- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-297-116-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Bronius Zalaga, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- O. M., P. M.
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl O. M. sužalojimo 2008-04-11 areštu 50 parų,
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. dėl O. M. sužalojimo 2009-01-05 areštu 65 paroms,
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. dėl P. M. sužalojimo 2009-03-09 laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 p., 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. M. per vieno mėnesio terminą atsiprašyti nukentėjusiųjų O. M. ir P. M., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., BK 70 str., A. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigotas per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš A. M. 330,50 Lt ir 2438,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos jos patirtų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų, visiškai tenkinant Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius.
Priteista iš A. M. 3000 Lt O. M. dėl jos sužalojimo 2009-01-05, iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dėl 15000Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.
Priteista iš A. M. 4000 Lt O. M. iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dalyje dėl 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl P. M. sužalojimo. Likusioje dalyje O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.
O. M. civiliniai ieškiniai dalyje dėl 150 Lt ir 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. M., nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 11 d. apie 19 val., laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmeninio konflikto metu sužalojo O. M., suduodamas nukentėjusiajai ranka ne mažiau kaip 1 smūgį į veido sritį, ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, ne mažiau 4 smūgių į abi rankas, koja spirdamas ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį ir taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir pilvo sumušimo nukentėjusiosios O. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Be to, A. M., nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, asmeninio konflikto metu, sužalojo O. M., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtent: koridoriuje pastūmė O. M., o ši nuo smūgio atsitrenkė į sieną, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kambaryje, O. M. sėdint, spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus į kojas, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į kairį šoną, o O. M. užsidengus rankomis veidą sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. M. galvos sumušimą, nes dėl galvos sumušimo nukentėjusiosios O. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, A. M., nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 9 d. apie 17.30 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmeninio konflikto metu sužalojo P. M., suduodamas nukentėjusiajam ranka 1 smūgį į veido sritį, 1 smūgį kumščiu į galvos sritį, o P. M. atsitrenkus į sieną, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį bei koja spyrė ne mažiau kaip 1 kartą į sėdmenis, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo P. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas skunde nurodo, kad O. M. jį apkaltino norėdama užvaldyti jo butą. Pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir daugiau liudytojų, t. y. V. S., D. K., kurie davė svarbius parodymus, tačiau jų apklausos protokolų byloje nėra. D. K. apklausos metu aiškino mačiusi, kaip sūnui P. M. sudavė pati O. M.. Teigia, kad į teismo posėdį minėta liudytoja neatvyko bijodama O. M. keršto.
Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad O. M. buvo išplėšusi jo kambario duris ir pagrobusi jam priklausančius 300 Lt, tačiau prokuratūra 2008 m. birželio 3 d. nutarimu be pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Anot apelianto, 2008 m. balandžio 11 d. vakare O. M. atėjusi į jo kambarį ėmė jį užgaulioti, išjungė elektros energijos srovę ir pirma jį puolė, dėl ko jis gindamasis sudavė pastarajai. Mano, kad šie jo veiksmai nelaikytini tyčiniais ir negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Nuteistojo teigimu, 2009 m. sausio 5 d. jis apskritai nebuvo namuose ir nukentėjusiosios sužaloti negalėjo. Pažymi, jog liudytojas V. B. patvirtino, kad jie tą dieną praleido kartu Šiauliuose – darbovietėje ir V. B. namuose, o pirmoje dienos pusėje jis, t. y. A. M., buvo poliklinikoje. Teigia, kad versiją, jog 2009 m. sausio 5 d. ji buvo sumušta, O. M. sukūrė turėdama tikslą gauti pinigų.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo 2009 m. kovo 9 d. nemušęs ir savo sūnaus P. M.. Teigia, jog sūnus teisme paaiškino, kad jis, t. y. A. M., jį tik pastūmė, ir tik prokurorei pasufleravus, pakartojo jos žodžius, nurodydamas, kad tėvas jį sumušė. Pasak apelianto, 2009 m. kovo 9 d. tarp jo ir O. M. įvykus konfliktui dėl to, kad jis buvo atjungęs elektrą, jie susistumdė, ir O. M., taikydamasi suduoti jam, pataikė sūnui. Jis sūnų tik stumtelėjo, pasakė, kad pastarasis nesikištų.
A. M. teigimu, nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, jis nepadarė. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaimynai jo elgesiu niekada nesiskundė, policijos pareigūnas Grušas patvirtino, kad jokių pažeidimų jis nėra padaręs, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.
Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteisti civiliniai ieškiniai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo, kad jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nuolat serga ir gydosi. Be to, gauna tik 315 Lt socialinę pašalpą, o kiekvienam vaikui moka po 300 Lt išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspęsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl A. M. kaltės 2008 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą
Iš nukentėjusiosios O. M. parodymų matyti, kad ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jos sužalojimo aplinkybes. Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) O. M. parodė, kad 2008 m. balandžio 10 d. jai grįžus į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., jai sūnus pasakė, kad kambaryje, kuriame ji gyveno kartu su vaikais, nebeveikia elektros rozetės. Supratusi, kad jas sugadino A. M., ji kitą dieną nupirko prailginimo laidą, kuriuo sūnus iš tėvo A. M. kambario pasijungė kompiuterį. Sūnui apie 19 val. išėjus į lauką, ji, pamačiusi, kad neveikia televizorius, nuėjusi į prieškambarį pamatė, kad prailginimo laidas ištrauktas. Ji norėjo įkišti laidą į rozetę, tačiau jos vyras, su kuriuo ji tuomet dar nebuvo išsituokusi, to padaryti neleido, ėmė ją prieškambaryje stumdyti, atėmė prailginimo laidą ir išstūmė į laiptinę. Laiptinėje A. M. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą, maždaug tris kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, apie keturis kartus sudavė į abi rankas, vieną kartą koja spyrė jai į pilvo sritį. A. M. iš vidaus užsirakinus buto duris, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Grįžus kartu su pareigūnu į namus, A. M. buto durų neatidarė, į pareigūno telefono skambučius nereagavo, sakė, kad į butą neįleis. Kadangi jai prireikė medikų pagalbos, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą jai buvo iškviesta greitoji pagalba ir ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo paguldyta į neurochirurgijos skyrių. Ligoninėje ji gydėsi penkias dienas, po to iki 2008 m. balandžio 30 d. buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas (baudž. byla Nr. 96-1-210-08 t. 1, b. l. 4-6). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė teisiamajame posėdyje, patvirtindama, jog, nors 2008 m. kovo 5 d. jai buvo atlikta operacija, 2008 m. balandžio 11 d. A. M. mušė ją į pilvą, stumdė, neįsileido į butą. Po šio įvykio ji gydėsi ligoninėje (b. l. 24-26).
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.
Tai, kad ją sužalojo A. M. nukentėjusioji O. M. nurodė ir savo 2008 m. balandžio 22 d. protokole - pareiškime (t. 1, b. l. 3), o parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 8-10) bei akistatos su A. M. metu (t. 1, b. l. 40-42).
Byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų liudija, kad buvo užfiksuota O. M. būklė po pilvo, galvos, veido sumušimo 2008 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 13-14).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad O. M. padaryti galvos ir pilvo sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva dešinės akies obuolio išorėje, trauminis dešinės akies junginės uždegimas, kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, t. y. 2008 m. balandžio 11 d. O. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir pilvo sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 18).
Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje dažnai gaunami kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiosios O. M. skundai. Patvirtino, jog kartą buvo atvejis, kai A. M. neįleido O. M. į butą, jis, t. y. V. G., siūlė O. M. dėl sumušimo kreiptis į medikus (t. 3, b. l. 30-31).
Iš įtariamojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti teisiamajame posėdyje), matyti, kad 2008 m. balandžio 11 d. tarp jo ir O. M. kilus konfliktui, jis pastarajai prieškambaryje vieną kartą spyrė į sėdmenis, po ko ji išbėgo į laiptinę. Jam užsidarius buto duris, o žmonai O. M. bandant jas atidaryti, betampant duris jis vieną kartą sudavė jai į veido sritį ir užsirakinęs duris O. M. į butą nebeįsileido, laukė, kol ji „atvės“. Buto durų jis neatidarė ir O. M. grįžus kartu su (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnu (baudž. byla Nr. 96-1-210-08 t. 1, b. l. 36-37). Papildomų apklausų metu A. M. savo kaltę dėl 2008 m. balandžio 11 d. įvykio pripažino visiškai ir patvirtino, jog minėtą dieną apie 19 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., konflikto, kilusio dėl prailginimo laido, metu sumušė savo žmoną O. M.. Paaiškino, kad jie apsistumdė prieškambaryje, jis atėmė iš O. M. prailginimo laidą ir ją išstūmė į laiptinę, kur vieną kartą sudavė O. M. ranka į veidą, maždaug 2-3 kartus į galvos sritį, keletą kartų per rankas, koja įspyrė vieną kartą į pilvo sritį (t. 1, b. l. 60-61, 64-65).
Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusiajai O. M. ir įtariamajam A. M. susitaikius Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 56-57, 84-85, 98-99).
A. M. per vienerius metus nuo ikiteisminio yrimo teisėjos nutarties, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, padarius naują tyčinį nusikaltimą, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-210-08 Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo atnaujintas (t. 2, b. l. 53-54, 55-56).
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu santuoka tarp A. M. ir O. M. buvo nutraukta (t.2, b. l. 15-17).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. M. kaltės 2008 m. balandžio 11 d. tyčia nesunkiai sutrikdžius O. M. sveikatą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Apelianto argumentas, kad 2008 m. balandžio 11 d. vakare O. M. jis sudavė gindamasis nuo pastarosios, yra deklaratyvus, pateiktas kaip prielaida, kurią paneigia aukščiau išdėstyti įrodymai, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl A. M. kaltės 2009 m. sausio 5 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą
Nuteistojo A. M. kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios O. M., liudytojo V. G. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios O. M. parodymų, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, jai 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val. grįžus į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kur ji gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu A. M., konflikto, kilusio dėl rūsio rakto metu A. M. ją buto koridoriuje pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Jai nuėjus į kambarį ir atsisėdus, iš paskos atėjęs A. M. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į kojas, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairįjį šoną. Kadangi ji yra patyrusi veido ir dešiniosios akies traumą, A. M. pradėjus muštis, ji užsidengė rankomis veidą. Tuo metu A. M. be sustojimo pradėjo kumščiu smūgiuoti jai į galvą, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Po kurio laiko A. M. išėjo iš namų, o ji, sulaukusi iš mokyklos grįžusio sūnaus ir paprašiusi jo pasirpinti seserimi, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežta į ligoninę. Gydytis stacionare ji tąkart atsisakė, kadangi rūpėjo namuose likę vaikai. Po sumušimo gydėsi pas savo šeimos gydytoją (t. 2, b. l. 10-12). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė tokias pat jos sužalojimo aplinkybes. O. M. analogiškai parodė, kad 2009 m. sausio 5 d. ji buvo atleista iš darbo ir grįžo į namus su dviem dideliais krepšiais. Nuėjusi pasidėti darbo įrankius rūsyje, ji rado pakeistą rūsio durų spyną. Kai A. M. paprašė rakto, pastarasis ėmė ją stumdyti, ją stumdė koridoriuje ir ji atsitrenkė į sieną. Jai atsisėdus kambaryje, atėjęs A. M. pradėjo ją mušti: du kartus spyrė koja į šoną, vieną ar du kartus sudavė kumščiu į kairįjį petį, tris ar keturis kartus sudavė kumščiais į galvą, apie penkis kartus spyrė jai į kojas. Bijodama, kad A. M. neužgautų jai nesveikos akies, kuri buvo sužeista 2008 m. balandžio 11 d., ji užsidengė rankomis veidą (t. 3, b. l. 24-26).
Abejoti nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi pagrindo, kadangi minėtus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Aplinkybę, jog 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val. suduodamas kumščiais į galvą, spirdamas į kojas bei kairįjį šoną ją sumušė A. M. O. M. nurodė ir policijos įstaigai rašytame protokole-pareiškime, o savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. M. metu (t. 2, b. l. 68-70). Tai, kad 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val. ją sumušė A. M., O. M. buvo nurodžiusi ir įvykio dieną Šiaulių rajono PK surašytame pranešime (t. 2, b. l. 87).
Aplinkybę, jog 2010 m. sausio mėnesį paskambinusi O. M. pranešė, kad ją namuose sumušė vyras A. M., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. G. (parodymai ištirti apylinkės teisme). Pastarasis taip pat nurodė paaiškinęs nukentėjusiajai, kad ji turinti kreiptis į medicinos ekspertus dėl sužalojimo masto nustatymo. Pamena, kad O. M. kreipėsi su pareiškimu dėl to, kad 2009 m. sausio 5 d. ją savo namuose sumušė A. M. ir pateikė specialisto išvadą (t. 2, b. l. 71-72). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. patvirtino, kad po Naujųjų metų O. M. buvo sumušta (t. 2, b. l. 30-31).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad O. M. buvo padarytas sužalojimas – galvos sumušimas. Sužalojimas O. M. galėjo būti padarytas nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2009 m. sausio 5 d. apie 12 val. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę galvos pusę. O. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos sumušimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų (t. 2, b. l. 7, 9).
Taigi, nors apeliaciniu skundu nuteistasis neigia 2009 m. sausio 5 d. sužalojęs O. M. bei nurodo minėtą dieną apskritai nebuvęs namuose, aukščiau išdėstyti įrodymai šį jo skundo argumentą paneigia. Kolegijos nuomone, liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklausto A. M. buvusio bendradarbio V. B. parodymus, kad 2009 m. sausio 5 d. A. M. iš jo namų išėjo tik po 12 val. (t. 3, b. l. 33-34), apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo siekį padėti A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams bei kitiems teismo ištirtiems įrodymams. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. M. ir liudytojo V. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesutapo. Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, jog 2009 m. sausio 5 d. iki 10.30 val. buvo darbovietėje, o po to važiavo į „objektą“ (t. 3, b. l. 23), o liudytojas V. B. teigė, kad darbovietėje jie buvo iki 10 val., po to jis nuvažiavo į namus, o A. M. – į polikliniką ir iš poliklinikos apie 11 val. atėjęs pas jį į namus išbuvo 1-1,5 val. (t. 3, b. l. 33-34).
Apelianto skundo argumentas, kad aplinkybę, jog 2009 m. sausio 5 d. buvo sumušta O. M. sukūrė turėdama tikslą gauti pinigų, atmestinas, nes apeliantas jį pateikė kaip prielaidą, kurią paneigia byloje ištirti įrodymai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo kaltė 2009 m. sausio 5 d. nukentėjusiajai O. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Dėl A. M. kaltės 2009 m. kovo 9 d. nesunkiai sutrikdžius P. M. sveikatą
Apelianto kaltė sužalojus savo sūnų P. M. byloje taip pat įrodyta.
Iš nukentėjusiojo P. M. parodymų matyti, kad jis buvo visiškai nuoseklus dėl esminių jo sužalojimo aplinkybių nuo pat pirmosios jo apklausos. 2009 m. kovo 26 d. apklausos metu P. M. parodė, kad 2009 m. kovo 9 d. jie su mama būdami namuose ir norėdami mikrobangų krosnelėje pasišildyti maistą, pastebėjo, kad neveikia elektros rozetės. Pamena, kad tuomet, kai mama išėjo į laiptinę pažiūrėti į elektros skydinę, į namus grįžo jo tėvas A. M.. Mamai paprašius pajungti elektrą, tėvas, sakydamas „tuoj aš tau pajungsiu“, puolė ją mušti. Jam atsistojus tarp tėvų, tėvas jam ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, po ko jis galva atsitrenkė į sieną. Tuomet tėvas gal dar du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį ir vieną kartą spyrė į sėdmenis. Jie abu su mama išbėgi į laiptinę ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Grįžus iš policijos nuovados jam pasidarė negera, pradėjo pykinti, todėl mama iškvietė greitąją pagalbą. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje jis buvo gydomas 7 dienas, po to iki kovo mėnesio 20 d. dar gydėsi ambulatoriškai (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 13-14). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes iš esmės analogiškus parodymus jis davė teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad 2009 m. kovo 9 d. tarp tėvų kilus konfliktui dėl išjungtos elektros energijos, jis, bandydamas ginti mamą, puolė į tarpą tarp tėvų ir buvo sumuštas savo tėvo. Tėvas daug kartų sudavė jam į galvą, į pečius. Kai trenkė per suristą, jis galva trenkėsi į sieną, po to dar jam spyrė. Kai jam grįžus iš ligoninės pasidarė bloga, mama jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę, kur gydėsi apie 10 dienų. Atsakydamas į teisėjos klausimą, nukentėjusysis P. M. nurodė, kad mama jo nemušė, rankine per galvą jam nesudavė (t. 3, b. l. 26-28). Duomenų, patvirtinančių apelianto skundo teiginį, kad P. M. teisiamajame posėdyje pakartojo prokurorės žodžius, kad jį sumušė tėvas, byloje nėra. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytai išvadai, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad P. M. būtų turėjęs kokį nors pagrindą apkalbėti savo tėvą, o iš teisiamojo posėdžio protokolo akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys sūnaus atžvilgiu netinkamas.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog nuvykus į Šiaulių apskrities ligoninės vaikų chirurgijos skyrių P. M. patvirtino, kad sumušė jo tėvas A. M. (t. 1, b. l. 11).
Taigi, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis niekada neabejojo, jog 2009 m. kovo 9 d. jį sumušė A. M.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. M. (parodymai ištirti teisme) patvirtino, kad 2009 m. kovo 9 d. jai paprašius A. M. įjungti bute elektrą, pastarasis pradėjo ją koneveikti, griebė už striukės, pardėjo stumdyti. Sūnui P. atsistojus tarp jų ir ėmus prašyti, kad tėvas jos nemuštų, A. M. pasakęs „suski, dar tu mamą užstosi“, pradėjo į jį smūgiuoti. Po smūgio kumščiu į galvos sritį P. atsitrenkė į sieną tarp durų. Kai grįžus iš policijos nuovados ji pamatė, jog sūnui kažkas negerai, iškvietė greitąją pagalbą. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje sūnus buvo gydomas 7 dienas, po to gydėsi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 24-25). Teisiamajame posėdyje O. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 28). Pastarosios parodymus patvirtina ir protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog P. M. 2009 m. kovo 9 d. apie 17.30 val. namuose sumušė jo tėvas A. M., rankomis suduodamas į galvos sritį, po ko sūnus nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 16 d. buvo gydomas ligoninėje (t. 1, b. l. 6).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad P. M. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu į galvą ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką – 2009 m. kovo 9 d. P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrukdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 17-18).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. M. kaltės įvykdžius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad kaimynai jo elgesiu niekada nesiskundė, darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, jo kaltės nepaneigia.
Pastebėtina, kad nors A. M. savo skunde pabrėžė, jog policijos pareigūnas V. G. patvirtino, kad jis jokių pažeidimų nėra padaręs, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme minėtas liudytojas nurodė, jog administracine tvarka A. M. yra baustas vieną kartą, be to, V. G. pateiktoje A. M. charakteristikoje pažymėta, kad pastarasis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, pastoviai keliantis konfliktus namuose (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 57).
Tai, jog prokuroro 2008 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-013-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 300 Lt vagystės iš A. M. buto buvo nutrauktas, taip pat nepaneigia pastarojo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir neturi jokios reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl nuteistojo nurodytų procesinių pažeidimų
Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir daugiau liudytojų, t. y. V. S., D. K., kurie davė svarbius parodymus, tačiau jų apklausos protokolų byloje nėra, pažymima, jog šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyvais duomenimis, todėl negali būti laikomas teisingu.
Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs kaltinamajam teisę į teismo posėdį pasikviesti jo pageidaujamus liudytojus (t. 3, b. l. 31), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis į teisiamąjį posėdį pakvietė ir liudytoju paprašė apklausti tik V. B., D. K. į teismo posėdį neatvyko (t. 3, b. l. 33).
Dėl civilinių ieškinių išsprendimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.
Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji O. M. pareiškė 15 150 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašė priteisti jai iš kaltinamojo 150 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 94), o dėl sūnaus sužalojimo pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 30). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji civilinius ieškinius palaikė ir prašė juos priteisti. Kadangi bylos duomenys liudija, jog nukentėjusioji ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrindė, teismas šių ieškinių netenkino pagrįstai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepagrįstai O. M. civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, tuo užkirsdamas kelią nukentėjusiajai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas nukentėjusiosios civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtus.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgė į turtinės padėties kriterijų – kad A. M. yra bedarbis, moka kreditą bankui ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priešingai, nei skundu teigia apeliantas, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji O. M. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė ne tik fizinius sužalojimus, dėl kurių jai teko gydytis ir ligoninės stacionare, ir ambulatoriškai (baudž. byla Nr. 96-1-210-08, t. 1, b. l. 13-14, 16, 18, t. 2, b. l. 165), bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl reikalingo gydymosi, estetinės išvaizdos pablogėjimo, prarasto pasitikėjimo žmonėmis. Bylos duomenys liudija, jog P. M. dėl nusikalstamų tėvo veiksmų taip pat patyrė ne tik stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, buvo gydomas ligoninėje ir namuose, (t. 2, b. l. 163, 164), bet patyrė ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl atsiradusios baimės, streso, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes negalėjo lankyti mokyklos, bendrauti su klasės draugais (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 34, t. 2, b. l. 166).
Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžius nėra teisinio pagrindo.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs priteistinos neturtinės žalos dydžius, nuosprendžiu nepagrįstai neturtinę žalą dėl P. M. sužalojimo priteisė pastarojo atstovei pagal įstatymą O. M. (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 28), o ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam nepilnamečiui P. M., O. M. paliekant tik teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Pažymima, kad visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisimas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat pakeistinas.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga bei prokuroro, palaikančio valstybinį kaltimą, pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiškė civilinio ieškinio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad už P. M. gydymą Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos VRM VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėjo 2438, 40 Lt (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 22), o už O. M. gydymą sumokėjo 330, 50 Lt (t. 2, b. l. 20), todėl Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Valstybinės ligonių kasos interesais pareiškė 2438, 40 Lt ir 330, 50 Lt civilius ieškinius (baudž. byla Nr. 96-1-130-09, t. 1, b. l. 82-83, t. 2, b. l. 117-118). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius ir priteisė iš A. M. 330,50 Lt ir 2438,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos jos patirtų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų. Apelianto skundo argumentas, kad skundžiamu nuosprendžiu visi civiliniai ieškiniai iš jo priteisti be pagrindo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 332 str.,
n utaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jo atstovę pagal įstatymą O. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiosios O. M. civilinius ieškinius dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.