sveikatą; į tai, kad atsakovas neteikia dukrai jokio išlaikymo; kai motina dirba, dukra būna pas jo tėvus, kur gyvena ir jis; jo tėvai išlaiko ir jį, ir jo dukrą; atsakovas niekur nedirba; ieškovės atlyginimas yra apie 1 000 – 1 300 Lt; nors šiuo metu šalių dukra mokyklos dar nelanko, jos poreikiai nėra dideli, tačiau 2011-04-22 jai sukaks 7 metai ir ji rudenį pradės lankyti mokyklą, dėl ko jos poreikiai išaugs, reikės papildomai išlaidų mokymosi priemonėms, maistui, aprangai. Pažymėjo, jog atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, tačiau intensyviai darbo neieško, kitų išlaikytinių, išskyrus savo dukrą, neturi. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai, tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinęs tokias aplinkybes bei tai, kad ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, teismas laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas R. E. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą dalyje, kurioje iš jo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jo dukrai Ū. E., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės. Prašo šią sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš jo dukros išlaikymui iki jos pilnametystės po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto teigimu, šiuo metu jis nedirba ir jokių pajamų neturi, todėl priteisto dydžio išlaikymo negali mokėti dėl objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų teisės normų nepažeidė ir jomis pagrįstai vadovavosi. O būtent: teismas atsižvelgė į nepilnametės Ū. E. tėvų turtinę padėtį, dukters amžių, poreikius, sveikatą, į tai, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia (pats tai pripažino), nedirba, be to, kai motina dirba, dukra būna pas jo tėvus, kur gyvena ir jis, jo tėvai išlaiko ir jį ir jo dukrą, į tai, kad ieškovė dirba ir dukrą visiškai išlaiko, jos atlyginimas apie 1 000 – 1 300 Lt, šiuo metu šalių dukra mokyklos dar nelanko, jos poreikiai nėra dideli, tačiau jai 2011-04-22 sukaks 7 metai ir ji rudenį pradės lankyti mokyklą, dėl ko jos poreikiai išaugs, reikės papildomai išlaidų mokymosi priemonėms, maistui, aprangai. 125 Lt, kuriuos sutinka mokėti apeliantas nepilnametės dukros išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, tai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrina būtinų sąlygų vaikams vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos būtent turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Turi būti įvertinama ir tai, kad dukros poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl išaugančio pragyvenimo lygio, tiek dėl jos amžiaus (greitai sukaks septyneri metai ir ji pradės lankyti mokyklą). Atsižvelgdamas į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, bei įvertinęs ir kitas minėtas aplinkybes, teismas iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė tik mažiau nei pusę reikalingų vaiko išlaikymui išlaidų (300 Lt). Apeliantui sutinkant mokėti tik po 125 Lt per mėnesį, ieškovė turėtų prisiimti gerokai didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų, tuo labiau, kad jai ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Ieškovės teigimu, dukra lanko vaikų darželį, šokių būrelį, be to, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, kas, akivaizdu, jog taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Taigi pirmosios instancijos teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį vertino atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą. Apylinkės teismo sprendimu padaryta išvada apie atsakovo teiktino išlaikymo dydį atitinka bylos nagrinėjimo metu buvusią situaciją. Išlaikymo dydį sumažinti iki 125 Lt, kaip to pageidauja apeliantas, būtų neteisinga ir nesąžininga tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukros Ū. E. atžvilgiu.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. E., būdamas jauno amžiaus, sveikas, tačiau intensyviai darbo neieško. Apelianto argumentas, jog Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jo ieškinį dėl darbo teisinių santykių, neužkerta kelio ieškotis kito darbo ir nesudaro pagrindo nevykdyti savo pareigos nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu ginčas Anykščių rajono apylinkės teisme jau išspręstas. Kolegijos vertinimu, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Nepagrįstas R. E. skundo argumentas, kad, esant sunkiai jo materialinei padėčiai, pareiga išlaikyti nepilnametę Ū. E. atsiranda jos seneliams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įstatymas imperatyviai numato, jog nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti būtent jo tėvai, o ne seneliai.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nustatinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko poreikius, nepažeidė šalių ir jų vaiko interesų, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai aiškinosi šias aplinkybes, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo Ū. E. mažinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė E. E. sumokėjo 400 Lt (b. l. 75). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo R. E. CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Iš atsakovo taip pat priteistina 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) (b. l. 70).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 5,40 Lt (penkis litus ir 40 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).