- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-204-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11449-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Faunita“
- Atsakovas
- UAB „Interateitis“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Faunita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Faunita“ ieškinį atsakovui UAB „Interateitis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-3, 26-27) prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Interateitis“ 11650 Lt sumokėtą sumą už neatliktus darbus, 424,71 Lt serverio nuomos mokesčio, 4224,60 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. sudarė sutartį su UAB „Interateitis“ dėl interneto svetainės sukūrimo. Sudarant sutartį buvo susitarta, kad darbai bus atlikti iki 2009 m. gegužės 18 d., o už darbus bus sumokėta iki 2009 m. liepos 31 d. Programavimo darbus atlikinėjo atsakovo darbuotojas A. V.. Darbai vėlavo nuo grafiko. Viso atsakovui buvo sumokėta 11650 Lt. Tačiau programavimo darbai taip ir nebuvo baigti. Svetainės dizainas buvo sukurtas ir buvo suteiktas internetinis adresas, tačiau pati svetainė nedirbo, nes nedirbo nei vienas turinio valdymo modulis. Sutarties 5.5 punkte buvo susitarta, kad atsakovui neatlikus svetainės sukūrimo darbų sutartyje nurodytu terminu, jis privalo sumokėti ieškovui delspinigius – po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo neatliktų darbų verčių bei avanso sumos. Kadangi atsakovui buvo sumokėta 11650 Lt, o atsakovas darbų sutartu laiku neatliko, todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai, skaičiuojant po 23,30 Lt už vieną dieną. Už šešių mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą susidaro 4224,60 Lt delspinigių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-06-01 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2009 m. liepos 21 d. (b.l. 14) išrašė sąskaitą-faktūrą, tuo pareikšdamas apie sutartimi sulygtų darbų pabaigą. Darbų perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas. Vertindamas šią aplinkybę teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas priėmęs minėtą sąskaitą-faktūrą, kaip dokumentą pažymintį apie darbų pagal sutartį pabaigą, net tik, kad negrąžino šios sąskaitos-faktūros atsakovui, nepareiškė pretenzijų dėl neatliktų darbų, bet dar gi per tris kartus beveik visiškai šią sąskaitą sumokėjo (b.l. 18, 19, 21). Šios nustatytos aplinkybės leido teigti, kad atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad ieškovas sutinka su tokiu sutarties darbų pabaigimo įforminimu, todėl ieškovo argumentas, kad nesant darbų perdavimo akto, laikytina, kad darbai nebuvo pabaigti, buvo vertintas kritiškai. Iš to, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui sumokėjo 5150 Lt, t.y. didžiąją dalį sutarties kainos, teismas padarė išvadą, kad ieškovą tenkino darbo rezultatas. Tai, kad bankuose atlikus testavimo darbus bei atsakovui sumokėjus didžiąją dalį už darbus pagal sutartį, 2009 m. spalio mėnesį ieškovui sukurta interneto svetainė buvo iškelta į kitą serverį (UAB „Hostex“), pagrįstai leido daryti išvadą, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimą sukurti ieškovui interneto svetainę. Ieškovui pateikus atsakovui prisijungimo prie svetainės kodus (b.l. 62) atsakovas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2009 m. liepos 21 d. (kai buvo išrašyta sąskaitą-faktūra) iki 2010 m. gegužės 31 d. (kai ieškovas pareiškė pretenziją dėl sutarties nevykdymo), atsakovo kurtas tinklapis azshop.lt buvo iš esmės pakeistas kitų programuotojų. Todėl ieškovo argumentai, kad svetainė neveikia dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės sukurti minėtą svetainę, vertintas kaip neįrodytas ir dėl to nepagrįstas (b. l. 157-161).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Faunita“ apeliaciniu skundu (b.l. 167-169), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad sutartyje neaptarus būdo, kokiu būdu turi būti paruošta programa perduodama užsakovui, sutarties spragos, remiantis CK 6.195 str., turėjo būti pašalinamos teismo atsižvelgiant į šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, ar iš tiesų programa buvo sukurta ir perduota ieškovui. Tokios išvados sprendime nėra. Nėra taip pat nustatyta, kad šalys būtų susitarę nutraukti darbus tam tikroje stadijoje ir atsakovas nebūtų atsakingas už darbų atlikimą. Taip pat nurodo, kad mokėjimai ir prašymai neįrodo, kad atsakovas įvykdė sutartį ir bent jau vėluojant sukūrė programą. Išrašyta sąskaita-faktūra tėra vienašalis veiksmas, rodantis, kad atsakovas norėjo gauti pinigus. Bet visiškai nepatvirtinantis fakto, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir svetainė gali veikti. Net bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė svetainės, kurią sukūrė ir kurią turėjo perduoti ieškovui. Nurodo, kad ieškovas neatliko jokių programos perkėlimo į kitą serverį veiksmų, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokią išvadą. Serverį valdė ne ieškovas, o atsakovas. Programa buvo kuriama ne ieškovo, o atsakovo žinioje, nes ieškovas buvo užsakovas, o darbus atsakovas atliko ne ieškovo, o savo buveinėje. Ieškovas negalėjo perkelti darbų į kitą serverį, nes darbai jam nebuvo priduoti. Ieškovas nurodo, kad jam yra nesuprantama teismo išvada, jog programą į kitą serverį perkėlė ieškovas ir kad tai atleidžia atsakovą nuo atsakomybės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kadangi pats ieškovas programos dar neturėjo ir jos nevaldė. Nurodo, kad darbuotojo, kuris kūrė programą, ir atsakovo darbo santykiai niekaip negali atsiliepti ieškovo siekiui pagal sutartį gauti programą. Jei atsakovas tarėsi su darbuotoju, kad programa bus baigta darbuotojui dirbant kitoje įmonėje, tai jau atsakovo atsakomybė, o ne ieškovo pareiga gaudyti atsakovo darbuotojus ir priversti juos užbaigti darbus. Taip pat nurodo, kad pateikti bankų atsakymai teismui neįrodo, kad programa buvo paruošta tinkamai ir veikė. Jei programa būtų buvusi paruošta, testavimas būtų buvęs sėkmingas ir programa būtų buvusi perduota ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 173-177) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad darbai pagal Interneto darbų sutartį Nr.2009/02-01 (toliau - Sutartis) buvo atlikti tinkamai ir laiku, sutartyje ieškovas numatė daug saugiklių tam atvejui, jei jo netenkintų atlikti darbai. Ieškovas jokių pretenzijų nei atlikus pradinius darbus, nei pirmo etapo darbus, nereiškė. Todėl buvo atlikti visi Sutartyje numatyti darbai. Atlikus tinklapio azshop.lt testavimą - mokėjimo pavedimų atlikimo galimybę su bankais (b. l. 82, 88), ieškovas išsikėlė tinklapį iš UAB „Interaeitis“ į UAB „Hostex“ valdomą serverį. Nurodo, kad baigus darbus atsakovas 2009-07-21 išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. INT000556, kurią ieškovas priėmė, jokių pretenzijų nepareiškė. Nurodo, kad avansiniam mokėjimui, neatlikus darbų, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nėra reikalingas. Todėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymas patvirtina, kad išrašant ją darbai jau buvo atlikti, o ieškovas, apmokėdamas šią sąskaitą, minėtą faktą papildomai patvirtino. Taip pat nurodo, kad atsakovas nuo tinklapio iškėlimo į UAB „Hostex“ valdomą serverį jokio priėjimo prie ieškovo svetainės neturėjo ir jokių darbų neatlikinėjo. Gavęs prisijungimo kodus iš ieškovo, atsakovas įsitikino, kad tinklapis azshop.lt buvo iš esmės pakeistas kitų programuotojų. Nurodo, kad atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už savo buvusio darbuotojo darbus, kuriuos jis atliko po to, kai buvo atleistas iš darbo pas atsakovą, ir šie darbai buvo atliekami pagal tiesioginį ieškovo ir šio buvusio atsakovo darbuotojo susitarimą. Ieškovas, nustojęs bendradarbiauti su atsakovu, išsikėlęs svetainę į kitą serverį ir pavedęs tolesnius programavimo darbus su atsakovu nesusijusiems asmenims, veikė savo rizika ir privalo pats prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Nurodo, kad atliktas tinklapio testavimas reiškia, kad šiuo tinklapiu jau gali naudotis vartotojas, įsigydamas šiame tinklapyje pateikiamas prekes ir apmokėdamas už jas elektroninės bankininkystės pagalba. Todėl bankų atliktas tinklapių testavimas taip pat patvirtina (tai tik vienas iš daugelio įrodymų), kad testavimo metu tinklapis buvo sukurtas ir jis veikė, buvo tinkamas naudoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (b.l. 185). Apeliantas nurodė, jog apeliacinis skundas buvo paduotas iki įsigaliojant CPK pakeitimams dėl bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka proceso, taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų išsamiam bylos išnagrinėjimui ir apelianto atstovas neturėdamas teisinio išsilavinimo negalėjo deramai savęs atstovauti teisme. Apeliantas nurodo, kad norėdamas pagrįsti ieškinyje ir apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, po apeliacinio skundo pateikimo, kreipėsi informacijos į AB SEB banką, AB DNB NORD banką, UAB „HOSTEX“, kuri padėtų išsamiau išspręsti šalių ginčą byloje. Taip pat nurodė, kad yra ruošiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų, jog jokia finansinė veikla per elektroninę parduotuvę nebuvo vykdoma, o taip pat kaip liudytoją byloje prašo apklausti UAB „Interateitis“ darbuotoją A. V., vykdžiusį svetainės kūrimo darbus.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Apelianto argumentai, kad jis negalėjo tinkamai savęs atstovauti, nes neturi teisinio išsilavinimo, nėra pagrindas tenkinti prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas yra juridinis asmuo, veikiantis kaip verslo subjektas, todėl bylą vesdamas pats, o ne per advokatą, prisiėmė riziką veikti be kvalifikuoto teisininko pagalbos, todėl tuo argumentu remtis neturi pagrindo. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei vieneri metai, todėl laikytina, kad buvo pakankamai laiko ieškovui pateikti visus reikiamus įrodymus tinkamam ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinį skundą apeliantas pateikė 2011-07-01 ir jokių prašymų dėl naujų įrodymų jame nebuvo (b.l. 167), o dėl minimos informacijos gavimo iš AB SEB banko, AB DNB NORD banko, UAB „HOSTEX“ kreipėsi tik 2011-12-29, todėl toks apelianto elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir prieštaraujantis CPK 7 str. įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek apelianto nurodomi nauji įrodymai, tiek prašymas apklausti liudytoją, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo vadovautis CPK 314 str. ir tenkinti apelianto prašymų dėl naujų įrodymų. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo patenkinti apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Byloje kilęs ginčas dėl atliktų darbų pagal interneto darbų sutartį kokybės, t.y. apeliantas ginčija atsakovo atliktų darbų kokybę, ir iš to kildina savo reikalavimą dėl sumokėtų sumų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.
Šalys 2009-02-13 sutartimi susitarė dėl interneto svetainės sukūrimo. Atsakovas, atlikęs ieškovo užsakytus darbus, išrašė sąskaitą-faktūrą (b.l. 14). Šią sąskaitą ieškovas priėmė, pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės nereiškė. Be to, ieškovas sumokėjo beveik visą sumą pagal sąskaitą – 11650 Lt (b.l. 16-22). Sutartyje buvo numatyta darbų sąmata 12000 Lt sumai. Pareiškimą dėl sutarties nevykdymo ieškovas atsakovui pateikė tik 2010-05-31 (b.l. 15). Pažymėtina, kad mokėjimus ieškovas atlikinėjo ne vienu kartu, o dalimis ir paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2009-12-03 (b.l. 21). Tuo tarpu šalių sudarytos sutarties 3.4 p. nustatė ieškovo teisę nutraukti darbų sutartį ir nemokėti už atliktą darbą. Ieškovas šia teise nepasinaudojo ir mokėjimus tęsė bei sumokėjo beveik visą pagal sutartį priklausančią mokėti sumą. Pagal šalių sudarytą sutartį, atlikti darbai turėjo būti perduoti darbų perdavimo aktu, tačiau tokio dokumento šalys nesurašė. Tačiau vien šio dokumento nesurašymas negali būti laikomas pagrindu teigi, jog dabai nebuvo atlikti ir perduoti.
Sutarties 2.3 p. nustatė, jog atlikęs svetainės kūrimo darbus, vykdytojas, šiuo atveju atsakovas, pateikia ieškovui sąskaitą. Sutarties 4.3 p. detalizavo, jog pradiniai mokėjimai atliekami atlikus pirmo etapo darbus, o likusi suma sumokama atlikus sutartyje numatytus darbus, po sąskaitos-faktūros gavimo ir darbų perdavimo akto pasirašymo, bet ne vėliau nei 2009-07-31. Sąskaitą-faktūrą atsakovas išrašė 2009-07-21. Ieškovas po sąskaitos išrašymo mokėjo atsakovui už programavimo darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų nereiškė. Taip pat ieškovas nepasinaudojo teise nutraukti sutartį. Be to, nepaisant, ieškovo nurodymu, nekokybiško darbo, sumokėjo atsakovui beveik visą sutartyje numatytą sumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo tinklapis buvo testuotas ir po to ieškovas tęsė mokėjimus atsakovui, kas leidžia teigti, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Apeliantas nurodo, kad vien bankų atsakymai apie atliktą testavimą neįrodo, kad tinklapis buvo tinkamas naudoti. Kolegija nurodo, kad bankų atsakymuose dėl testavimo darbų nebuvo nurodyta, jog testavimo darbai nepavyko. Be to, po atlikto testavimo apeliantas tęsė savo mokėjimus atsakovui, todėl iš tokių veiksmų galima daryti išvadą, jog testavimas buvo sėkmingas. Pažymėtina, kad savo argumentams pagrįsti šalis turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei paduodant apeliacinį skundą, jog testavimas nebuvo sėkmingas.
Ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl darbų perdavimo ieškovui yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir pasisakė, jog atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas sutinka su darbų pabaigimo įforminimu tik atsakovui išrašant sąskaitą–faktūrą ir ją ieškovui apmokant. Kolegija sutinka tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Darytina išvada, jog iš šalių veiksmų galima konstatuoti, jog šalys susitarimu pakeitė sutartyje nurodytą darbų perdavimo–priėmimo būdą, kadangi tai patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai – ieškovas atsakovo išrašytą sąskaitą priėmė ir beveik visiškai apmokėjo, pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų kokybės ar jų neatlikimo nereiškė, todėl atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog ieškovą jo atliktų darbų kokybė ir kiekis tenkina.
Atsakovas, būdamas verslo subjektas, užsiimantis tam tikra komercine veikla, turi elgtis atidžiai ir rūpestingai bei veikti prisiimdamas riziką, todėl jam turi būti žinomi rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartai. CK 6.662 str. numato, jog užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Atsakovui atlikus svetainės kūrimo darbus buvo galima normaliai nustatyti, ar svetainė veikia. Ieškovas priėmęs svetainės sukūrimo darbus jokių darbo trūkumų atsakovui nenurodė, o pretenzijas pateikė žymiai vėliau, jau po darbų perdavimo ir paskutinio sumokėjimo praėjus beveik pusmečiui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo argumentų, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis perkėlė sukurtą svetainę į kitą serverį. Apeliantas nurodo, kad ne jis, o būtent atsakovas perkėlė svetainę į kitą serverį – UAB „Hostex“, tačiau šiam savo argumentui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pats ieškovas mokėjo UAB „Hostex“ už paslaugas bei buvo sudaręs sutartį (b.l. 93-100). Todėl apelianto argumentas, kad serverio perkėlimas buvo be jo žinios ir valios, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas negali būti atsakingas už buvusio darbuotojo darbus, kuriuos jis atliko jau atleistas iš darbo pas atsakovą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tolesnius programavimo darbus buvo pavedęs savarankiškai atlikinėti buvusiam atsakovo darbuotojui, jau žinodamas, jog minėtas asmuo pas atsakovą nedirba (b.l. 134-136). Todėl ieškovas, pavedęs tolesnius programavimo darbus kitiems su atsakovu nesusijusiems asmenims, veikė savo rizika ir atsakovo atsakomybė šiuo atveju negali kilti.
Kolegija pažymi, jog CK 6.665 str. numato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą laiką, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trukumų šalinimo išlaidas. Taip pat minėto straipsnio 3 d. nustato, jog jei per protingą terminą rangovas sutarties pažeidimų ar trūkumų nepašalina arba trūkumai yra esminiai, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Apeliantas įrodinėjo, jog darbai pagal sutartį neatlikti ir neperduoti, tačiau sutarties nutraukti neprašė.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt (b.l. 183-184, CPK 93, 98 str.).
Vadovaujantis CPK 96 str. teismo turėtos pašto išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Faunita“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo UAB „Interateitis“ naudai.