- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- II-13-252/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pažeidėjas
- J.V.
- Nukentėjusysis
- A.R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal J.V. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J.V. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2010-10-06 nutarimu nubausta pagal LR ATPK 110 str. 3 d. 500 Lt bauda, pagal LR ATPK 187 str. 3 d. 150 Lt bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. galutinai nubausta 500 Lt bauda. J.V. nubausta už tai, kad 2010-09-23, apie 15.20 val., Anykščių r. sav. jai priklausantis šuo ištrūko į bendrą laiptinę, užpuolė A.R., tuo jai sukėlė grėsmę, t.y. bandė įkasti, tačiau nepadarė žalos. Tuo pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Anykščių r. taisyklių, patvirtintų Anykščių r. savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. TS-173, 43 p. Be to, 2010-09-28 pareigūnams norint teisėtai iškviesti J.V. į Anykščių r. PK, ji piktybiškai atsisakė pasirašyti ant šaukimo šaknelės ir neatvyko nurodytu laiku į Anykščių r. PK.
Šalies argumentai
V.V. teismo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes nutarimas yra neteisėtas. Nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes nepadarė minėtų pažeidimų. Tyrimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai. Jos kaltė neginčijamai neįrodyta. Nutarime nurodyti faktai yra neteisingi, nes remiamasi tik A.R. parodymais. Paaiškino, kad gyvena bendrabučio tipo name ir augina mažą šunį, kuris nėra agresyvus ir niekam nėra įkandęs. Iki minėto įvykio su kaimynais nebuvo problemų dėl jos auginamo šuns. Nurodė, kad šalia jos gyvena S.R. su sūnumis M.R. ir V.R. Gretimame kambaryje gyvena J.K., kuri yra V.R. sugyventinė. Nutarime nurodytu laiku ir vietoje ji nešė savo šunį maudyti. Tuo metu šuo pradėjo loti. Šuo lojo ant D.R., atėjusio kartu su žmona A.R. pas S.R. D.R. reiškė nepasitenkinimą šuns lojimu. Grįžus iš prausyklos į butą, išgirdo kaip koridoriuje A.R. aiškino, jog rašys pareiškimą policijos komisariate dėl jos šuns. Anksčiau su ja konfliktų nebuvo. Nurodė, jog šuo lojo būdamas 10 m atstumu ant jos vyro, o ne ant jos. Kilus šiai konfliktinei situacijai ir aiškinantis santykius, A.R. vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau ją užsipuolė ir V.R., kuris taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, bandė jai smogti bei apgadino jos buto duris. Mano, kad įrodymai surinkti iš A.R. artimų žmonių gali būti šališki. Į jos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Nesiaiškinta, ar iš tikrųjų J.K. tuo metu buvo minėto įvykio vietoje. Be to, nutarime nurodytas sprendimas yra priimtas dėl minėtų taisyklių 45 p. pažeidimo. Taip pat neįrodyta, jog A.R. buvo kilusi grėsmė sveikatai. Jos šuo yra priskirtinas prie dekoratyvinių šunų veislės, per daug smulkus, kad jam būtų taikomi taisyklėse nurodyti reikalavimai dėl antsnukio dėvėjimo. Vien tik šuns lojimo nepakanka grįsti atsiradusiai grėsmei dėl sveikatos. Be to, nurodė, kad po kelių dienų pas ją atvyko uniformuotas policijos pareigūnas, kuris neprisistatė ir nepateikė pažymėjimo. Jis nurodė, kad atnešė šaukimą atvykti į policiją. Bendrauti su juo nenorėjo, nes ji nieko nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo vykti į policiją. Manė, kad pareigūnas buvo atvykęs jos tik įspėti. Tą dieną ji prastai jautėsi. Dėl to ir nepaėmė šaukimo. Šaukimą atnešė jos sūnus, kuris rado šaukimą užkištą už durų. Ji į policijos komisariatą buvo kviečiama po policijos darbo valandų, t.y. 19 val. Tokiu laiku ji nevaikšto, nes yra nesaugu, todėl nenuvyko į komisariatą. Vėliau šaukimą ji paėmė, kai antrą kartą atvyko policijos pareigūnai ir įvykdė visus reikalavimus.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. 2010-09-23 buvo registruotas A.R. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje ją užpuolė ir labai išgąsdino iš prausyklos išbėgęs J.V. šuo. Apklausta J.K. patvirtino minėtas aplinkybes. Nurodė, kad 2010-09-28 du policijos pareigūnai buvo nuvykę įteikti minėto šaukimo 2010-09-28 19:00 val. atvykti į apklausą. Nuvykę pas J.V. pareigūnai prisistatė bei paaiškino šaukimo priežastį, tačiau ji pareiškė, kad niekur neis ir kategoriškai atsisakė pasirašyti ant šaukimo šaknelės ir jį priimti. Priežasčių, kodėl ji negali atvykti šaukime nurodytu laiku apklausai, nenurodė. Šaukimas buvo užkištas už durų. Nurodytu laiku ji į policijos komisariatą neatvyko. Remiantis šia medžiaga buvo nuspręsta J.V. patraukti administracinėn atsakomybėn. Mano, kad ji nubausta teisėtai ir pagrįstai, nes įvykio aplinkybės buvo tiriamos objektyviai ir visapusiškai. J.V. nepagrįstai teigia, jog buvo remtasi tik A.R. pareiškimu, nes buvo apklausta ir J.K. Be to, J.K. nėra A.R. giminaitė. Pagrindo abejoti J.K. parodymais nebuvo. Apie V.R. ir J.V. konfliktą duomenų nėra. Teigia, kad taisyklių 43 p. nenumato taikymo išimčių, t.y., taikoma visiems šunims neatsižvelgiant į jų dydį ar veislę. Taisyklėse nenumatyta, kad Pekino veislės šunį būtų galima vedžioti be pavadėlio. Jei ir nebuvo galimybės šuniui uždėti antsnukį, jis privalėjo būti vedamas su pavadėliu. Pareigūnas, pildydamas protokolą, padarė rašymo klaidą, nes nurodė ne tą poįstatyminio akto numerį, tačiau jo pavadinimas ir pažeistas punktas nurodyti teisingai. Be to, J.V. pripažįsta, jog savo šunį po koridorių nešioja be antsnukio ir pavadėlio. Nepagrįstai taip pat teigiama, jog nebuvo kilusi grėsmė A.R. sveikatai. A.R. yra nurodžiusi, kad šuo ant jos ne tik lojo, bet ir buvo įsikandęs į kelnių klešnę. Tai patvirtino ir J.K. Toks šuns elgesys sukėlė grėsmę A.R. sveikatai. Be to, pati J.V. paties įvykio nematė. Teigia, kad J.V. nurodytos priežastys nešalina atsakomybės už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nes yra nepagrįstos. Įrodymų dėl savo blogos sveikatos nepateikė ir šių aplinkybių atvykusiems pareigūnams nenurodė. J.V. privalėjo paskambinti į policiją ir paaiškinti neatvykimo priežastis bei susitarti dėl kito susitikimo laiko, tačiau to nepadarė.
Nukentėjusioji A.R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ji su šeima nuvyko pas vyro motiną į svečius. Jos vyras su vaiku ėjo priekyje, o ji iš paskos, nes turi problemų su koja ir eina sunkiai. Einant ties bendra patalpa prausykla, iš jos išbėgo pareiškėjai priklausantis šuo ir lodamas griebė jai už kojos. Ji labai išsigando, kad šuo nepultų ant vaiko, kuris ėjo šiek tiek priekyje. Šuo jai įkando į džinsų klekšnę, kojos nesužalojo. J.V. išėjo iš prausyklos ir vietoje to, kad atsiprašytų, pradėjo koliotis, nes jos vyras liepė jai pasiimti šunį. Ji žalos atlyginti neprašo, tačiau mano, kad J.V. kalta dėl savo šuns nepriežiūros. Kiek jai žinoma šuo užpuldinėja žmones ne pirmą kartą. Kadangi kilo triukšmas, iš virtuvės išėjo kaimynė J.K. Tada ji paskambino į policiją, tačiau jai liepė atvykti ir parašyti pareiškimą, į vietą policijos pareigūnai nevyko. Tada ji paprašė J.K. kaip liudytojos kartu nueiti į policiją, kur ir parašė pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
J.V. pagal ATPK 110 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. nubausta pagrįstai ir teisėtai. Jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai : administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusios A.R., liudytojų parodymai, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai.
Bylos medžiaga nustatyta, tą patį patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek pati pareiškėja, kad 2010-09-23 d. po pietų pareiškėja su šunimi buvo bendro naudojimo patalpoje – prausykloje. Apie 15,20 val. į namą atvažiavo nukentėjusioji su šeima ir ėjo koridoriumi. Ties prausyklos durimis iš jos išbėgo pareiškėjos šuo ir lodamas puolė einančius žmones. Šuo buvo be antsnukio ir be pavadėlio. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad J.V. 2010-09-28, pareigūnams norint įteikti šaukimą, atsisakė jį pasirašyti, jo nepriėmė ir kviečiama į policijos komisariatą nenuvyko.
Nukentėjusioji A.R. paaiškino, kad pareiškėjos šuo ją užpuolė tuo metu, kai ji su vyru ir vaiku ėjo pas vyro motiną į kambarį, kuri gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir pareiškėja. Jie ėjo bendro naudojimo patalpa koridoriumi, o pareiškėjos šuo išbėgo taip pat iš bendro naudojimo patalpos – prausyklos. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino apklausti liudytoja J.K. Pastaroji parodė, kad ji bendroje virtuvėje pietavo, kai išgirdo triukšmą koridoriuje. Priėjusi prie durų pamatė, kad pareiškėjos šuo puola A.R. Matė kaip tuo metu J.V. plovė rūbus prausykloje ir kartu su ja buvo jos šuo. Liudytoja patvirtino, kad A.R. paprašius, ji padėjo jai nueiti į policiją, kad paliudytų apie šuns užpuolimą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pareiškėjos šuo labai dažnai užpuldinėja žmones, nes jis bėgioja bendro naudojimo patalpomis palaidas, be jokios priežiūros. Pareiškėja iki to įvykio nekreipdavo jokio dėmesio į bet kokius kaimynų perspėjimus. Ji pati yra ne kartą iškoliota pareiškėjos. Liudytojas D.R. taip pat patvirtino tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymus. Nurodė, kad pareiškėjos šuo iš prausyklos išbėgo lodamas ir griebė žmonai už kojos. Kadangi jie ėjo su mažu vaiku, tai šuniui puolat, vaiką įstūmė į mamos kambarį, kad neišsigąstų. Jis dar pasakė J.V., kad pasiimtų šunį, tačiau ji jį pasiėmė su visokiais riksmais. Žmona su kaimyne nuėjo į policiją. Liudytojas A.Z. parodė, kad jis matė įplėštus A.R. džinsus, kai ji atėjo į PK. Taip pat kaip apylinkės inspektorius turi kaimynų žodinius nusiskundimus dėl J.V. šuns agresyvumo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad pareiškėjos šuo puolė ir ant jo bei kito pareigūno, kai buvo nuėję pas J.V., įteikti šaukimą. Šių liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Jie visiškai atitinka nukentėjusios aiškinimą ir paneigia pareiškėjos teiginį, kad šuo jai išsprūdo iš rankų ir puolė ne A.R., bet kitą asmenį, kad pati A.R. pradėjo elgtis netinkamai. Be to, pareiškėja iš esmės pripažino, kad šuo bendro naudojimo patalpose buvo be pavadėlio ir be antsnukio, kad ji jo nesulaikė ir kad šuo puolė žmogų.
Anykščių rajono savivaldybės taryba 2005-03-31 sprendimu Nr. TS-100 patvirtino „ dėl gyvūnų auginimo ir laikymo anykščių rajone taisyklių ir vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatUS " . Tai, kad pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime priimto sprendimo datą ir numerį nurodė ne tuos, nelaikytina esminiu pažeidimu. Nurodytu sprendimu patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių punktą nurodė tinkamą. Taisyklių 43 p. numato, kad „ Iš buto į daugiabučio namo laiptinę, koridorių, kitas bendro naudojimo patalpas visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.“ Šio reikalavimo pareiškėja nesilaikė. Šuo, puldamas ant A.R., sugriebdamas jai už kojos, sukėlė grėsmę jos sveikatai. Todėl J.V. veika atitinka ATPK 110 str. 3 d.
Pareiškėjos kaltė dėl ATPK 187 str. 3 d. pažeidimą taip pat įrodyta jos pačios pripažinimu, kad ji neėmė iš policijos pareigūno šaukimo, liudytojų A.Z. ir R.S. parodymais.
Pareiškėja pripažino, kad pirmą kartą atėjus pareigūnui ir norint jai įteikti šaukimą atvykti į policiją, ji jo neėmė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos aiškinimas, kad ji tą dieną sirgo, kai policijos pareigūnas atėjo, ji miegojo, todėl pabudusi iš miegų nesuprato ko pareigūnui reikia, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Kokių nors įrodymų, pagrindžiančių jos blogą savijautą 2010-09-28, pareiškėja nepateikė. Ji duomenų apie blogą sveikatą nepateikė ir policijos pareigūnui, kuris 2010-10-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė minėtą pažeidimą. Tai, kad policijos pareigūnas teisėtai reikalavo pasirašyti ant šaukimo šaknelės, patvirtina faktas, jog liudytojui A.Z. buvo paskirtas tirti A.R. pareiškimas ir jis turėjo apklausti J.V. Liudytojas R.S. patvirtino tą faktą, kad jis kartu dirbo su A.Z. ir buvo nuvykę įteikti J.V. šaukimo, tačiau pastaroji be jokios pagarbos policijos pareigūnui A.Z., kuris prisistatė ir paaiškino dėl ko teikia jai šaukimą, užtrenkė jiems duris ir nebeįsileido bei šaukimo nepaėmė. Jie šaukimą užkišo už durų. J.V. patvirtino, kad jai atsisakius paimti šaukimą, sūnus šaukimą jai atnešė, nes rado užkištą už durų. Tokiu būdu, pareiškėja nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją.
Skiriant nuobaudas pareigūnas, nagrinėjęs administracinę medžiagą, jas paskyrė vadovaudamasis ATPK reikalavimais, įvertino tą aplinkybę, kad pareiškėja pažeidimų nepripažįsta, nesigaili dėl jų padarymo ir skyrė nuobaudų vidurkius, numatytus sankcijose.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad J.V. skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
skundą atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.