Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl O. M. sužalojimo 2008-04-11 areštu 50 parų,

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. dėl O. M. sužalojimo 2009-01-05 areštu 65 paroms,

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. dėl P. M. sužalojimo 2009-03-09 laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 p., 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. M. per vieno mėnesio terminą atsiprašyti nukentėjusiųjų O. M. ir P. M., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., BK 70 str., A. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigotas per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš A. M. 330,50 Lt ir 2438,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos jos patirtų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų, visiškai tenkinant Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius.

Priteista iš A. M. 3000 Lt O. M. dėl jos sužalojimo 2009-01-05, iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dėl 15000Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Priteista iš A. M. 4000 Lt O. M. iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dalyje dėl 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl P. M. sužalojimo. Likusioje dalyje O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

O. M. civiliniai ieškiniai dalyje dėl 150 Lt ir 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M., nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 11 d. apie 19 val., laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmeninio konflikto metu sužalojo O. M., suduodamas nukentėjusiajai ranka ne mažiau kaip 1 smūgį į veido sritį, ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, ne mažiau 4 smūgių į abi rankas, koja spirdamas ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį ir taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir pilvo sumušimo nukentėjusiosios O. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, A. M., nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, asmeninio konflikto metu, sužalojo O. M., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtent: koridoriuje pastūmė O. M., o ši nuo smūgio atsitrenkė į sieną, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kambaryje, O. M. sėdint, spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus į kojas, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į kairį šoną, o O. M. užsidengus rankomis veidą sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. M. galvos sumušimą, nes dėl galvos sumušimo nukentėjusiosios O. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, A. M., nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 9 d. apie 17.30 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmeninio konflikto metu sužalojo P. M., suduodamas nukentėjusiajam ranka 1 smūgį į veido sritį, 1 smūgį kumščiu į galvos sritį, o P. M. atsitrenkus į sieną, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį bei koja spyrė ne mažiau kaip 1 kartą į sėdmenis, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo P. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspęsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl A. M. kaltės 2008 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu santuoka tarp A. M. ir O. M. buvo nutraukta (t.2, b. l. 15-17).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. M. kaltės 2008 m. balandžio 11 d. tyčia nesunkiai sutrikdžius O. M. sveikatą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Apelianto argumentas, kad 2008 m. balandžio 11 d. vakare O. M. jis sudavė gindamasis nuo pastarosios, yra deklaratyvus, pateiktas kaip prielaida, kurią paneigia aukščiau išdėstyti įrodymai, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl A. M. kaltės 2009 m. sausio 5 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą

Abejoti nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi pagrindo, kadangi minėtus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Taigi, nors apeliaciniu skundu nuteistasis neigia 2009 m. sausio 5 d. sužalojęs O. M. bei nurodo minėtą dieną apskritai nebuvęs namuose, aukščiau išdėstyti įrodymai šį jo skundo argumentą paneigia. Kolegijos nuomone, liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklausto A. M. buvusio bendradarbio V. B. parodymus, kad 2009 m. sausio 5 d. A. M. iš jo namų išėjo tik po 12 val. (t. 3, b. l. 33-34), apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo siekį padėti A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams bei kitiems teismo ištirtiems įrodymams. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. M. ir liudytojo V. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesutapo. Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, jog 2009 m. sausio 5 d. iki 10.30 val. buvo darbovietėje, o po to važiavo į „objektą“ (t. 3, b. l. 23), o liudytojas V. B. teigė, kad darbovietėje jie buvo iki 10 val., po to jis nuvažiavo į namus, o A. M. – į polikliniką ir iš poliklinikos apie 11 val. atėjęs pas jį į namus išbuvo 1-1,5 val. (t. 3, b. l. 33-34).

Apelianto skundo argumentas, kad aplinkybę, jog 2009 m. sausio 5 d. buvo sumušta O. M. sukūrė turėdama tikslą gauti pinigų, atmestinas, nes apeliantas jį pateikė kaip prielaidą, kurią paneigia byloje ištirti įrodymai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo kaltė 2009 m. sausio 5 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Dėl A. M. kaltės 2009 m. kovo 9 d. nesunkiai sutrikdžius P. M. sveikatą

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad P. M. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu į galvą ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką – 2009 m. kovo 9 d. P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrukdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 17-18).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. M. kaltės įvykdžius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Pastebėtina, kad nors A. M. savo skunde pabrėžė, jog policijos pareigūnas V. G. patvirtino, kad jis jokių pažeidimų nėra padaręs, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme minėtas liudytojas nurodė, jog administracine tvarka A. M. yra baustas vieną kartą, be to, V. G. pateiktoje A. M. charakteristikoje pažymėta, kad pastarasis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, pastoviai keliantis konfliktus namuose (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 57).

Tai, jog prokuroro 2008 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-013-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 300 Lt vagystės iš A. M. buto buvo nutrauktas, taip pat nepaneigia pastarojo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir neturi jokios reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl nuteistojo nurodytų procesinių pažeidimų

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir daugiau liudytojų, t. y. V. S., D. K., kurie davė svarbius parodymus, tačiau jų apklausos protokolų byloje nėra, pažymima, jog šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyvais duomenimis, todėl negali būti laikomas teisingu.

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs kaltinamajam teisę į teismo posėdį pasikviesti jo pageidaujamus liudytojus (t. 3, b. l. 31), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis į teisiamąjį posėdį pakvietė ir liudytoju paprašė apklausti tik V. B., D. K. į teismo posėdį neatvyko (t. 3, b. l. 33).

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji O. M. pareiškė 15 150 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašė priteisti jai iš kaltinamojo 150 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 94), o dėl sūnaus sužalojimo pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 30). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji civilinius ieškinius palaikė ir prašė juos priteisti. Kadangi bylos duomenys liudija, jog nukentėjusioji ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrindė, teismas šių ieškinių netenkino pagrįstai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepagrįstai O. M. civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, tuo užkirsdamas kelią nukentėjusiajai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas nukentėjusiosios civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtus.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgė į turtinės padėties kriterijų – kad A. M. yra bedarbis, moka kreditą bankui ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priešingai, nei skundu teigia apeliantas, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji O. M. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė ne tik fizinius sužalojimus, dėl kurių jai teko gydytis ir ligoninės stacionare, ir ambulatoriškai (baudž. byla Nr. 96-1-210-08, t. 1, b. l. 13-14, 16, 18, t. 2, b. l. 165), bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl reikalingo gydymosi, estetinės išvaizdos pablogėjimo, prarasto pasitikėjimo žmonėmis. Bylos duomenys liudija, jog P. M. dėl nusikalstamų tėvo veiksmų taip pat patyrė ne tik stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, buvo gydomas ligoninėje ir namuose, (t. 2, b. l. 163, 164), bet patyrė ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl atsiradusios baimės, streso, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes negalėjo lankyti mokyklos, bendrauti su klasės draugais (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 34, t. 2, b. l. 166).

Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžius nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs priteistinos neturtinės žalos dydžius, nuosprendžiu nepagrįstai neturtinę žalą dėl P. M. sužalojimo priteisė pastarojo atstovei pagal įstatymą O. M. (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 28), o ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam nepilnamečiui P. M., O. M. paliekant tik teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Pažymima, kad visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisimas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat pakeistinas.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga bei prokuroro, palaikančio valstybinį kaltimą, pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiškė civilinio ieškinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už P. M. gydymą Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos VRM VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėjo 2438, 40 Lt (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 22), o už O. M. gydymą sumokėjo 330, 50 Lt (t. 2, b. l. 20), todėl Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Valstybinės ligonių kasos interesais pareiškė 2438, 40 Lt ir 330, 50 Lt civilius ieškinius (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 82-83, t. 2, b. l. 117-118). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius ir priteisė iš A. M. 330,50 Lt ir 2438,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos jos patirtų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų. Apelianto skundo argumentas, kad skundžiamu nuosprendžiu visi civiliniai ieškiniai iš jo priteisti be pagrindo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 332 str.,

n utaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jo atstovę pagal įstatymą O. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios O. M. civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.