- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-342/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“
- Advokatai
- Rimvydas Racius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl akcininko bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo prieš terminą bei baudos priteisimo, bendrovei paskolos grąžinimo užtikrinimui neįkeitus turto.
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ 252 000,05 Lt dydžio skolą, 50 000 Lt dydžio baudą, 5 040 Lt dydžio delspinigius bei procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutarties pagrindu suteikė atsakovui 73 000 EUR dydžio (252 000,05 Lt) paskolą. Sutartyje numatytos 8 procentų dydžio metinės palūkanos, o paskola turėjo būti grąžinta iki 2011 m. kovo 1 d. Pagal paskolos sutarties 2.3 punktą atsakovas paskolos grąžinimui užtikrinti įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo paskolos suteikimo įkeisti atsakovui administracines patalpas; atsakovui neįvykdžius šio įsipareigojimo dėl savo kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą suteiktą paskolą bei sumokėti 50 000 Lt. Nors paskola atsakovui buvo suteikta, turtas ieškovui nėra įkeistas iki šiol. Atsakovas grąžinti paskolą gražiuoju atsisako.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas pareiškė prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 252 000,05 Lt dydžio skolą, 25 000 Lt dydžio baudą, 5 040 Lt dydžio palūkanas bei procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas (atsakovo akcininkas) paskolą atsakovui pervedė 2009 m. rugsėjo 7 d., tačiau atsakovas paskolos sutartyje numatyto turto ieškovui neįkeitė, ir tai laikytina sutarties pažeidimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 str.). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas įsipareigojo įkeisti ne savo, bet tikrosios ūkinės bendrijos „Mitnijos investicijos“ (toliau – TŪB „Mitnijos investicijos“) nekilnojamąjį turtą, ir tokiu būdu prisiėmė riziką už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes (CK 6.160 str. 3 d.). Teismas, vertindamas paskolos sutarties sąlygas bei atsižvelgdamas į tai, kad sudarant sutartį šalys siekė komercinės naudos bei ūkinės veiklos užtikrinimo, žinodamos, jog sutarties 2.3 punkto sąlyga priklauso ne vien nuo sandorio šalių valios, bet ir nuo kito juridinio asmens organų valios, sprendė, kad būtent šio paskolos sutarties punkto neįvykdymo pasekmės suteikia teisę teismui mažinti netesybas (baudą). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principais, taip pat įvertinęs, kad priteistinos netesybos turi atlikti ieškovo nuostolių atlyginimo funkciją, ieškovui priteistinų netesybų dydį sumažino perpus (CK 6.258 str. 3 d.). Kitus ieškovo reikalavimus teismas tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Mitnija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas neįvertino apelianto prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo pateiktų argumentų.
2. Teismas neįvertino apelianto kaltės dėl įsipareigojimo įkeisti turtą neįvykdymo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad bendrovė, skolindamasi iš akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Tikrosios ūkinės bendrijos turtas nėra atskirtas nuo jos tikrųjų narių turto, todėl apelianto įsipareigojimas įkeisti TŪB „Mitnijos investicijos“, kurios tikruoju nariu jis yra, nekilnojamąjį turtą, laikytinas įsipareigojimu įkeisti savo turtą. Taigi aptariamas paskolos sutarties įsipareigojimas yra negaliojantis ab initio. Be to, teismas pripažino, kad abi šalys žinojo, jog įsipareigojimas įkeisti turtą priklauso nuo kito asmens sprendimo, o tai sudaro pagrindą mažinti ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės (CK 6.259 str. 1 d.). Ieškovas turėjo suprasti aptariamo įsipareigojimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms.
3. Teismas neįvertino teismų praktikoje suformuluotų netesybų mažinimo sąlygų. Neatsižvelgta, kad priteistos netesybos sudaro 10 procentų paskolos sumos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl nuostolių, už paskolą numatytos palūkanos, ieškovas yra apelianto akcininkas. Į tai atsižvelgiant, reikalavimas priteisti baudą turi būti atmestas.
4. Teismas pažeidė teismo posėdžio vedimo tvarką, nes pirma apklausė ne ieškovą, o apelianto atstovą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl bendrovės įsipareigojimo, užtikrinant akcininko jai suteiktos paskolos grąžinimą, įkeisti šiam akcininkui turtą pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normos – ABĮ 15 straipsnio 5 daliai – ir dėl to esančiu niekiniu (CK 1.80 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos aplinkybės
Apeliantas yra bendrovė, kurios akcininkais yra ieškovas (jo procesinių teisių perėmėja) (priklauso 10 procentų akcijų) ir UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ (priklauso 90 procentų akcijų). Paskolos sutarties pagrindu ieškovas suteikė apeliantui paskolą. Sutartyje buvo įtvirtintas apelianto įsipareigojimas paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeisti akcininkui nekilnojamąjį turtą (2.3 p). Šio įsipareigojimo neįvykdymas dėl apelianto kaltės suteikė ieškovui teisę reikalauti grąžinti visą paskolą prieš terminą ir sumokėti baudą (2.4 p.). Įsipareigotas įkeisti turtas registruotas TŪB „Mitnijos investicijos“ vardu (b. l. 40-43). TŪB „Mitnijos investicijos“ tikraisiais nariais yra apeliantas ir UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ (b. l. 79). Apelianto įnašas į bendriją sudaro 99 procentus jos turto, antrojo nario – 1 procentą (b. l. 83). Įkeistinas turtas nebuvo bendrijos narių įnašas – jis buvo sukurtas bendrijos veiklos metu (b. l. 80, 83).
Nurodytas turtas įkeistas nebuvo, nes, apelianto nuomone, aptartas įsipareigojimas prieštarauja imperatyviai įstatymų normai ir dėl to negalioja nuo jo sudarymo momento. Tai kartu reiškia, kad dėl turto neįkeitimo nėra apelianto kaltės, ir dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės reikalauti sutartyje numatytos baudos.
Dėl draudimo bendrovei įkeisti akcininkui savo turtą
Pagal ABĮ 15 straipsnio 5 dalį bendrovė turi teisę skolintis iš savo akcininkų, tačiau, tai darydama, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš šios normos tikslų yra kelio nesąžiningiems akcininko veiksmams įgyjant pirmenybės teisę prieš kitus bendrovės kreditorius užkirtimas. Įkeitimas ir hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192, 4.193, 4.219 str.), todėl akcininkas, kuriam bendrovės paskolos grąžinimas yra užtikrintas bendrovės turto įkeitimu (hipoteka), įgytų pirmumo teisę prieš likusius bendrovės kreditorius. Tai sudarytų sąlygas piktnaudžiavimui, pavyzdžiui, žinodamas apie bendrovei gresiantį nemokumą, akcininkas, remdamasis tikra ar tariama paskola bendrovei, galėtų užsitikrintų šios prievolės įvykdymą bendrovės turtu ir tokiu būdu bankroto procese užkirstų ar apsunkintų galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą ABĮ 15 straipsnio 5 dalies normos tikslą, darytina išvada, kad ši norma yra imperatyvi – šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti jos galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, reali akcininko įtaka bendrovėje ar akcininkų tarpusavio santykiai neturi įtakos aptartam draudimui bendrovei įkeisti akcininkui savo turtą.
Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, steigiamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ŪBĮ) 2 str. 4 d., 3 str. 1 d., CK 6.969 str. 2 d.). Bendrijos kapitalas formuojamas jos narių įnašų pagrindu (ŪBĮ 10 str. 1 d.). Priešingai nei teigia apeliantas, narių įnašai bent jau formaliai nėra jų bendroji dalinė nuosavybė – pagal ŪBĮ 10 straipsnio 4 dalį įnašai nuosavybės teise priklauso bendrijai. Šiuo atveju apelianto nurodoma CK 6.971 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes ŪBĮ įtvirtina kitokį reglamentavimą, kuriam ir suteikiama pirmenybė kodekso atžvilgiu (CK 1.3 str. 2 d.). Akivaizdu, kad be gautų įnašų bendrija savo veikloje taip pat gali įgyti ir kitą nuosavybę (sukurti daiktą, gauti pajamų ir pan.).
Kita vertus, nors ūkinė bendrija šiuo metu ir yra prilyginama juridiniam asmeniui, bet iš esmės tai yra tam tikra specifinė veiklos organizavimo forma, kai du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti tam tikram tikslui pasiekti (CK 6.696 str. 1 d.). Tai lemia ir atitinkamą reguliavimą. Pavyzdžiui, tikrasis narys turi teisę pasibaigus narystei bendrijoje reikalauti grąžinti perduotą įnašą, taip pat gali pasiimti iš bendrijos kasos pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti (ŪBĮ 8 str. 2 d. 7, 8 p.); nario mirtis ar likvidavimas gali būti bendrijos pasibaigimo pagrindas (ŪBĮ 14 str. 1 d., CK 6.978 str. 1 d. 3 p.). Be to, minėta, bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl, kai prievolėms užtikrinti nepakanka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal jos prievoles atsakovo solidariai visu savo turtu (ŪBĮ 7 str. 8 d.). Taigi, įvertinus išdėstytą, galima daryti išvadą, kad bendrijos turto atskirumas nuo jos dalyvių turto yra tik formalus.
Teisėjų kolegijos nuomone, turint omenyje imperatyvų draudimą bendrovei įkeisti akcininkui savo turtą ir aptartą ūkinės bendrijos reglamentavimą, spręstina, kad bendrovė savo akcininkui negali įkeisti ir turto, formaliai priklausančio bendrijai, kurios tikrąja nare yra pati bendrovė. Tokiam draudimui neturi įtakos tai, ar įkeistinas turtas yra narių įnašas ar buvo įgytas bendrijos veikloje.
Remiantis išdėstytu, byloje nagrinėjamas šalių susitarimas užtikrinti ieškovo apeliantui suteiktos paskolos grąžinimą bendrijos, kurios tikruoju nariu yra apeliantas, vardu registruoto turto hipoteka, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms teisėms normos ir dėl to esančiu niekiniu (CK 1.80, 6.224 str.). Kartu tai leidžia teigti, kad tokio įsipareigojimo neįvykdymas nereiškia apelianto kaltės ir dėl to nesukelia jam neigiamų padarinių – pareigos mokėti paskolos sutartyje numatytos baudos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, nors ja buvo grindžiami apelianto prieštaravimai, todėl iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 265 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl ieškovo teisės reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą
Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties (CK 6.226 str. 1 d.). Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad sąlyga dėl turto hipotekos jam buvo esminė tiek sudarant paskolos sutartį, tiek ir vėliau kilus ginčui su kitu akcininku (b. l. 103). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pripažįsta, kad paaiškėjus, jog turtas ieškovui nebus įkeistas, pastarasis turėjo teisę reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą ir sumokėti sutartas palūkanas už naudojimąsi ja. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš apelianto paskolą ir palūkanas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti baudą turėjo būti atmestas, todėl atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo įvykus ieškovo materialinių procesinių teisių perėmimui, šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodomos sumos priteistinos iš apelianto ieškovo teisių perėmėjai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 4 d.). Atmetus ieškovo reikalavimą priteisti baudą, laikytina, kad buvo patenkinti 84 procentai jo ieškinio, todėl proporcingai šiai daliai iš ieškovo turėtų 4 536 Lt išlaidų (b. l. 5, 69) atlygintina 3 810 Lt dydžio jų dalis (CPK 93 str. 2 d.). Įrodymų apie apelianto pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Remiantis CPK 96 straipsniu, iš apelianto valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 22 Lt (b. l. 1) (CPK 96 str.).
Apelianto skundas tenkintas tik iš dalies – patenkinta 10 procentų jo reikalavimų. Apeliacinėje instancijoje apeliantas turėjo 3 377,59 Lt dydžio išlaidų (b. l. 119), todėl jam priteistina 338 Lt dydžio jų dalis (CPK 93 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. galutinį sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (į. k. 134511472) ieškovo procesinių teisių perėmėjai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 252 000,05 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų tūkstančių litų ir 5 ct) dydžio skolą, 5 040 Lt (penkių tūkstančių keturiasdešimties litų) dydžio palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 257 040,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (į. k. 134511472) ieškovo procesinių teisių perėmėjai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 810 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (į. k. 134511472) valstybei 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. (Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660)“.
Priteisti iš ieškovo procesinių teisių perėmėjos V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ (į. k. 134511472) 338 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.