Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Byla Nr. ATP-812-498/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
ATP-812-498/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Advokatai
Giedrius Ulinskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-812-498/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04437-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Ž. atstovo advokato G. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. 2014 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą ir vadovaujantis ATPK 30¹str., 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2015 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atmestas G. Ž. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kodėl pažeidėjui būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat dar negalima daryti išvados, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti G. Ž. atžvilgiu.

Šalies argumentai

G. Ž. atstovas advokatas G. U. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – patenkinti G. Ž. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino atėmimo sutrumpinimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus visapusiškai aplinkybių. Atstovo teigimu, įstatymas nenumato tokios normos, kad jei pažeidėjui skiriant nuobaudą buvo pritaikytos ATPK 30¹ str. nuostatos, tai svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, yra pagrindas nesutrumpinti termino. Skunde pabrėžiama, kad yra suėję daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, pažyma apie asmens baustumą įrodo, kad naujų administracinių teisės pažeidimų G. Ž. nepadarė, todėl yra visi formalūs pagrindai jo atžvilgiu taikyti ATPK 329 str. nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. Ž., turėdamas ilgą vairuotojo stažą, nėra padaręs anksčiau nei vieno pažeidimo, o šis pažeidimas buvo daugiau atsitiktinis, dėl kurio padarymo, G. Ž. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, po nuobaudos paskyrimo naujų pažeidimų nepadarė, kas leidžia pagrįstai teigti, kad iš savo elgesio padarė atitinkamas išvadas. G. Ž. veiksmai buvo padaryta tik nedidelė žala tvorai, kuri yra pilnai atlyginta ir nukentėjęs asmuo pretenzijų nereiškia. Teismo bauda taip pat yra sumokėta, todėl, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Atstovas taip pat nurodo, kad teismas tik paviršutiniškai ir formaliai įvertino G. Ž. prašymą ir visas nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad pažeidimas buvo padarytas tik dėl neatsargumo, t.y. pažeidėjas, važiuodamas nuo parduotuvės, užvedė automobilį, kurį buvo pastatęs prie tvoros, netyčia koja nuslydo nuo sankabos ir automobilis tik nežymiai atsitrenkė į tvorą, realus pavojus jokiems asmenims nebuvo sukeltas. Pažeidėjas bandė ieškoti tvoros savininkų, tačiau jų nebuvo namuose, todėl nuvažiavo, pamanęs, kad grįš kitą dieną ir atlygins žalą. Pažymėtina, kad tuo metu jis gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam grįžus į ligoninės aikštelę, jis buvo apklaustas policijos pareigūnų, patikrintas jo blaivumas, tačiau jis buvo blaivus, žalą atlygino kitą dieną tvoros savininkams.

Skunde nurodoma, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad G. Ž. yra vidutinio amžiaus žmogus, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo tikslais, važiuoti pas klientus, be to, jis pats dažnai lankosi pas gydytojus, prižiūri savo senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga gydytojų priežiūra, ji gyvena atokiame (duomenys neskelbtini) kaime, kur visuomeninis transportas nevažinėja. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas jau 8 mėnesius patiria didelius nepatogumus, sumokėjo jam paskirtą nemažą 3000 litų baudą, todėl nuobaudos tikslai ir uždaviniai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys, kad G. Ž. nepakvietus į jo prašymo nagrinėjimą apylinkės teisme, teismas išsakė išankstinę savo nuomonę, kad net neketina išklausyti jo paaiškinimų ir įsitikinti nuoširdžiu gailėjimusi. Priimant skundžiamą 2015-06-22 nutartį buvo pažeistas ir teismo nešališkumo principas, kadangi G. Ž. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nagrinėjo ta pati teisėja, kuri ir priėmė nutarimą nubausti G. Ž. dėl ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 21 d. pažeidimų bei paskirti nuobaudą. EŽTT savo praktikoje yra suformulavęs teismo nešališkumo aspektus baudžiamajame procese, kas kaip analogija gali būti taikoma ir administraciniame procese. Pullar prieš Didžiąją Britaniją byloje teismas atkreipė dėmesį, kad teismas turi būti pirmiausia subjektyviai nešališkas, t.y. joks teismo narys negali turėti išankstinio nusiteikimo ar tendencingumo. Šiuo atveju perdavus nagrinėti G. Ž. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri ir skyrė šią nuobaudą buvo pažeistas subjektyvaus nešališkumo principas. BPK 58 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjas negali antrą kartą dalyvauti toje pačioje byloje, kas šiuo atveju nebuvo išvengta.

Skunde atstovas taip pat pabrėžia, kad G. Ž. veiksmuose nebuvo tyčios, t.y. jis sąmoningai nesiekė išvengti atsakomybės pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, priešingai, jis bandė ieškoti nukentėjusios šalies ir jai atlyginti nuostolius. Teismas nebandė įsigilinti ir nustatyti, kad galima nuobaudos tikslai ir uždaviniai jau yra pasiekti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo G. Ž. atstovo skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. Ž. atstovo advokato G. U. skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 329 str. yra taikomas, esant ne tik šiame straipsnyje tiesiogiai nustatytoms sąlygoms, bet kartu įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei nustačius, kad bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-6950/2010). Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str., yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Pažymėtina, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl net ir esant formaliems ATPK 329 str. nustatytiems pagrindams, teismas, įvertinęs visas minėtas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsisakė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą G. Ž. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei G. Ž. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir pagrįstai atmetė G. Ž. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Be to, G. Ž. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje (ATPK 130 str. 1 d.) nustatyta bauda bei, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas žymiai trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog dar kartą mažinti šį terminą nėra pagrindo. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimas netaikytinas, kai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu skiriant nuobaudą jau buvo taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-756/10). Skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, sutrumpinus paskirtosios nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Kaip nepagrįstas atmetamas ir G. Ž. atstovo skundo teiginys, jog prašymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo šališka teisėja, kadangi ta pati teisėja buvo nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą bei skyrusi administracinę nuobaudą. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. Ž. prašymą turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Tai, kad teismas argumentuotai atmetė jo prašymą, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nešališką teismą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo abejoti apylinkės teismo nešališkumu nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti G. Ž. atstovo advokato G. U. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Ž. atstovo advokato G. U. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas