- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- eI3-2066-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07585-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. O. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. O. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. O. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Seimo kanclerio 2023 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) tenkinus reikalavimą ir panaikinus Įsakymą, pripažinti, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėja nurodo, jog ji nuo 1991 m. birželio 16 d. dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, šiuo metu jos pareigos - Ekonomikos komiteto biuro (toliau - ir Biuras) patarėja (Europos Sąjungai (toliau – ir ES)).
Pareiškėja pažymi, jog ji su Įsakymu ir jo pagrindu skirta nuobauda nesutinka. Akcentuoja, jog skiriant nuobaudą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu sudarytos komisijos išvada, tačiau nebuvo vadovautasi komisijos narių E. B. ir N. L. atskirojoje nuomonėje nurodytomis aplinkybėmis, kurios, mano, yra itin svarbios ir, priimant skundžiamą Įsakymą, jos neabejotinai taip pat turėjo būti įvertintos.
Nurodo, jog 2023 m. balandžio 6 d. jos tiesioginė vadovė, t. y. Biuro vedėja R. P., paprašė jos, kad ji kartu su ja nueitų į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) Il-ųjų rūmų sandėlį ir padėtų Biuro patarėjai L. J. laiku ir tinkamai pasirengti planuojamai Seimo Ekonomikos komiteto narių tarnybinei komandiruotei į Lenkiją, kurios metu narius lydės L. J.. Šis Biuro vadovės prašymas buvo sąlygotas dviejų veiksnių: 2023 m. balandžio 5 d. Seimo valdybos sprendimo Nr. SV-S-879 „Dėl Seimo narių dalyvavimo susitikimuose su Lenkijos Respublikos Seimo ekonomikos ir plėtros komisijos atstovais“, kuriame nurodyta, kad į komandiruotę vyksta ir L. J., bei aplinkybės, kad L. J. į komandiruotę užsienyje yra siunčiama pirmą kartą. Pažymi, jog Seimo valdybai nusprendus, kad į komandiruotę Varšuvoje komandiruojami Seimo nariai, o kartu su jais vyksta Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėja L. J., būtent jai, kaip didelę patirtį turinčiai darbuotojai, Biuro vedėja ir pavedė padėti kolegei, kadangi ji turi ne tik reikiamą patirtį ir žinias, tačiau pasižymi supratimu, tolerancija, geranoriškumu ir abipuse pagalba.
Vykdant pavedimą, pareiškėja kartu su vedėja R. P. nuėjo į Seimo Il-ųjų rūmų sandėlį, kur jau buvo Biuro patarėja L. J., kito skyriaus - Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėja S. L. bei nepilnametis L. J. sūnus.
Nurodo, jog pareiškėjai su Biuro vedėja nuėjus į sandėlį ji vykdė vadovės pavedimą - teiravosi L. J., kokiems asmenims ji renka dovanas: klausė, ar ambasadoriui, ar jo pavaduotojui; L. J. atsakius neigiamai, ji teiravosi, kas susitikime dalyvaus, koks ambasados darbuotojas, kokio rango, ar bus susitikimas su ombudsmenu, ar susitikimui su Lenkijos parlamento komitetu vadovaus vyras ar moteris; kolegė atsakė, kad ji nežino, klausimas derinamas. Anot pareiškėjos, tuomet, vertindama situaciją, ji pasiūlė pirmiausia numatyti dovanas aukščiausio rango susitikimų dalyviams, o paskui, įvertinus likusią lėšų sumą, parinkti kitas dovanas.
Pareiškėja pažymi, kad jai nuoširdžiai stengiantis išsiaiškinti, kuriems asmenims (rangas, lytis ir pan.) reikalingos dovanos, pamačiau Biuro patarėjos L. J. sudirgimą. Tapo matoma, kad kolegė suvokia, jog nežino dalykų, kurie, manytina, ir būtini pavedimo įvykdymui (kam ir kokias dovanas rinkti). Siekdama švelninti situaciją, pasiteiravau Veiklos administravimo departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus specialistės V. V., ar sandėlyje yra kaklaraiščių su Vyčio simbolika, ar skarelių. Man buvo atsakyta, kad dovanų yra, taip pat jų bus ir kitą savaitę, tad ji pasiūlė kreiptis tuomet, kai bus konkrečiai aišku, kokiems susitikimams dovanos reikalingos. Tuomet su Biuro vedėja palikome patalpą.
Teigia, kad pokalbio su Biuro patarėja L. J. eigoje tapo matyti, kad L. J. pati susiprato, jog nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti pavedimo ir surinkti dovanas, kadangi neturi būtinos ir pakankamos informacijos, todėl jai būtent tai ir sukėlė susierzinimą, kuris tapo aiškiai matomu. Pareiškėjai susidarė įspūdis, kad L. J. įsižeidė, kad į sandėlį atėjo ji ir Biuro vedėja bei ji (pareiškėja) ėmė stengtis jai padėti, klausdama esminių ir elementarių klausimų, o ji į juos negalėjo atsakyti ir viso to liudininke tapo L. J. vadovė - Biuro vedėja. Kitaip tariant, galimai, L. J. nepatogiau pasijuto, kadangi vedėjos akivaizdoje tapo aišku, kad ji nėra pasirengusi atlikti jai pavestą užduotį: ji nežinojo būtinos ir pakankamos informacijos, šiuo atveju apie tai, kam skirtos dovanos. Pareiškėja nurodo, jog ji savo elgesyje neįžvelgia neteisėtumo, kaip tarnybinės atsakomybės taikymui būtino elemento, mano, kad kolegė pernelyg jautriai sureagavo į dalykinius klausimus, į kuriuos atsakymų neturėjo. Papildomai pažymi, kad jos klausimai buvo dalykiški ir esmingi esamoje situacijoje: mano, kad nežinant kam, kokio rango asmenims skirtos dovanos, jų ir neįmanoma surinkti. Kitaip tariant, jos klausimai kolegei, atskleidė, kad tuo metu ji nebuvo tinkamai pasirengusi atlikti jai pavestų funkcijų. Akivaizdžiai tą suprato ir pati kolegė L. J., todėl jai natūraliai ėmė kilti nepasitenkinimas.
Akcentuoja, jog L. J. atžvilgiu nepasakė nė vieno netinkamo, nemandagaus žodžio, nepasielgė priešingai teisei, nepadarė tarnybinio nusižengimo. Nepaisant to, juto, kad po kelias minutes trukusio pokalbio L. J. buvo susierzinusi, todėl ji, vos sugrįžusi į savo kabinetą, paskambino V. V. bei atsiprašė, kad jai teko dalyvauti nemalonioje situacijoje. Analogiškai paskambino ir Strategijų ir inovacijų skyriaus patarėjai S. L., kuri jai nurodė, kad ji turėtų atsiprašyti L. J., kadangi pokalbį girdėjo ir mamos (L. J.) susierzinimą matė jos sūnus. S. L. atkreipus pareiškėjos dėmesį į tai, kad situacijoje dalyvavo nepilnametis, ji kreipėsi į Biuro vedėją, paprašė, kad su ja nueitų pas L. J.. Joms nuėjus, kabinete buvo ir L. J. su sūnumi. Pareiškėjai vos pradėjus kalbėti, kad ji atsiprašo dėl susiklosčiusios situacijos, kurioje dalyvavo ir L. J. sūnus, ji ėmė itin karščiuotis, nepagarbiai kalbėti ir jos su Biuro vedėja tiesiogine to žodžio prasme buvo išvarytos iš Biuro patarėjos kabineto.
Atkreipia dėmesį į tai, jog ilgus metus dirbdama toje pačioje darbovietėje, visuomet su kolegomis sutarė puikiai – bendravo ir bendrauja dalykiškai, pagarbiai. Yra linkusi padėti, pagelbėti, atjausti, suprasti. Tarp jos ir jokių kitų kolegų niekuomet nėra kilę jokių ginčų, konfliktų, nėra buvę absoliučiai jokių kontraversiškų situacijų. Visą tai pagrindžia aplinkybė, kad net 10 metų iš eilės, t.y. nepertraukiamai 5 kadencijas, buvo renkama Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke. Pasibaigus paskutinei - penktai kadencijai, savo kandidatūros į vadovės pareigas tiesiog nebekėlė (dėl asmeninių aplinkybių). Iki jai tampant Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke, sąjunga turėjo apie 60 narių, jos paskutinės kadencijos pabaigoje buvo net 150 narių. Mano, jog 32 darbo metai Seimo kanceliarijoje ir jokių konfliktų su jokiais kolegomis, ją charakterizuoja teigiamai.
Pažymi, jog per ilgus darbo Seimo kanceliarijoje metus ne kartą buvo skatinta, gavo padėkų.
Papildomai pažymi, kad ir asmeniniame gyvenime stengiasi vadovautis tais pačiais principais - gerbti kitą, elgtis pagarbiai. Nurodo, jog 2022 m. yra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos seniūno padėką už puoselėjamą namų aplinką.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog jai skirta nuobauda ir apskritai susiklosčiusi situacija ją be galo skaudina, jaučiasi neteisingai apkaltinta ir nubausta, kartu - neišgirsta, nesuprasta ir laiko, kad ši situacija yra ne apie ją.
Iš Išvados ir jos pagrindu priimto Įsakymo yra matyti, kad ji esu kaltinama neapibrėžtai, t. y. pažeidimo objektu formaliai nurodyti teisės aktuose įtvirtinti elgesio reikalavimai - pagarba, etika ir pan. Tuo tarpu Išvadoje niekaip neatsispindi pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. jos, kaip valstybės tarnautojos, neteisėtas elgesys. Pareiškėjai yra neaišku tai, kuo ji buvo apkaltinta, t. y. ar buvo ir yra apkaltinta, kad nepagarbiai kalbėjo. Pareiškėja nurodo, jog ji nevartojo jokių necenzūrinių ir/ar nepagarbių išsireiškimų, ji nežemino kolegės, neteigė jokių ją menkinančių teiginių, nedarė jokių išvadų apie jos kompetenciją. Vienintelis dalykas, kurį ji padarė, tai galimai pernelyg uoliai vykdė pavedimą ir uždavė klausimus, iš kurių visiems, įskaitant ir pačią L. J., tapo aišku, kad ji esamu metu negali tinkamai įvykdyti užduoties, kadangi jai nėra žinoma būtina informacija. Ir taip, šita aplinkybė sudarė „nepatogumo“ jausmą visiems dalyviams. Tačiau tai nėra joks nusižengimas ir negali būti laikoma teisės pažeidimu. Juolab nebuvo ir net negali būti kalbama apie jos kaltę, kaip būtinąjį nusižengimo sudėties elementą. Galiausiai, itin svarbu, kad dėl susiklosčiusios situacijos ji atsiprašė visų dalyvių, kurie matė ir dalyvavo jos bei L. J. pokalbyje. Tai, anot pareiškėjos, irgi svarbus aspektas, vertinant jos, kaip valstybės tarnautojos, atliktus veiksmus.
Pareiškėjai, atrodo, kad ji Biuro vadovės jai pavestas funkcijas vykdė dorai, sąžiningai, visa širdimi. Tuo tarpu kolegės reakcija buvo sąlygota ne tiek jos klausimų, o jos pačios vidinės savijautos sąlygotos aplinkybės, kad ji nėra tinkamai pasiruošusi surinkti dovanas. Kitaip tariant, L. J. pasidarė žmogiškai pikta, kad ji nežino, kam ir kokias dovanas renka, o tai paaiškėjo net prie keturių kolegių, iš kurių viena yra tiesioginė pačios L. J. vadovė - Biuro vedėja. Akivaizdu, kad situacija tapo nejauki ir nemaloni. Nors itin svarbu tai, kad jai L. J. niekada nebuvo ir nėra pavaldi, tad jų pokalbis ir ši situacija negali būti vertinama, kaip jos pranašumas ir valdžios demonstravimas.
Nurodo, jog Išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, nėra visapusiškai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis ir laikytina, kad netinkamai kvalifikuoti jos, pareiškėjos, veiksmai: jos veiksmai nelaikytini sudarančiais tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi jai inkriminuota ne teisei priešinga veika, o vertinamojo pobūdžio aplinkybės, kurios savaime net nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo. Antra vertus, gali sutikti ir su aplinkybe, kad tai, kuo apkaltinta ir už ką jai skirta nuobauda, gali būti vertinama ir kaip mažareikšmiškumas.
Pareiškėjai, iki galo net ir nėra aišku, kuo ji buvo apkaltinta, koks jos žodis, žvilgsnis, kūno kalba, tembras ar dar kažkas, sudarė prielaidas konstatuoti teisei priešingą elgesį. Jai aišku viena - jos elgesys buvo dalykiškas, pagarbus, tačiau jo rezultate pati L. J. suvokė, kad nėra pasirengusi tinkamai atlikti pavestos užduoties. Būtent tai ir sukėlė jai neigiamą ir nepageidaujamą reakciją. Todėl pareiškėja be galo apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, jai ji yra itin nemaloni, tačiau mano, kad nurodyti įvykiai, aplinkybės ir konkrečiai jos elgesys nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu tarnybinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog skunde nepagrįstai nurodoma, kad ginčo atveju nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pastebi, kad Komisija, siekdama tinkamai atlikti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir išsiaiškinti, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, apklausė pareiškėją, incidento, kuris įvyko 2023 m. balandžio 6 d. (toliau – ir incidentas) metu sandėlyje buvusias Seimo kanceliarijos Ekonomikos reikalų komiteto biuro vedėją R. P., Veiklos administravimo departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus specialistę V. V. ir Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėją S. L.. Be to, atliekant nurodytą tyrimą, po kiekvieno Komisijos posėdžio visų posėdyje dalyvavusių asmenų buvo teiraujamasi, ar klausimai buvo užduoti korektiškai, ar posėdžio metu jautėsi patogiai, į kuriuos visi apklaustieji asmenys atsakė teigiamai. Komisija, išanalizavusi surinktą medžiagą apie incidentą, jo aplinkybes, visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus nustatė, motyvavo ir nurodė Išvadoje, įskaitant ir tai, kad pareiškėja „L. J. atžvilgiu elgėsi nepriimtinai (klausinėjimas, primenantis egzaminavimą, klausimų seka, intensyvumas, jų uždavimo būdas, kūno kalba, veido išraiška, balso tonas)“. Pareiškėjos netinkamu elgesiu laikomas klausinėjimas (ne užduotų klausimų turinys), primenantis egzaminavimą, klausimų seka, jų intensyvumas, uždavimo būdas, kūno kalba, veido išraiška, balso tonas, kurie padarė psichologinį poveikį Biuro patarėjai L. J., pažemino jos orumą bei sukūrė priešišką, bauginančią ir žeminančią aplinką (pašalinių asmenų (kitų Seimo kanceliarijos padalinių darbuotojų) akivaizdoje sudarė įspūdį, kad L. J. nekompetentinga ir negali savarankiškai atlikti jai pavestos užduoties). Ir, atsižvelgiant į Išvadoje pateiktą apklausų informaciją apie L. J. savijautą incidento metu ir po jo, Komisija pagrįstai įvertino, kad incidento metu buvo įžeistas L. J. orumas, ir toks Komisijos situacijos įvertinimas atitinka teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens orumas – tai savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-944/2001; kt.); Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje taip pat rėmėsi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktu asmens orumo apibrėžimu – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Išvadoje bei Įsakyme pateikta informacija, Komisijos atlikto tyrimo metu buvo tinkamai nustatyta ir aiškiai nurodyta veika, kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo pareigų atlikimą.
1. Pagalba turi remtis abipusiškumu: neužtenka vien siekio padėti, reikia, kad asmuo, kuriam siekiama suteikti pagalbą, priimtų pagalbą. Pagalbos santykiai yra dvišaliai, t. y. neįmanoma pagalbos tikslo, kurį nurodo pareiškėja, siekti prievarta. Galimai dėl siekio savarankiškai atlikti užduotį, kuri Biuro patarėjai, net vykstant į komandiruotę pirmą kartą, yra įveikiama (tai patvirtino ir Biuro vedėja R. P., ir savo paaiškinimuose – pareiškėja) ar dėl nurodytų tarpusavio santykių komplikacijų, L. J. pagalbos į pareiškėją nesikreipė, tačiau pareiškėja nurodo, kad ji Incidento metu teikė pagalbą L. J. – toks pagalbos teikimas per prievartą negali būti laikomas tinkamu ir priimtinu ir toks pareiškėjos elgesys sukūrė priešišką, bauginančią ir žeminančią aplinką ir tuo pačiu pažemino kitos Seimo kanceliarijos darbuotojos, L. J., orumą.
2. Pagalba turi būti teikiama profesionaliai. Paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad ji nuėjo padėti, o L. J. galimai susijaudino dėl situacijos, kai jai buvo užduodami klausimai, o ji negalėjo į juos atsakyti, nors, pripažįsta, kad konkrečiai atsakyti į užduodamus klausimus nebuvo galimybės dėl objektyvios priežasties – priimančioji šalis dar nebuvo jų pateikusi detalios ir galutinės informacijos apie vardinę priimančiosios šalies asmenų sudėtį, o, nesant šios informacijos, galutinis sprendimas dėl dovanų pasirinkimo negalėjo būti priimtas. Taigi, pareiškėja galėjo, pavyzdžiui, incidento metu tiesiog pastebėti L. J., į ką reiks atkreipti dėmesį, gavus detalią informaciją apie vizitą, arba, jei vis dar būtų poreikis ir L. J. būtų paprašius pagalbos, užduoti klausimus L. J. tik tada, kai priimančioji šalis būtų pateikusi detalią informaciją apie vizitą. Taigi esant objektyviai priežasčiai, pareiškėjai tęsti kolegės klausinėjimą buvo neprofesionalu. Tai yra netinkamas elgesys, ką Išvadoje nurodė Komisija, o visi incidente dalyvavę darbuotojai sutiko, kad ši situacija buvo neįprasta ir nemaloni.
3. Pagalbos teikimo būdas turi būti toks, kad pagalbos gavėjas norėtų ir galėtų ją priimti, tuo tarpu pareiškėja pasirinko klausimus užduoti tokia klausimų seka, intensyvumu, kad tai nelaikytina kolegiška pagalba ir toks klausinėjimas labiau priminė egzaminavimą, t. y. asmens žinių patikrinimą, siekiant įvertinti ar nuvertinti kolegės žinias, bet ne siekiant padėti plėsti kolegės kompetencijas, – toks klausinėjimas kūrė priešišką, bauginančią ir žeminančią aplinką, darė įspūdį, kad L. J. nekompetentinga ir negali savarankiškai atlikti jai pavestos užduoties. Atsižvelgiant į pareiškėjos ilgametę profesinę patirtį, į tai, kad pareiškėja buvo ilgametė Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, pareiškėja, siekdama padėti L. J., kaip tik turėjo elgtis taip, kad skatintų ją tobulėti, galėjo teikti siūlymus, pastabas asmeniškai (nedalyvaujanti kitiems asmenims) ar pan,, tačiau to nepadarė.
4. Kūno kalba neatspindėjo geranoriškumo. Geranoriškas elgesys apima ne tik klausimų turinį, bet taip pat ir papildomus aspektus, kaip kūno kalba, veido išraiška, balso tonas, kurie lemia klausytojų suvokimą apie kalbėtojo intencijas, teikiant verbalinę informaciją, ką nori pabrėžti kalbėtojas, kokį poveikį šia informacija norima padaryti ir pan. Incidento metu pareiškėjos kūno kalba veido išraiška, balso tonas padarė psichologinį poveikį L. J., pažemino jos orumą bei sukūrė priešišką, bauginančią ir žeminančią aplinką. L. J. pakomentavo, kad iš pat pradžių atėjusi pareiškėja atsistojo grėsminga poza, įsirėmusi rankomis ir iš aukšto klausimus formulavo su nuostata, kad viską L. J. padarė neteisingai. Komisija Išvadoje atkreipė dėmesį, kad L. J. tiesiog buvo „uždaryta“ mažoje erdvėje, ir negalėjo išeiti, nes sandėlyje vos yra vietos sutilpti trims-keturiems asmenims, o jų ten buvo šeši, be to, tarpduryje stovėjo Biuro vedėja. V. V. nurodė, kad situacijos sandėlyje negalėtų pavadinti įprasta darbine, ji mano, kad pareiškėja atėjo į sandėlį norėdama parodyti savo viršenybę, o pareiškėjos toną ji įvardijo kaip menkinantį.
Akcentuoja, jog pareiškėjos elgesys incidento metu buvo netinkamas ir padarė neteisėtą poveikį L. J. ir, be to, sukėlė nemalonius išgyvenimus kitiems incidente dalyvavusiems asmenims. Pareiškėjos veikimas incidento metu negali būti laikomas geranoriška pagalba ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos elgesys neatitiko visuotinių elgesio taisyklių, į pareiškėjos ilgametę patirtį Biure, ji privalėjo suprasti savo veiksmų ydingumą tiek bendražmogiška prasme, tiek ir jų priešiškumą teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė. Atlikus tyrimą, buvo tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos veiksmuose buvo kaltė.
Taip pat pastebi, kad Komisija, atlikdama tyrimą, įvertino ir pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą (pastaruosius trejus metus pareiškėja buvo vertinama labai gerai) ir šią aplinkybę pripažino kaip lengvinančia aplinkybe, sprendžiant dėl siūlytinos tarnybinės nuobaudos – Įsakymu buvo skirta Komisijos pasiūlyta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2023-2025 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Seimo kanclerio 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2023-2025 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ nustatytas strateginis veiklos tikslas: „formuoti vertybėmis grindžiamą Seimo kanceliarijos organizacinę kultūrą“ bei veiklos prioritetas „Seimo kanceliarijos veiklos efektyvumo didinimas užtikrinant darbuotojų gerovę – gerinant Seimo kanceliarijos kaip patrauklaus darbdavio įvaizdį, toliau bus kuriama ir diegiama darbuotojų motyvavimo, įsitraukimo didinimo ir inovatyvios organizacinės kultūros vystymo sistema. Siekiant išlaikyti kompetentingus, įsitraukusius, vertę organizacijai ir visuomenei kuriančius darbuotojus, daug dėmesio skiriama psichosocialinės darbo aplinkos (saugi ir patogi fizinė darbo vieta, lanksčios darbo sąlygos, užduočių įvairovė, saviraiškos galimybės, skaidrūs karjeros planavimo ir sprendimų priėmimo procesai ir kt.) gerinimui, darbuotojų emocinės savijautos ir laimingumo darbe stebėsenai, įsitraukimo į įstaigos veiklos tobulinimą ir sprendimų paiešką skatinimui, analizės ir pagrindimo, procesų ir projektų valdymo, strateginio planavimo ir kitų kompetencijų, reikalingų kokybiškam teisėkūros procesui užtikrinti, ugdymui. <...>“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atstovės atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu liudininkė S. L. parodė, jog Seimo kanceliarijoje šiuo metu nebedirba, anksčiau buvo Seimo kanceliarijos Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėja, Seimo kanceliarijoje dirbo 16 m. Nurodė, jog L. J. jai paskambino paklausti apie smulkmenas, rekomendacijas, kadangi ji daug metų dirbo protokolo skyriuje. Jai lyg ir pirmas dovanų rinkimas vizitui. Jos kartu nuėjo į sandėlį, kartu su L. J. atėjo ir jos sūnus, kurį matė pirmą kartą. V. V. pradėjo rinkti suvenyrus. Paskambino po kelių minučių kažkas telefonu ir L. J. kalbėdama labai susijaudino. Girdėjo, kaip telefonu klausė, kas prašė ateiti. Buvo minėtas Seimo narys K. S.. L. J. norėjo rinkti dovanas viena. Atėjusios R. O. D. pokalbis su L. J. buvo griežtas, nebuvo klausiama ar galėtų patarti, ar padėti. L. J. klausė, kodėl jai neleidžiama pačiai rinkti dovanų, tačiau R. O. D. atsakė, kad ji nieko nežino. Ji (liudininkė) pati paklausė, kodėl taip nepasitiki L.. R. O. D. atsakė, kad jai Seimo narys pavedė kontroliuoti ir žino, kas labiau tinka Seimo nariui. R. O. D. kūno kalba buvo grėsmingai išreikšta, šnekėjo labai pamokamu tonu, tarsi žmogus kalbėtų esantis aukštesnėse pareigose. Kaip iš aukštesnio žemesniam. Kontroliuojantis, nepasitikėjimo pilnas turinys. R. O. D. ir Biuro vedėjo R. P. buvo užtvėrusios išėjimą iš sandėlio. Nepamena, bet atrodo, kad dovanų nesurinko. L. buvo labai susijaudinusi, rankos drebėjo, verkė. Ji (liudininkė) pati buvo šoke, net negalėjo įsivaizduoti, kad tokia situacija galėtų kilti. O. R. D. klausimai L. gal ir buvo dalykiški. Jeigu kalbant apie turinį klausimai dalykiški, tačiau užduoti prievaizdo tonu. Lyg ir galima traktuoti kaip pagalba, tačiau ne sandėlyje, ne prie visų kolegų. Gal ir galėjo atrodyti, kad L. nepasirengus, tačiau sandėlis ne ta vieta. Biuro vedėja netarė nei žodžio, jos vaidmuo kaip garanto, sunku įvertinti jos vaidmenį. Prievaizdo prie prievaizdo. Siuvenyrų, dovanų pasirinkimas sandėlyje nėra baigtinis etapas, galima kabinete grįžus apžiūrėti, nueiti pas Seimo narį. L. J. sudarė įspūdį, kad orientavosi. Nėra lengva sandėlyje orientuotis, nes gal atnaujintas asortimentas. L. nežinojo tikslaus delegacijos narių, dovanų sąrašo. Yra normalu nežinoti, nerašyta taisyklė yra pasiimti daugiau dovanų. Su vedėja L. J. derinti dovanų neturėjo, galima derinti su Seimo nariu. Įprasta praktika kreiptis dėl pagalbos, šiuo atveju jos (liudininkės) kompetencijų pakako pilnai, ne vienam padėjo su vizito organizavimu. Su L. J. buvom vienam dideliame Biuro (komiteto) renginyje, todėl abidvi gerai žinom darbą. Atėjimo pareiškėjos į sandėlį tikslas kontroliuoti, įstumti į rėmus. Atrodė, kad formalus tikslas buvo padėti išrinkti dovanas, bet iš tikrųjų kontroliuoti. Vėliau pareiškėja paskambino ir pasakė, kad nori jos atsiprašyti, nurodė, kad nekorektiškas elgesys, kad ji visko apie L. nežino. Atsiprašė dėl to, kad jai teko būti tokioje situacijoje, tarsi stebėtų šeimyninį kivirčą. Pareiškėja pati supranta, kad jos elgesys yra nekorektiškas. Tarsi iš mandagumo, tarsi iš baimės buvo atsiprašymas, užbėgant įvykiams už akių. Kokios bebūtų aplinkybės, tokios situacijos neturėtų būti, nes tai yra darbas ir pašaliniai žmonės. Taip neturėtų bendrauti, net ir artimųjų aplinkoje. Nekilo mintis, kad atėjo į sandėlį vedėjos paliepimu.
Teismo posėdžio metu liudininkė V. V. parodė, jog ji nuo 2003 m. dirba Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus specialiste. Su pareiškėja sieja kolegiški santykiai. L. J. nepažįsta, matė tik per incidentą. Į jos pareigas įeina išduoti suvenyrus kelionėms. L. J. į sandėlį atėjo kartu su S. L., aiškiai davė suprasti, kad atėjo tik apsižūrėti. L. ruošėsi vizitui į Lenkiją ir atėjo apsižiūrėti suvenyrų. Būnant joms sandėlyje atėjo R. O. D. su Biuro vedėja, jos išreiškė abejone L. kompetencija, siūlė ką išrinkti vizitui, nors net nebuvo aišku kokia sudėtis. L. susigūžė ir tylėjo, buvo ties verkimo riba. Šnekėjo R. O. D., tiksliai nepamena. Klausimai nebuvo nemandagūs, jie buvo menkinantys, visiška abejone L.. Žodžių neprisimena. Nemano, kad geranoriškai atėjo, iš karto suabejojo L. kompetencija. Tokių situacijų nebuvo mačiusi. Nebuvo maloni situacija. Pabrėžė, kad yra S., kuri turi didelę patirtį ir padės dovanas išsirinkti. Tarptautinių ryšių skyriuje S. L. kompetencija pati didžiausia, įskaitant ir pareiškėjos. Miglotai prisimena incidento pabaigą. Vedėja nesiėmė jokių sustabdymo veiksmų. Mano, jog turėjo imtis veiksmų. Rinktis suvenyrų ateina arba tas asmuo, kuris yra paskiriamos Seimo valdybos, arba pats Seimo narys. Nepanaudotas dovanas galima grąžinti. Ji (liudininkė) bandė jas raminti, kad dovanos bus išrinktos. Po įvykio pareiškėja nebuvo su ja susisiekusi. Nepamena kokius klausimas pareiškėja uždavė L. J..
Teismo posėdžio metu liudininkė L. J. nurodė, jog ji yra Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėja, dirba 11 metų. Baigusi Teisės fakultetą. Su pareiškėja yra kolegės 11 metų. Į komandiruotę Lenkijoje vyko pirmą kartą. Seimo valdyba sprendimą dėl vykimo priėmė 2023 m. balandžio 5 d. Buvo patvirtinta preliminari programa. Incidentas įvyko balandžio 6 d. Į komandiruotę išvyko balandžio 13 d., o tik balandžio 12 d. 16 val. gavo iš darbuotojų Lenkijoje – lenkų Seimo programą. Visada įteikiamos dovanos, reikia turėti 7-8 komplektus, iš kurių Seimo pirmininkui pagerintas, dar ombudsmenui. Tik nuvykus į Lenkiją paaiškėjo faktai. Dovanų klausimai yra susiję su šalies specifika, todėl kreipėsi į kompetentingą žmogų – S.. Ji pagalbos neprašė. Sausio 27 d. nuotolinio susirinkimo metu R. P. pristatė, kad ji galėtų vykti į susitikimą ir pavedė išsiaiškinti organizavimo tvarką, jeigu reikės pagalbos galės kreiptis. Dėl komandiruotės komitetas priima sprendimą, koks dalyvaus patarėjas. Su S. L. pažįstama nuo 2013 m. organizuoto NATO renginio. S. L. paaiškino, jog lenkams Seimo skarelės nėra vežamos, kadangi URM skarelės yra identiškos. Be to, dėl dovanų bendravo ir su kitais žmonėmis. Balandžio 6 d. ryte Seimo komiteto pirmininko Starkevičiaus ji klausė dėl dovanų, bet jis pasakė, kad turi kitų užsiėmimų ir laiko tam neskirs. R. P. siūlė skareles. Ji norėjo labai gerai reprezentuoti. Beeidama į sandėlį sutiko R. P. ir pareiškėją. Pareiškėja nurodė jai nepalikti vedėjos nuošalyje. Jai būnant sandėlyje paskambino R. P. ir piktu tonu pasakė, kad ateis. Sandėlis yra patalpa 5x6 kvadratiniai metrai, joje yra stelažai, sieninė spinta. Tuo metu tenai buvome keturi žmonės. Įsiveržė R. P. ir pareiškėja, kurios užstojo išėjimą iš sandėlio. Sandėlio darbuotoja dar pajuokavo. Nurodė, kad pirmininkas liepė, sakė, kad ji nesugebės išrinkti dovanų. Pareiškėjos žodžiai buvo įžeidžiantys, klausimai buvo užduodami žeminančiu tonu. S. dar paklausė, kodėl neleidžiate L. pačiai išrinkti dovanų. Necenzūrinių žodžių nebuvo. Iš aukšto žiūrėjo. Pareiškėja neklausė informacijos, kuria ji dalinosi. Ji pati pirmininko paklausė, tačiau jis pasakė, kad tokio pokalbio nebuvo. Jautėsi, kad viršesnės moterys atėjo, kad ji nieko nesupranta, žeminantis žiūrėjimas. Patalpoje stojo absoliuti tyla. Vaikas, kuriam buvo 12 m., išsigando, nepaleido telefono. Kai pareiškėja išėjo, visi atsipūtė ir sakė - kas čia buvo. Ji grįžo į kabinetą. Tuomet įsiveržė Biuro vedėja: sukryžiavo rankas, filmavo telefonu. Sakė „atsiprašau“, bet akivaizdu, jog provokavo. Ji patyrė didžiulę reputacinę žalą. Potrauminiai klausimai. Turėjo dideles pasekmes: sutriko miegas, keletą mėnesių negalėjo sportuoti, vartojo vaistus depresyviom nuotaikom gerinti, vaikščiojo pas psichologą, darė jogą, buvo taikoma hipnoterapija, tam kad jaustųsi stabiliau. Ji viena augina vaiką. Visą Biurą iškvietė, papasakojo, bet ji yra atskirta nuo kolektyvo. K. S. viešai padėkojo už puikiai suorganizuotą vizitą. Jos ir pareiškėjos pareigos skiriasi, kadangi pareiškėja kuruoja ES, o ji dirba su atsinaujinančia energetika. Iki įvykio Seimo sandėlyje Biure dirbantys 7-8 žmonės dirbom dalykiškai, jokių bendrų darbų nedarė. Vaikas balandžio 5 d. turėjo temperatūros, todėl nėjo į mokyklą, norėjo kartu papietauti. Sūnus per didelis būti žaidimų kambaryje. Šis įvykis žinomas visiems Seimo nariams, aptarta su Seimo komiteto pirmininku, vaiko mokyklos tėvais. Dėkoja S.. Nurodo, jog puikiai moka keletą kalbų, bet per 10 metų vyko tik į vieną komandiruotę. Vienintelis asmuo, kuris vyksta į komandiruotes yra pareiškėja, nors visus rašto darbus atlieka su google vertėju. Ji (L.) net turėjo nedidelį konfliktą su Biuro vedėja dėl komandiruočių. Susidaro įspūdis, kad Biurui vadovauja pareiškėja, o ne vedėja. Vedėja tyli, o pareiškėja kalba.
Teismo posėdžio metu liudininkė R. P. parodė, jog ji eina Ekonomikos komiteto biuro vedėjos pareigas. Su L. sieja darbiniai santykiai, su pareiškėja yra geruose dalykiniuose santykiuose, pareiškėja nuolat vyksta į pirmaujančių valstybių renginius. L. išreiškė norą vykti. Vasario 23 d. per teams programą buvo susitikimas tarp jos, R. ir L.. Ji pavedė R. O. D. užtikrinti, kad L. komandiruotė vyktų sklandžiai. Nurodo, jog paskambino L. ir pasakė, kad pareiškėja dirba prieš atostogas kovo mėn. paskutinę dieną. Su pareiškėja nuėjom pasikonsultuoti į sandėlį. Jos stovėjo sandėlio tarpduryje. Pareiškėja klausė L. kaip su tomis dovanom, bet L. buvo nepatenkinta, kodėl klausinėja ir kam to reikia. Tada su R. išėjom. R. šnekėjo labai mandagiai ir gražiai. L. neatsakius, ją (L.) tai labai supykdė. Nuėjo pas L. į kabinetą. L. pradėjo šaukti: jūs tokios ir tokios. Mes atsiprašėm. R. nešnekėjo menkinančių žodžių, tonas buvo normalus. Gal tas tonas L. ir neįtiko. Komandiruotę derino su pirmininku, jo kabinete, pirmininkas pasakė, kad L. pagelbėtų, tuo metu L. nebuvo. Po to R. paprašė kartu nueiti į kabinetą ir atsiprašyti dėl vaiko. L. būsena jai iššaukė neigiamą emociją. Gal ir reikėjo įsikišimo, bet trumpai vyko ir nesureagavo į situaciją. Ji tikrai nefilmavo L. kabinete, kodėl L. taip pasirodė ji nežino. Nežinojo, kad dėl dovanų ji konsultuojasi su S. L.. Nežino kiek S. kompetentinga ir kodėl kreipėsi į ją, nes pavedimas buvo skirtas R.. Tik nuėjus į sandėlį ir paaiškėjo, kad dar nėra žinomas svečių sąrašas. R. turi didelę komandiruočių patirtį. Pareiškėja pasižymi linkusia padėti savybe. Vadovas turi būti informuojamas apie visą proceso eigą, L. turėjo pareigą informuoti. Pagalbos L. reikėjo, kadangi ji nepatyrusi, reikėjo, kad pagelbėtų organizaciniuose klausimuose. Jų nuėjimo tikslas į sandėlį buvo geranoriškai pagelbėti. Jos nežinojo delegacijos sudėties, todėl taktiškai paklausė. Niekas nieko nekaltina. L. neprašė neiti į sandėlį. Pamatė L. reakciją ir tiesiog išėjo. Vėliau Biuro 7 – 8 kolegų akivaizdoje pasitarimo metu L. kreipėsi, kad ją filmavo. Buvo aptartas incidentas, kad užbėgtų įvykiams už akių. Išvadoje buvo konstatuota, kad ji (R. P.) nepadarė jokio tarnybinio pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo ginčas dėl Seimo kanclerio 2023 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinus Įsakymą, pripažinti, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Ekonomikos komiteto biuro patarėja (ES). Pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje dirba nuo 1991 m. birželio 16 d.
Seimo kanceliarijos Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėja S. L. 2023 m. balandžio 7 d. pateikė Seimo kancleriui pranešimą Nr. V-2023-5634 (toliau – ir Pranešimas).
Seimo kancleris 2023 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-4 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė komisiją ištirti Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėjos (ES) R. O. D. galimą tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Komisija) ir pavedė jai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti tyrimą ir raštu pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus.
2023 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu Nr. 460- ĮVK(T)-6 sudaryta naujos sudėties komisija, papildant ją nare iš Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos.
2023 m. balandžio 18 d. pranešimu Nr. V-2023-6033 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą) per dokumentų valdymo sistemą (toliau - DVS) informavo Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro (toliau - Biuras) patarėją (ES) R. O. D. apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Pranešime nurodyta, kad R. O. D. 2023 m. balandžio 6 d. Seimo Il-ųjų rūmų sandėlio patalpose, dalyvaujant Veiklos administravimo departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus specialistei V. V., Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėjai S. L., Ekonomikos komiteto biuro vedėjai R. P. ir mažamečiam L. J. vaikui, galimai netinkamai elgėsi (bendravo) - nemandagiai ir nepagarbiai kalbėjo, menkino L. J. darbą, demonstravo neigiamas emocijas, smerkiančiu ir nepagarbiu tonu nutraukdavo L. J., nurodė, kad ji nekompetentinga parinkti dovanas ir kad jos parinktos dovanos netinka, kontroliavo ją ir neleido savarankiškai atlikti pavedimo (pasirengti tarnybinei komandiruotei lydint Seimo narius).
2023 m. balandžio 24 d. R. O. D. pateikė paaiškinimą.
Seimo kancleris priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK- 292 43, 44 bei 45 punktų pažeidimus.
VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 3 straipsnis reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Vienas iš pagrindinių principų, be kita ko, yra nustatytas 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte, tai pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
VTĮ 16 straipsnis apibrėžia valstybės tarnautojų pareigas. Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...> (16 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (16 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-292 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 43 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis etikos reikalavimų, 44 punktas nustato, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarpusavio santykiai grindžiami supratimo, tolerancijos, geranoriškumo ir abipusės pagalbos principais. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi padėti vieni kitiems profesinėje veikloje, dalytis patirtimi, nežeminti orumo, nemenkinti kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo, nedemonstruoti neigiamų emocijų, 45 punkte numatyta, jog Seimo kanceliarijoje turi būti <...> palaikoma dalykinė darbo atmosfera. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais <...>.
Iš ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, jog ji padarė tarnybinį pažeidimą dėl aplaidumo.
Ginčijamame Įsakyme konstatuota, jog Ekonomikos komiteto biuro patarėja (ES) R. O. D. 2023 m. balandžio 6 d. Seimo Il-ųjų rūmų sandėlio patalpose, dalyvaujant Veiklos administravimo departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus specialistei V. V., Strategijos ir inovacijų skyriaus patarėjai S. L., Ekonomikos komiteto biuro vedėjai R. P. ir mažamečiam Ekonomikos komiteto biuro patarėjos L. J. vaikui, Ekonomikos komiteto biuro patarėjos L. J. atžvilgiu elgėsi nepriimtinai (klausinėjimas, primenantis egzaminavimą, klausimų seka, intensyvumas, jų uždavimo būdas, kūno kalba, veido išraiška, balso tonas), padarė L. J. psichologinį poveikį ir tokiu elgesiu pašalinių žmonių (kitų padalinių darbuotojų) akivaizdoje įžeidė jos orumą bei sukūrė bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką (sudarė įspūdį, kad L. J. nekompetentinga ir negali savarankiškai atlikti jai pavestos užduoties), tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės yra nurodomos ir Išvadoje.
Taigi, atsakovė tarnybinio tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė netinkamu veikimu (pokalbio tonas, elgesys, veido išraiška, klausimų seka, intensyvumas). Tarnybinis nusižengimas yra padarytas aplaidumo kaltės forma.
Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su Įsakyme, Išvadoje (ir pranešime) jai konstatuotais pažeidimais. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog Biuro vedėja pavedė padėti išrinkti reprezentacines dovanas kolegei L. J., kadangi jai tai buvo pirmoji tarptautinė komandiruotė lydint Seimos narius. Vykdant pavedimą, pareiškėja kartu su vedėja R. P. nuėjo į Seimo Il-ųjų rūmų sandėlį, kur jau buvo Biuro patarėja L. J. (bei jos nepilnametis sūnus), S. L. ir V. V.. Jos klausimai, adresuoti L. J., buvo dalykiški, ji bendravo mandagiai. Pareiškėjos teigimu, kolegė itin jautriai sureagavo į situaciją, kadangi, anot pareiškėjos, klausimai kolegei, atskleidė, kad tuo metu ji nebuvo tinkamai pasirengusi atlikti jai pavestų funkcijų.
Teismo posėdžio metu biuro vedėja R. P. nurodė, jog ji davė pavedimą pareiškėjai padėti L. J. parinkti reprezentacines dovanas, nors tokios pagalbos L. J. neprašė. Pažymėtina, jog Seimo kanclerio 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-117 patvirtintų Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėjo (ES) pareigybių aprašymo 2 p. numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus biuro vedėjui. Iš esmės ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog toks žodinis pavedimas Biuro vedėjos R. P. buvo duotas R. O. D., nėra. Taigi, pareiškėja, būdama pavaldi biuro vedėjai, priešingai nei teigia atsakovės atstovės, negalėjo nevykdyti savo tiesioginės vadovės pavedimo (žodinio) susijusio su darbinėmis funkcijomis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismo posėdžio metu liudininkės S. L., V. V. ir pati L. J. nurodė, jog pareiškėjos kalbėjimo būdas, tonas buvo menkinantis L. J., užduodami klausimai leido abejoti L. J. kompetencija, tačiau tiek liudininkė S. L., tiek liudininkė V. V. patvirtino, jog pareiškėjos klausimai incidento metu L. J. buvo dalykiški (t. y. susiję su dovanų rinkimu), nebuvo vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai. Teismas remiasi liudininkių S. L. bei V. V. parodymais, kadangi nenustatyta, jog jos būtų šališkos pareiškėjos ar L. J. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja dažnai vyksta į tarptautines komandiruotes ir turi patirties ruošiantis šioms kelionėms.
Teismas nenustatė, jog atsakovei atliekant tarnybinį patikrinimą būtų padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Pareiškėja Seimo kanceliarijoje dirba nuo nuo 1991 m. birželio 16 d. Paskutinius tris metus jos tarnybinė veikla vertinama labai gerai. Pareiškėja ne kartą skatinta. Pareiškėjai jos darbiniu laikotarpiu nebuvo taikytos tarnybinės nuobaudos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės.
Teismui įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios valstybės tarnautojos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą ir skatinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai pareiškėjai pritaikė tarnybinę nuobaudą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį pareiškėjai paskirta tarnybinės nuobauda - pastaba nesudaro pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę, tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas. Teismas atsižvelgia į tai, jog tokio pobūdžio konfliktinė situacija buvo vienkartinis, o ne nuolatinio pobūdžio įvykis; nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo įvykis truko iki 5 minučių; pareiškėjos ir L. J. nesieja subordinacijos santykiai, realių neigiamų pasekmių, išskyrus neigiamas emocijas L. J., incidentas nesukėlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog L. J. teismo posėdžio metu teigė, jog po pareiškėjos R. O. D. „potrauminių klausimų“ jos atžvilgiu buvo padaryta „didžiulė reputacinė žala“, ją „ištiko šokas“, „sutriko miegas, keletą mėnesių negalėjo sportuoti, vartojo vaistus depresyviom nuotaikom gerinti, vaikščiojo pas psichologą, buvo taikoma hipnoterapija“, tačiau, teismo manymu, tokio pobūdžio pasekmės yra vertintinos kaip subjektyvios. Teismas visiškai sutinka su atsakove, jog valstybės tarnautojas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Seimo kanceliariją, tačiau nors teismas jokiu būdu netoleruoja, tačiau tam tikros konfliktinės ar nemalonios situacijos darbe atsitinka ir jos turėtų būti sprendžiamos iš esmės gerinant Biuro darbo aplinkos mikroklimatą.
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepadarė jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ginčijamas Įsakymas naikintinas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Seimo kanclerio 2023 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 460-ĮVK(T)-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėja patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. O. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Seimo kanclerio 2023 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Priteisti pareiškėjai R. O. D. iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.