Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. B., pritaikius BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, E. B. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir iki 2007 m. vasario 19 d. įsidarbinti. Iš nuteistojo E. B., o jam negalint sumokėti – iš jo įstatyminės atstovės V. J. priteista 671 Lt O. D.; iš nuteistojo J. P. ir E. B. priteista solidariai, o šiam negalint – iš jo įstatyminės atstovės V. J. 55 Lt P. Š., 444 Lt J. Š., 1998 Lt Z. Š. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. P., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gegužės 10 d., nuo 10.30 iki 12.30 val., atsuktuvu prasukęs buto durų užraktą jis įsibrovė į O. D. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą turtą – O. D. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su SIM kortele bendros 100 Lt vertės bei dokumentus – E. J. pasą, S. K. pasą ir gimimo liudijimą, vaistų receptų knygelę ir SEB Vilniaus banko „Visa elektron“ mokėjimo kortelę.

Taip pat E. B., veikdamas bendrininkų grupe su J. P., naktį iš 2006 m. gegužės 12–osios į 13–ąją Kaune, (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio „VW Golf“ bagažinės dangtį, iš automobilio pagrobė svetimą P. Š. priklausantį 1785 Lt vertės įvairų turtą.

Be to, E. B., veikdamas bendrininkų grupe su J. P., naktį iš 2006 m. gegužės 13–osios į 14–ąją, atidarė rūsio langą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą Z. Š. priklausantį 8658 Lt vertės, P. Š. priklausantį 55 Lt vertės ir J. Š. priklausantį 444 Lt vertės įvairų turtą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 93 straipsnio nuostatų. Teismas, spręsdamas nepilnamečio E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, anot kasatoriaus, neįvertino to, kad nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nusikaltimą padarė pirmą kartą. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. padarė vieną nesunkų ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, sudarančius realią nusikalstamų veikų sutaptį, vadinasi, jis nėra padaręs nusikaltimo pirmą kartą, jam negalėjo būti taikomas BK 93 straipsnis ir jis negalėjo būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skiriant E. B. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, kaltu sąžiningai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl skirtinos arešto ir laisvės apribojimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

BK 93 straipsnyje nustatyti nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, vienas iš jų – nepilnametis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra bent viena iš BK 93 straipsnio 1 dalies punktuose numatytų sąlygų. Šioje byloje E. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tinkamai taikant BK 93 straipsnio nuostatas: padaręs vieną nesunkų ir tris apysunkius nusikaltimus, sudarančius realiąją sutaptį, nebūdamas teistas nė už vieną iš jų, E. B. laikytinas pirmą kartą padariusiu tyčinius nusikaltimus; jis galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 straipsnį (teismas E. B. taikė BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ išaiškinimas, kad „nusikaltimai, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, vienas kito atžvilgiu nėra pakartotiniai ir juos padaręs asmuo laikomas nusikaltimą padariusiu pirmą kartą“ (4 punkto 3 dalis), įsigaliojus 2000 m. BK, prarado prasmę, nes „Baudžiamajame kodekse buvo numatytas pakartotinumas kaip nusikaltimo padarymo forma, kuri reiškė, kad kaltininkas du ar daugiau kartų pažeidė tą patį arba tapačiam prilygintą įstatymą ir toks pažeidimas yra laikomas atskira kvalifikuota nusikaltimo padarymo forma. 2000 m. Baudžiamajame kodekse nusikaltimų pakartotinumo sąvokos nebėra, todėl minimas Senato nutarimo išaiškinimas, sprendžiant šio Kodekso 93 straipsnio normos sąvokos „pirmą kartą padaręs“ turinį, jau nėra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K–667/2007).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.