Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dimitrijui Fomkinui, atsakovės atstovėms Vitai Kukanauzienei, Innai Zdanovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti 2011-10-14 – 2011-10-15 Medininkų pasienio kontrolės punkte tarnybą vykdę pasieniečiai E. A., M. U., J. K., R. T., O. V., A. K. ir muitinės pareigūnas D. Z., kurie patvirtino, kad atsakovo nurodytu laiku pareiškėjo punkte nematė.

Visi aukščiau nurodyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, pareigūno vardo nepažemino, todėl iš vidaus tarnybos buvo atleistas nepagrįstai.

Remiantis Muitinės įstatymo 79 str. 1 d. nuostatomis, tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės („Duty free“). Tai muitinės prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į trečiąsias šalis arba į kitas Bendrijos muitų teritorijos dalis, kuriose netaikomos 1992-02-25 Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos, keleiviai gali įsigyti neapmokestinamų importo muitais bei mokesčiais prekių. Neapmuitinama „Duty free“ parduotuvė, kurioje lankėsi ir muitais neapmokestintas prekes įsigijo R. J. yra Lietuvos teritorijoje, t. y. Medininkų pasienio kontrolės punkte, todėl, norint patekti į šią parduotuvę, būtina praeiti pasienio kontrolės punkte esančias pasienio ir muitinio patikrinimo vietas.

R. J., 2011-11-14 apie 22.18 val., pažeisdamas Medininkų pasienio kontrolės punkto režimą, slaptai, oficialia tvarka nepateikęs patikrinti savo asmenybę patvirtinančių dokumentų, pateko į neapmuitinamą „Duty free“ parduotuvę. Joje įsigijo prekių (alkoholiniu gėrimu ir cigarečių), išvengdamas muitinės bei pasienio kontrolės, t. y. nesumokėjęs Lietuvos Respublikos biudžetui mokesčių, apie 22.32 val. išvyko iš punkto. Šias aplinkybes įrodo minėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai – vaizdo įrašas, G. U. parodymai Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadas G. M. tarnybiniu pranešimu „Dėl pareigūnų R. J. ir G. U. veiksmų“ patvirtino, kad, peržiūrėjęs pateiktus Medininkų PKP darbo vietos Nr. 9 (atvykimas į Medininkų PKP iš Lietuvos Respublikos pusės) kameros 10:3DV ISLR vaizdo įrašus, jis atpažino Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečius R. J. ir G. U., dėvinčius civilius drabužius ir einančius į Medininkų SPP teritoriją.

Tokiu būdu, R. J., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, bei žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai neteisėti, tyčia ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinių pareigų, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei žinodamas, kur galima apeiti patikrinimo vietas, įsigijo alkoholinių gėrimų bei cigarečių, kuriuos, nepateikęs muitiniam tikrinimui, išnešė iš Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijos.

Pareiškėjas 2011-11-08 buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūnas pasirašyti atsisakė), tačiau teise susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada nepasinaudojo.

Nuo 2011-10-14 20.30 val. iki 2011-10-15 8.30 val. Medininkų pasienio kontrolės posto tarnybą vykdę pareigūnai E. A., M. U., J. K., R. T., O. V., A. K., V. M. ir muitinės pareigūnas D. Z. negalėjo matyti R. J. ir G. U., nes, kaip buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, šie pareigūnai į neapmuitinama „Duty free“ parduotuvę pateko apėję muitinės bei pasienio kontrolės patikrinimo vietas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas T. Š. 2011-10-20 kreipėsi į Rinktinės vadą V. I. su tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodė Vilniaus rinktinės Sargybos būrio pasieniečių R. J. ir G. U. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus (t.1, b. l. 16).

Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado 2011-11-14 nutarimu Nr. 163-251 pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.1 p. nuostatas, šiais veiksmais padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Lt bauda (t. 1, b. l. 30–31).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutarimu R. J. pripažintas kaltu dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 str. 1 d. pažeidimo padarymo, tačiau jo veika kvalifikuota ne kaip Taisyklių 47.1 p., o kaip Taisyklių 50 ir 50.1 p. pažeidimai. Minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutarimu Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado 2011-11-14 nutarimas Nr. 163-251 panaikintas ir pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 str. 1 d. – 225 Lt bauda.

Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyris Rinktinės vado pavedimu atliko tarnybinį patikrinimą ir 2011-12-22 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad 2011-10-14 apie 22.18 val. Rinktinės pasieniečiai R. J. ir G. U., pažeisdami Medininkų kontrolės punktų režimą, pateko į „Duty free“ parduotuvę, ten įsigijo prekių ir, išvengdami muitinės ir pasienio kontrolės, apie 22.32 val. išvyko iš punkto. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad minėtais veiksmais R. J. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str., 15 str. 1 d. 1 ir 5 p., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 3 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.1, 4.5 p., VSAT pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės), patvirtintų VSAT vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.1 p. reikalavimus, pažemino pareigūno vardą bei sulaužė pareigūno priesaiką, todėl pareiškėją siūloma atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktą (t.1, b. l. 8–15).

Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. ir 2011-12-22 Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada Nr.(21/20)-27-109, 2011-12-23 įsakymo Nr. TE-371 1.1 p. Rinktinės Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį R. J. atleido iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 126–127).

Byloje spręstinas ginčas dėl R. J. skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus rinktinės vado 2011-12-23 įsakymo dalį, kuria pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, grąžinti pareiškėją į Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir priteisti iš atsakovės kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl Vilniaus rinktinės vado 2011-12-22 įsakymo dalies, kuria R. J. atleistas iš vidaus tarnybos, pagrįstumo bei teisėtumo

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant R. J. skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus rinktinės vado 2011-12-23 įsakymo dalies, kuria pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad skundo reikalavimus R. J. grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju Medininkų kontrolės posto teritorijoje esančioje „Duty free“ parduotuvėje nesilankė, o pareigūnai, peržiūrėję vaizdo įrašą, nepažįstamą asmenį klaidingai identifikavo kaip pareiškėją. Todėl, sprendžiant ginčą, būtina nustatyti ar byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto T. Š. 2011-10-20 tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad, peržiūrėjus Medininkų pasienio kontrolės poste filmuotą vaizdo medžiagą nustatyta, jog 2011-10-14 apie 22.18 val. Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečiai R. J. ir G. U., pažeisdami Medininkų pasienio kontrolės posto režimą, pateko į parduotuvę „Duty free“, ten įsigijo prekių ir, išvengdami muitinės bei pasienio kontrolės, apie 22.32 val. išvyko iš punkto. 2011-10-16 už akcizinių prekių gabenimo tvarkos pažeidimus buvo sulaikytas pareigūnas G. U., kuris paaiškino, kad prekes pirko 2011-10-14 vakare, su R. J. nuvykęs į Medininkų kontrolės posto teritorijoje esančią parduotuvę „Duty free“ (t. 1, b. l. 16, 18).

Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadas G. M. 2011-11-18 tarnybiniame pranešime patvirtino, kad, peržiūrėjus pateiktus 2011-10-14 vaizdo įrašus, prie darbo vietos Nr. 9 (atvykimas į Medininkų SPP iš Lietuvos Respublikos pusės) 22.18 val. buvo pastebėti Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečiai R. J. ir G. U., dėvintys civilinius drabužius ir einantys į Medininkų SPP teritoriją (t. 1, b. l. 32). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas G. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus rinktinėje Padvarionių užkardos vado pareigose. R. J. buvo jo pavaldinys ne vienerius metus, todėl iš vaizdo įrašo atpažino pareiškėją iš bruožų, eisenos, rūbų. Nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo santykiai nėra priešiški.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. Š. paaiškino, kad dirba Vilniaus rinktinėje Imuniteto poskyrio vyriausiuoju specialistu, todėl R. J. pažįsta. Patvirtino, kad 2011-10-14 22.18 val. filmuotame vaizdo įraše atpažino pareiškėją R. J.. Taip pat paaiškino, kad pareigūnai R. J. ir G. U. į Medininkų kontrolės posto teritoriją galėjo patekti be patikrinimo, kadangi dirbo tame pačiame punkte ir žinojo kamerų išsidėstymą, darbo specifiką (t. 1, b. l. 148–149).

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus rinktinėje specialiosios paskirties užkardoje, todėl pareiškėją pažįsta, jų tarpusavio santykiai nėra priešiški. M. A. patvirtino, kad iš minėto vaizdo įrašo atpažino R. J.. Taip pat paaiškino, kad patekti į parduotuvę „Duty free“ galima tik perėjus punktą (devinta darbo vieta), kuri yra nuolat kontroliuojama muitinės pareigūnų. 2011-10-16 atlikto patikrinimo metu tarp R. J. daiktų akcizinių prekių nerasta (t. 1, b. l. 150–151).

Teismas, vertindamas liudytojų T. Š., G. M. ir M. A. parodymus, daro išvadą, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtina tą esminę aplinkybę, kad R. J. nagrinėjamu atveju 2011-10-24 apie 22.18 val. buvo Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje parduotuvėje „Duty free“. Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad su R. J. dirba ilgą laiką, pareiškėją pažįsta asmeniškai, su juo palaikė normalius, nepriešiškus santykius. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei nagrinėjant bylą nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu.

Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad Vilniaus rinktinės 2011-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2011-10-24 22.18 val. Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje parduotuvėje „Duty free“ vaizdo stebėjimo įranga buvo užfiksuotas R. J..

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad R. J. nagrinėjamu atveju parduotuvėje „Duty free“ lankėsi ne tarnybos metu. Todėl, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Taisyklių 50 ir 50.1 p. nuostatas, įpareigojančias pasienio kontrolės punkto teritorijoje dirbančių valstybės institucijų ir ūkio subjektų darbuotojus, prieš patenkant į pasienio kontrolės punktą, pateikti tarnybinius pažymėjimus arba leidimus.

Teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Elgesio taisyklių 14.1 p. nuostatas, nustatančias, jog ne tarnybos metu pareigūnai privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, o taip pat Etikos taisyklių 2.1, 4.5 p. ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1, 6 d. įtvirtintas bendro pobūdžio nuostatas, įpareigojančias laikytis teisės aktų reikalavimų, nesinaudoti tarnybine padėtimi. Tačiau, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įst. 3 str. 3 p. nuostatos nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, nes, kaip minėta, pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne tarnybos metu ir situacija, kuri galėtų būti vertinama kaip interesų konfliktas pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 1 str. 4 d., nekilo.

Iš skundžiamo Vilniaus rinktinės vado 2011-12-23 įsakymo bei Vilniaus rinktinės 2011-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvados, kuria remiantis buvo priimtas šis įsakymas, matyti, kad pareiškėjas iš užimamų pareigų buvo atleistas pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p., todėl, sprendžiant ginčą, būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo prielaidas.

Statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 str. 1 d. 7 p. Šio punkto turinį atskleidžia Statuto 2 str. 7 d., kurioje pateikiamas sąvokos “Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas ­– tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 2 str. 7 p., yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (adm. b. Nr. A11-129/2004, adm. b. Nr. A8-489/2007, adm. b. Nr. A438-1561/2008).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pažeisdamas Medininkų kontrolės punkto režimą, 2011-10-14 apie 22.18 val. ne tarnybos metu pateko į Medininkų sienos perėjimo punkto teritorijoje esančią parduotuvę „Duty free“.

Kaip minėta, šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 50 p., 50.1 nuostatas, kad į pasienio kontrolės punktą įleidžiami pasienio kontrolės punkto teritorijoje dirbantys valstybės institucijų ir ūkio subjektų darbuotojai, pateikę tarnybinius pažymėjimus arba leidimus.

Vertinant R. J. padaryto pažeidimo sunkumą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 str. 1 d. padarymu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šį administracinį pažeidimą gali būti skiriama pati švelniausia įstatyme numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taigi, minėtas administracinis pažeidimas pagal savo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nelaikytinas sunkiu. Be to, nors Vilniaus rinktinės 2011-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad R. J. veiksmai buvo savanaudiški, pažeidžiantys muitinės kontrolės procedūras, pačioje išvadoje visiškai neanalizuojama, ar dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės (išvengta mokestinių prievolių, padaryta žala valstybės biudžetui ar pan.), nepateiktas muitinės kontrolės išvengimo teisinis vertinimas. Todėl negali būti pripažįstama, kad dėl pareiškėjo veiksmų būtų kilusi žala. Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. A. patvirtino, kad pas R. J. akcizais apmokestinamų prekių nerasta (t. 1, b. l. 150).

Įvertinus R. J. padarytą pažeidimą jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, visumoje su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, atsižvelgus į tai, kad pažeidimu žala padaryta nebuvo, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą VSAT ar ją sukompromitavo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai negali būti pripažįstami akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, t. y. tokio pobūdžio, už kuriuos taikytinos Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatytos pasekmės.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad Vilniaus rinktinės vado 2011-12-22 įsakymo dalis, kuria R. J. atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytina pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintina.

Dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma grąžinti pareiškėją į Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir priteisti iš Vilniaus rinktinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, pagrįstumo ir teisėtumo.

Darbo kodekso 297 str. 3 d. nustatyta, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Statuto 59 str. 1 d. nustatyta, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p. nuostatas.

Atsakovė nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, numatytų Statuto 59 str. 2 d., kurioms esant pareiškėjas negalėtų būti gražintas į pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra kliūčių grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.

Teismui pripažinus, kad Vilniaus rinktinės vado 2011-12-23 įsakymo dalis, kuria R. J. atleistas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas ir naikintinas, minėti pareiškėjo skundo reikalavimai tenkintini, t. y. pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo iš tarnybos eitas Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir iš Vilniaus rinktinės pareiškėjo naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuotiną nuo 2011-12-24 iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas dienos.

Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo.

Darbo kodekso 299 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis:1) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Valstybės tarnybos įstatyme minėtos Darbo kodekse numatytos papildomos garantijos nėra reglamentuojamos, tad nagrinėjamu atveju taikytini Darbo kodekso 299 str. 1 d. 1, 2 punktai. Toks teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007-08-30 nutartis adm. b. Nr. AS10-480/2007 ir kt.).

Teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjo iki atleidimo iš tarnybos gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo lygus 2 082,70 Lt (t. 1, b. l. 130).

Atsižvelgus į tai, sprendimo dalis dėl R. J. grąžinimo į Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir 2 000 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės Vilniaus rinktinės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktame skunde nurodė, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo bus pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2011-12-23 įsakymo Nr. TE-371 „Dėl R. J. ir G. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria R. J. nuo 2011-12-23 atleistas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigų.

Grąžinti R. J. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas.

Priteisti R. J. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, kuris skaičiuotinas nuo 2011-12-24 iki pareiškėjo grąžinimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas.

Sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir 2 000 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.