- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2-48-500/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Švedavičius
- Ieškovas
- S. G.
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovui S. G., ieškovo atstovei advokatei N. Pulokienei, atsakovo atstovui S. A. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rankpinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Pateiktu ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo 7500 Lt. rankpinigių ir 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismą ieškinį tenkinti ir paaiškino teismui, kad 2007m. pavasarį sužinojo, kad atsakovas parduoda (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą. Kadangi pageidavo pirkti paminėtą namą 2007-04-27 atvyko pas atsakovą ir sudarė su atsakovu sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu už 80000 Lt., o pats įsipareigojo paminėtą namą nupirkti. Sudaryta sutartimi abu įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2007-07-30. 2007-04-27 sutartimi būsimos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui sumokėjo ieškovui 10000 Lt. rankpinigių, o atsakovas įsipareigojo gražinti 20000 Lt. sumą, jei dėl atsakovo kaltės nebus sudaryta gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis. Pats paminėtą gyvenamąjį namą ketino pirkti, todėl 2007m. birželio mėn. 26d. kartu su žmona ir anūke atvyko ir apsigyveno paminėtame name. Nusipirkęs namą ketino atlikti name remontą, todėl dėl konsultacijos kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos architektą K. K., dėl namo santechnikos remonto konsultavosi su S. R., kvietėsi iš langus gaminančios įmonės vadybininką dėl langų užsakymo, o taip pat užsisakė malkų, tvarkė gyvenamojo namo aplinką. Atsakovas nuslėpė faktą, kad gyvenamasis nams yra įkeistas ir ne visi ūkiniai pastatai yra įregistruoti, todėl sužinojęs, kad gyvenamasis nams su ūkiniais pastatais yra įkeistas ir dalis ūkinių pastatų yra pastatyti savavališkai ir nėra įregistruoti registro įmonėje paprašė atsakovą pateikti pastatų techninės apskaitos bylą, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė ir gražinęs 12500 Lt. pareikalavo išsikraustyti. Matydamas, kad dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad pastatai yra įkeisti ir dalis pastatų yra pastatyti savavališkai ir nėra įregistruoti sutarties negalės įvykdyti iš gyvenamojo namo išsikėlė ir pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu nesudarė. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad pastatai buvo įkeisti ir dalis pastatų buvo pastatyti savavališkai ir nebuvo įregistruoti prašo teismą priteisti iš atsakovo 7500 Lt. sutartyje numatytų rankpinigių. Atsakovo neteista veika buvo padaryta ir neturtinė žala, todėl prašo teismą priteisti iš atsakovo 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo teismą ieškovo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis pripažįsta ieškovo nurodomą faktą, kad 2007-04-27 sudarė su ieškovu sutartį, pagal kurią įsipareigojo ieškovui už 80000 Lt. parduoti (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu o ieškovas įsipareigojo paminėtą namą nupirkti. Paminėta sutartimi pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007-07-30. Pats kartu su ieškovu prieš 2007-04-27 sutarties sudarymą buvo nuvykęs į paminėtą namą, ieškovas pats asmeniškai apžiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir pastatų būklei ir techniniam stoviui ieškovas jokių pretenzijų neturėjo. Vėliau ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl pastatų būklės ir reikalavo sumažinti parduodamų pastatų kainą iki 50000 Lt. Kadangi
pastatų pardavimo kainą sumažinti atsisakė ieškovas pats atsisakė pirkti pastatus, todėl laiko, kad pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl paties ieškovo kaltės. Kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės ieškovo ieškinį dėl rankpinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašo atmesti. Be to 2007-04-27 sudarė su ieškovu tik preliminarią pastatų pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo ne rankpinigius, o avansą už pastatus, todėl paminėtam mokėjimui negali būti taikomas rankpinigių statusas. Sumokėtas avansas pagal sutartį iš esmės buvo skirtas ir turėjo netesybų ir baudos turinį, siekiant užtikrinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir išvengti šalių galimų nuostolių. Ieškovui gera valia gražino jo sumokėtą 10000 Lt. avansą ir dar davė 2500 Lt. ieškovų nuostolių atlyginimui, nors ir laiko, kad sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės.
Liudytojas K. K. parodė, kad ieškovas prašė jo apžiūrėti ir įvertinti (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo techninę būklę. Paminėtą namą apžiūrėjo kartu su L. G.. Apžiūrint gyvenamąjį namą akivaizdžiai matėsi, kad supuvę gyvenamojo namo grindys, kiauras stogas.
Liudytojas S. R. parodė, kad ieškovas S. G. 2007m. gegužės ar birželio mėnesį prašė atlikti jo santechnikos darbus gyvenamajame name. Ieškovas prašė pertvarkyti gyvenamojo namo šildymą, sumažinti namo šildomą plotą. Po kurio laiko dar nepradėjus darbų paskambino S. G. ir pasakė, kad gyvenamojo namo jis nebeperka, todėl jokių darbų atlikti nereikės.
Liudytojas J. K. parodė, kad ieškovas S. G. buvo pateikęs užsakymą pakeisti gyvenamojo namo langus, todėl pats asmeniškai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) išmatuoti langų. Tačiau vėliau ieškovas paskambino ir pasakė, kad namo jis nebepirks, todėl langų jam nebereikia.
Šalies argumentai
Liudytojas D. K. parodė, kad S. G. prašymu jis tvarkė gyvenamojo namo aplinką. Prašydamas sutvarkyti aplinką S. G. sakė, kad jis perka tą namą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja V. G. parodė, kad 2007m. balandžio mėnesį ji gyveno gyvenamajame name, kurį ketino pirkti S. G. ir pastarasis atvažiavęs asmeniškai apžiūrėjo gyvenamąjį namą, pati parodė jam vietą, kurioje yra kiauras stogas. Vėliau atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontorą ieškovas pasirašė sutartį dėl gyvenamojo namo pirkimo, kurią surašė ji pati asmeniškai. Pagal paminėtą sutartį ieškovas kaip avansą sumokėjo atsakovui 10000 Lt. Jai dar gyvenant paminėtame name ieškovas 2007m. gegužės mėnesį pradėjo gabentis jam priklausantį turtą į namą.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmusi iš banko kreditą ir už gautą kreditą yra įkeitusi bankui turtą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai turto, todėl mano, kad nebūtų buvę jokių kliūčių atsakovui pageidaujant panaikinti paminėtų pastatų įkeitimą ir hipoteką, t.y. kliūtis trukdančias sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.
Liudytoja R. V. parodė, kad ji kūreno atsakovui priklausančiame name pečių ir 2007m. birželio mėnesį namo raktus atidavė atsakovui. Ieškovas 2007m. gegužės mėnesį pradėjo vežtis į namą jam priklausančius daiktus, tačiau name tuo metu dar negyveno. Po kokių dviejų savaičių po to, kai namo raktus atidavė atsakovui ieškovas iš namo pradėjo išsigabenti savo daiktus ir atsakovas paprašė tą namą prižiūrėti.
Liudytoja E. M. parodė, kad ieškovui prašant ji 2007m. liepos mėnesį tvarkė gyvenamojo namo aplinką. Aplinką tvarkė nepilną mėnesį, jos manymu iki 2007m. liepos mėn. 20d.
Liudytojas L. G. parodė, kad jis 2007m. vasaros pradžioje ieškovo prašymu kartu su K. K. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo techninę būklę. Pastebėjo, kad gyvenamojo namo grindyse yra grybas, dviejose vietose buvo kiauras gyvenamojo namo stogas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos CK 6. 71, 6. 165 str.
Ieškovas S. G. prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo 7500 Lt. rankpinigių vadovaudamasis tarp šalių 2007-04-27 sudaryta sutartimi. Atsakovas ieškovo ieškinio nepripažįsta ir ieškovo minimą sutartį laiko preliminaria sutartimi, pagal kurią nėra pagrindo mokėti ieškovui jo prašomų rankpinigių.
Byloje šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais ( b.l. 18 sutartis ) nustatyta, kad 2007-04-27 tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė iki 2007-07-30 sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Paminėta sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui jam priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, o ieškovas įsipareigojo paminėtą turtą nupirkti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad prie gyvenamojo namo yra ir ūkiniai pastatai ir turėjo būti sudaryta ne tik gyvenamojo namo, bet ir jam priklausančių ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties
3p. nurodyta, kad sudaryta turi būti žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, sudarant sutartį buvo tariamasi dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir pasodybinio žemės sklypo pardavimo, todėl byloje laikytina įrodyta, kad šalys susitarė iki sutartyje numatytos datos, t.y. iki 2007-07-30 sudaryti viso paminėto turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo ieškovui 10000 Lt. avansą prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį užtikrinimui. Sutarties 5p. šalys susitarė, kad neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovo kaltės atsakovas gražina ieškovui 20000 Lt., į kuriuos įskaitomas ieškovo sumokėtas 10000 Lt. avansas, o nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieškovo kaltės avansu sumokėti 10000 Lt. lieka atsakovui.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių 2007-04-27 buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, o ieškovas įsipareigojo tą turtą nupirkti – CK 6.165 str. Paminėtos sutarties 4p. šalys įsipareigojo gauti visus reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, neįkeisti ir neperduoti tretiesiems asmenims turto ir pan.
Tarp šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma rankpinigių sutartimi ir pagal sutartį ieškovo atsakovui sumokėti 10000 Lt. negali būti laikomi rankpinigiais, kadangi sutartis ir mokėti pinigai neatitinka CK 6.98 – 6. 100 str. numatytų rankpinigių reikalavimų. Kadangi 2007-04-27 tarp šalių sudaryta sutartis yra preliminari sutartis ieškovo atsakovui sumokėti 10000 Lt. laikytini avansiniu mokėjimu už sutartą parduoti turtą.
Ieškovas nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad parduodamas turtas buvo įkeistas bankui, dalis ūkinių pastatų buvo pastatyti savavališkai ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas ginčija ieškovo nurodomas pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybes ir nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės, t.y. jo nesutikimu pirkti turtą už sutartą kainą, neturėjimo pinigų ir pan.
Byloje ieškovo paaiškinimu, atsakovo atstovo pripažinimu bei kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad parduodamas turtas ieškovo už paskolą buvo įkeistas bankui, o taip pat prie gyvenamojo namo buvo ir savavališkai pastatytų ūkinių pastatų, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir negalėjo būti parduodami. Byloje nėra paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės, kad apie paminėtas aplinkybe,s kliudančias sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui buvo nežinoma 2007-04-27 preliminariosios sutarties sudarymo metu ir ieškovas apie tai sužinojo vėliau. Ieškovo nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybės yra svarbios ir iš esmės kliudė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad pastatų įkeitimas bankui greitu laiku galėjo būti panaikintas nelaikytina atsakovo veiksmus pateisinančia aplinkybe, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sudaręs preliminariąją sutartį su ieškovu atsakovas būtų ėmesis priemonių panaikinti pastatų įkeitimą bankui ir pan.
Kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės byloje duomenų nėra. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad ieškovas ketino pirkti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Tai įrodo ne tik paties ieškovo paaiškinimas, bet ir tai, kad jis tvarkė gyvenamojo namo aplinką, ketino tvarkyti gyvenamojo namo santechniką, keisti langus ir pan. Todėl vertinant visumą byloje paminėtų aplinkybių laikytina įrodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės.
Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės iš esmės pripažino ir pats atsakovas, kuris gera valia gražino ieškovui jo sumokėtą 10000 Lt. avansą ir papildomai dar davė 2500 Lt., kadangi pagal tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį nesudarius sutarties dėl ieškovo kaltės ieškovo sumokėtas avansas turėjo likti atsakovui. Įstatymas preliminariosios sutarties šalims nedraudžia susitarti ir dėl netesybų, jų dydžio ir pan. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais dėl sutarties neįvykdymo. Tokiu būdu sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Paminėti sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti ar netenkinti reikalavimo jas priteisti, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad netesybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo dydis yra 10000 Lt. Byloje
surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui yra gražinęs 12500 Lt., todėl laikytina, kad jis nėra sumokėjęs ieškovui 7500 Lt. sutartinių netesybų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 7500 Lt. netesybų. Tai, kad ieškovas prašomą priteisti sumą įvardija rankpinigiais, o ne netesybomis ieškinio išsprendimui esminės reikšmės neturi ir laikytina ieškovo klydimu įvardijant šalių teisinius santykius, kadangi ieškovo piniginis reikalavimas yra grindžiamas jo pateikta preliminariaja sutartimi.
Ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo ir 5000 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str., kuris nenumato ribojimo priteisti neturtinę žalą atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, sprendžiant atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga ir tai, kad asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų neigiamų padarinių, jeigu sutartis bus nesudaryta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Byloje nustata, kad ieškovas S. G. iš dalies yra nedarbingas, tačiau nedarbingumo netekimas jam yra nustatytas iki preliminariosios sutarties su atsakovu sudarymo ( b.l. 15), todėl sutarties nesudarymas ieškovo darbingumo netekimui įtakos neturėjo. Byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovas ne kartą sirgo ir buvo gydytas Vilniaus universiteto onkologijos institute, tačiau byloje nėra jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, t.y. su gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymu ir pan. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje yra nustatyta, kad atsakovas turėjo 800 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš jų 300 Lt. išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir 500 Lt. išlaidų už atstovavimą teisme ( b.l. 45-47 ). Tačiau sprendžiant atsakovo turėtų išlaidų paskirstymą atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovą atstovaujantis advokato padėjėjas atstovavo tik parengiamajame teismo posėdyje ir kituose teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Pašto išlaidos byloje valstybės naudai pilnai priteistinos iš atsakovo.
Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini)) ieškovo S. G. naudai 7500 Lt. sutartinių netesybų, 225 Lt. žyminio mokesčio ir 400 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. G. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 150 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 38, 05 Lt. pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.