- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-254-1058/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- S. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas S. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 58-170 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. Ž.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu S. Ž. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis, kuriuo buvo panaikinta dalis dėl pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, S. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atsėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 12 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės – 2022 m. birželio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 29 d. – 2 metai 4 mėnesiai ir 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 58-170 nutarė netaikyti nuteistajam S. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis anksčiau teistas devyniolika kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą. Praeityje S. Ž. yra pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas ir įvykdydavo naujas analogiškas nusikalstamas veikas (vagystės, plėšimai, sukčiavimai), kurias sieja bendra motyvacija, t. y. turto įgijimas neteisėtais būdais. Nuteistojo nusikalstam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. S. Ž. būdamas laisvėje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Atkreipė dėmesį ir į nuteistojo nesugebėjimą laisvėje užsitikrinti finansinės gerovės teisėtais būdais bei spręsti turimų narkotinių medžiagų vartojimo problemų.
4. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, S. Ž. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. liepos 27 d. nutartimi skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad S. Ž. nepadarė akivaizdžios pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius. Teismas teigiamai įvertino S. Ž. bausmės vykdymo laikotarpiu įgytą elektriko specialybę ir pagal ją vykdomą darbinę veiklą pataisos namuose, aktyvius veiksmus, siekiant mažinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, t. y. dalyvavimą prevencinio ir intervencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonėse, planus tęsti gydymąsi nuo priklausomybės reabilitacijos ligoninėje, kurioje paleistas iš pataisos namų nuteistasis gyventų, pateiktus duomenis apie rastą darbovietę, kurioje dirbtų paleidimo iš pataisos namų atveju, socialinius ryšius su šeimos nariais bei jiems teikiamą finansinę pagalbą, siekį padengti turimus skolinius įsipareigojimus, bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis, disciplinuotą elgesį ir režimo reikalavimų ar vidaus taisyklių pažeidimų nebuvimą pataisos namuose, tačiau tuo pačiu atsižvelgė ir į tai, jog iš nuteistojo yra stokojama suvokimo, kad problemos dėl narkotinių medžiagų vartojimo gali pasikartoti jam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, t. y. esant narkotinių medžiagų prieinamumui, nuteistojo gyvenimo būdas pasižymi kriminaliniais bruožais, nuteistajam stinga kritiškesnio požiūrio į tinkamą savęs realizavimą, nuteistojo požiūris į save išlieka labiau pozityvus, trūksta įgūdžių spręsti išskilusias problemas tinkamais, priimtinais būdais, matoma ankstesnė negatyvi patirtis laikantis paskirtų įpareigojimų, įsisavinant taikytas poveikio priemones bei bausmes, įvertino socialinio tyrimo išvadoje nustatytus duomenis, kad S. Ž. pirmą kartą buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus (21 metų), nuosekliai vykdydavo analogiškus nusikaltimus (vagystes, plėšimus, sukčiavimus), nuteistojo elgesiui yra nustatomas turtinių nusikaltimų modelis, nuteistasis būdamas laisvėje nesugebėdavo išlaikyti nuoseklių darbo santykių, stokojo stabilios finansinės padėties ir gebėjimo lėšas įgyti teisėtais būdais, nuteistojo gyvenimo stilius yra tiesiogiai siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška, kuriai turėjo įtakos priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad jų nepakanka išvadai, jog S. Ž. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir savarankiškai sėkmingai tęsti resocializaciją būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje.
II. Skundo prašymai ir argumentai
5. Skunde nuteistasis S. Ž. prašo tenkinti jo skundą ir paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
5.1 Nuteistasis nesutinka, kad tęsti tolesnę elgesio pažangą gali tik izoliuotas nuo visuomenės ir šeimos. Neteisina savo netinkamo elgesio praeityje, priešingai, labai gailisi ir dabar yra tvirtai pasiryžęs keisti savo elgesį. Supranta, kad sunku juo pasitikėti, tačiau tik pritaikius lygtinį paleidimą jis galėtų įrodyti, kad yra pasiryžęs gyventi teisingai, dorai. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba elektriko pareigose ir įgijo dar vieną – baldžiaus specialybę, skatintas už gerą elgesį, drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse stengiasi atlyginti įsiskolinimus, finansiškai padeda žmonai, sūnui ir 2022 m. liepos 8 d. buvo išleistas trims paroms į namus.
5.2 Nesutinka su teismo teiginiu, kad jam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, problemos dėl narkotinių medžiagų gali pasikartoti. Įkalinimo įstaigoje psichotropinių medžiagų galima įsigyti paprasčiau nei laisvėje, tačiau tai jam nesutrukdė išlikti blaiviam. Nuteistasis supranta, kad jo netinkamą elgesį praeityje lėmė priklausomybė narkotinėms medžiagoms, tačiau dabar jis deda daug pastangų, kad pasveiktų. Ketina kovoti su priklausomybe ir paleistas iš pataisos įstaigos.
5.3 Nesutinkama su teismo išvada, kad artimieji laisvėje jam nesuteiks tinkamo palaikymo. Nors jo žmona teista, tačiau dabar ji sėkmingai dirba, turi gyvenamą vietą ir skatina jį keistis į gerąją pusę. Nurodoma, kad bendrauja su sūnumi bei žmona iš pirmos santuokos, kurie taip pat išreiškia jam palaikymą.
5.4 Nurodoma, kad lygtinis paleidimas dar nereiškia, jog bausmė pasibaigė, todėl jos tikslai bus įgyvendinami ir toliau, taikant intensyvią priežiūrą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.
7. Teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad Komisija 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 58-170 pagrįstai bei teisėtai atsisakė S. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir S. Ž. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.
8. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jų nepakako nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tokiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (tai atitinka šios bylos aplinkybes), taip pat kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius), gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nežiūrint į tai, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
10. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. Ž. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 20 m. amžiaus, anksčiau teistas 19 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas. Nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, nuteistajam ankstesniais laikotarpiais buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeisdavo probacijos sąlygas ir nevykdydavo teismo įpareigojimų. Aptartos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nors jos jau buvo įvertintos skiriant bausmę bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau leidžia įvertinti S. Ž. asmenybę (linkęs pažeisti jam priskirtus įpareigojimus) bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Socialinio tyrimo išvadoje S. Ž. atveju yra nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo po lygtinio paleidimo patvirtinimas, pastangos spręsti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas, įsitraukimas į resocializacijos procesą bei glaudaus ryšio su artimaisiais palaikymas), tačiau jie neatsveria šešių statinių ir net trylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad nuteistojo S. Ž. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su stabilios darbinės patirties laisvėje stygiumi ir finansinio stabilumo trūkumu, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumais, kurie neskatina prosocialaus elgesio raiškos, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus, narkotinių medžiagų vartojimu, kas tiesiogiai susiję su nusikatamu elgesiu, impulsyvumu, problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo ribotumu, manipuliacijų strategijomis, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, kitų visuomenės narių turtinių teisių ignoravimu, ankstesne negatyvia patirtimi laikantis įpareigojimų, įsisavinant taikytas poveikio priemones bei bausmes. Aptariami dinaminiai veiksniai nuteistojo pastangomis gali būti pakeisti ir S. Ž. deda pastangas keistis teigiama linkme (nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. dirbo tvarkiniu pataisos įstaigoje; nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. dirba elektriku pataisos įstaigoje; nuteistojo motyvacija ne tik dirbti, bet ir mokytis visą bausmės laiką yra pozityvi 2016 m. yra įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, o 2021 m. įgijo baldžiaus kvalifikaciją; dalyvauja prevencinio ir intervencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonėse, kurių pagalba siekia sustiprinti savo motyvaciją spręsti narkotinių medžiagų problemą, supranta ir pripažįsta šių medžiagų vartojimo žalą). Šios jo pastangos yra pastebimos ir vertinamos, tačiau atsižvelgiant į pakankamai ilgai trukusį S. Ž. nusikalstamą elgesį, tai, jog ankstesniais atvejais taikant bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą, jis pažeisdavo probacijos sąlygas ir nevykdydavo įsipareigojimų (Socialinio tyrimo išvados 4,1 punktas), teigiamų pokyčių laikotarpis kol kas yra pernelyg trumpas, kad šiam momentui nekiltų abejonių dėl asmens ryžto būnant laisvėje laikytis įstatymo nuostatų ir daugiau nebenusikalsti.
12. Šiame kontekste itin aktualu ir tai, kad nuteistojo S. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vadovaujantis „OASys“ metodika, yra vidutinė. Nors aukšto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2021 m. sausio 22 d. atlikto vertinimo sumažėjo, tačiau tai patvirtina išvadą, jog aukščiau aptartos nuteistojo dedamos pastangos keistis vis dar yra nepakankamos, nes nėra pasiekta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
13. Nuteistojo įsitikinimu, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės klausimą, tinkamai neįvertino jo reabilitacijos pažangos ir elgesio, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą. Įvertinus S. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui nekyla, kadangi nuteistasis vykdo jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones, dirba pataisos namuose elektriku, įgijo baldžiaus specialybę, stengiasi atlyginti turimus įsiskolinimus, įsitraukia į resocializacijos priemonių vykdymą, kurių pagalba siekiama valdyti aktualų kriminogeninį poreikį – narkotinių medžiagų vartojimą, narkotinių medžiagų vartojimo atvejai pataisos namuose neužfiksuoti, yra skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi motyvacijos dirbti tik bausmės atlikimo metu, o laisvėje nesugebėdavo išlaikyti darbo vietos ilgesnį laiką ir sukaupti nuoseklios darbinės patirties. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. S. Ž. buvo lygtinai paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir galėjo iš karto dirbti dvejose darbovietėse: UAB (duomenys neskelbtini) elektriku ir UAB (duomenys neskelbtini) automobilių plovėju. Minėtų bendrovių direktoriai buvo išdavę pažymas apie tai, kad sutinka įdarbinti S. Ž., tačiau jis darbovietėse nepasirodė. Nuteistasis paaiškino, kad laisvėje dirbo neoficialiai statybose, vėliau buvo įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini), tačiau savanoriškai darbo santykius nutraukė dėl per mažo atlyginimo. Tai sudaro pagrindą abejoti, kad ir šiuo atveju, išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos S. Ž. pareigingai įgyvendins planus įsidarbinti ir sėkmingai valdyti darbinės veiklos sritį.
15. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje galėjo gyventi norimoje vietoje (duomenys neskelbtini) , tačiau nurodytu adresu nebuvo randamas, buvo paieškomas, kas pagrįstai leidžia manyti, kad S. Ž. susidurdavo su gyvenamosios vietos pastovumo problemomis. Nors nuteistasis šiuo metu patvirtino galimybę gyventi socialines paslaugas teikiančios viešosios įstaigos namuose, tačiau galima vieta vertinama kaip nenuosekli ir nestabili. Neturėjimas stabilios gyvenamosios vietos gali sudaryti realias sąlygas S. Ž. pakartotinai nusikalsti esant laisvėje.
16. Skunde nuteistasis nurodo, kad pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuota, jog jis būtų vartojęs narkotines medžiagas, nors narkotinių medžiagų įsigijimas įkalinimo įstaigoje paprastesnis nei laisvėje, todėl tai įrodo didelį ryžtą atsisakyti priklausomybės. Šis skundo argumentas atmestinas. Priešingai, pataisos įstaigoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų gavimas yra apsunkintas, todėl laisvėje nuteistojo minėtos priklausomybės problemos vis tik gali būti bet kada aktyvintos ir gali padaryti įtaką pakartotiniam teisės pažeidėjo nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant S. Ž. piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sritį, yra stebimi akivaizdūs sunkumai bei tiesioginės sąsajos su nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis interviu metu teigė, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti nuo 20 metų ir pripažįsta, kad turi priklausomybę. S. Ž. yra bandęs gydytis nuo priklausomybės tiek laisvės bausmių atlikimo metu, tiek laisvėje, bet po tam tikrų sėkmingų išlaikymo laikotarpių, pasireikšdavo atkryčio stadijos, o tuo pačiu ir pakartotinis nusikaltimų vykdymas, siekiant gauti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Taigi, nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose, tačiau priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, sudalyvauti vienoje ar kitoje programoje apie psichiką veikiančių medžiagų žalą asmeniui bei visuomenei nepakanka norint esmingai pakeisti turimus įpročius.
17. Skunde nesutinkama su teismo argumentu, jog laisvėje nuteistasis gali nesulaukti tinkamo šeimos palaikymo. Tačiau, nors nustatyti nuteistojo S. Ž. pakankamai tamprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais (kaip jis pats santykius su šeimos nariais apibūdina kaip labai gerus, jaučia artimųjų palaikymą, kuris skatina jį tobulėti) ir yra vertinami teigiamai, tai nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, nežiūrint į tai, ši aplinkybė S. Ž. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio ateityje.
18. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos namų yra tolesnis bausmės atlikimas, taikant intensyvią priežiūrą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti. Visgi taikomos probacijos sėkmės neužtikrina vien tai, jog nuteistojo elgesys bus kontroliuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
19. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. S. Ž. buvo skirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 4 mėnesiai ir 14 dienų, šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2022 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 58-170, kuriuo buvo atsisakyta taikyti S. Ž. lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.