- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-215-350/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- J. U.
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. U. (toliau Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-10-23 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. (toliau Vyriausioji prokurorė) 2018-09-19 nutarimo netenkinti Pareiškėjo skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. ( toliau Prokuroras) 2018-08-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2017-07-21 pagal Pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
1.2 Įtarimas šios nusikalstamos veikos padarymu buvo pareikštas P. J., nurodant kad jis, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį „R. E.“ žinodamas, kad jis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017-04-18 iki 2017-04-28 su J. U. tarėsi dėl automobilio apžiūros ir pardavimo sąlygų, o 2017-04-28 susitikęs su J. U., turėdamas iš anksto paruoštą ir tikrovės neatitinkančios pirkimo - pardavimo sutarties šabloną V. S. vardu, žinodamas, kad J. U. negalės disponuoti minėtu automobiliu, jam šį automobilį pardavė, taip apgaule savo naudai įgijo J. U. priklausantį turtą -1700 eurų.
1.3 Prokuroro 2018-02-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas nenustačius, kad P. J. žinojo, jog jo parduotas J. U. automobilis „R. E.“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra įkeistas, bei, kad šias aplinkybes jis nutylėjo, tyčia siekdamas apgaule įgyti J. U. turtą. Š. P. nutarimas buvo paliktas galioti išnagrinėjus Pareiškėjo skundą aukštesniojo prokuroro nutarimu, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-14 nutartimi prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo buvo panaikinti, nurodant, kad būtina nustatyti, ar P. J. veiksmuose nėra nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ištiriant P. J. ir J. U. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties tikrumą, įvertinant jos sukeltų padarinių pavojingumą, išanalizuojant joje esančią informaciją ir gretinant su proceso dalyvių paaiškinimais.
1.4 Atlikęs papildomus veiksmus, Prokuroras 2018-08-09 priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti įtariamojo P. J. veikoje nenustačius visų būtinų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių. Be to, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Prokuroras pasisakė, kad P. J. pirkimo padavimo sutartyje nurodytos informacijos neslėpė, įrašus dėl klaidingos sutarties sudarymo vietos ir automobilio vertės nukentėjusysis turėjo galimybę pamatyti pateikiant jam sutartis, be to, šie įrašai teisiškai nėra reikšmingi, nes net ir jiems esant teisingiems, J. U. automobilio registruoti nebūtų galėjęs, nes A. N. lizingo bendrovei už automobilį nebuvo sumokęs pinigų, todėl ši veika nėra pavojinga BK požiūriu. Su tokia Prokuroro pozicija sutiko Vyriausioji prokurorė ir skundžiama 2018-10-23 nutartimi apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-10-23 nutartį, prašo ją bei prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo panaikinti ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą baudžiamąją bylą perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms procesinių veiksmų atlikimui.
2.1 Teigia, kad apylinkės teismas jo skundo visiškai nenagrinėjo, tik pasisakė, kad prokurorų nutarimai pagrįsti ir nėra pagrindo nesutikti su jų sprendimais. Tačiau Pareiškėjas skunde su tuo visiškai nesutinka. Mano, kad P. J. sąmoningai nutylėjo, jog automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra jo nuosavybė, nes pats nurodė, kad užsiima automobilių prekyba ir analogiškos situacijos jam nėra naujiena. Be to, jis nuslėpė savo pavardę, neįrašydamas jos sutartyje, kas tik patvirtina, jog jis negalėjo nežinoti, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, o nurodydamas kitą perkamo automobilio kainą, galimai verčiasi neteisėta ūkine veikla.
2.2 Nurodo, kad faktas, jog jis savo valia pasirašė sutartį, nereiškia, kad jis nebuvo apgautas, nes jei būtų žinojęs, kad perkamas automobilis priklauso ne ją pardavinėjusiam asmeniui, bei dar ir įkeistas, jo tikrai nebūtų pirkęs. Šiuo atveju nutylėtos aplinkybės turėjo įtakos jo apsisprendimui ir todėl P. J. veiksmai būdingi nusikalstamai apgaulei.
2.3 Yra įsitikinęs, kad P. J. veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes pirkimo - pardavimo sutartyje P. J. įrašė kitą parduodamo automobilio kainą – vietoj 1700 eurų tik 100 eurų, nenurodydamas savo anketinių duomenų nurodė kito asmens duomenis ir kitą sutarties sudarymo vietą. Taip pat nesutinka, kad šių duomenų įrašymas nesukėlė jokių pasekmių, nes dėl šio neteisėto sandorio jis patyrė žalą, sumokėjo 1700 eurų už automobilį, kuris iš jo buvo paimtas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Pareiškėjo skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundžiama nutartimi, prokurorų nutarimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Pareiškėjo skundą daro išvadą, jog skundžiama nutartis iš esmės nėra pagrįsta, todėl neteisėta.
9. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvadą, jog ikiteisminiame tyrime nebuvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, ikiteisminis tyrimas Prokuroro 2018-08-09 nutarimu nutrauktas skubotai, neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-14 nutartimi ( 2 T. b.l. 119-121).
11. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matytyti, kad tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas Pareiškėjui nurodžius, kad jis iš asmens, kaip manė V. S., už 1700 eurų nusipirko automobilį R. E., gavo šios transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir pirkimo pardavimo sutartį, tačiau vėliau, norėdamas šį automobilį registruoti savo vardu, nuvykęs į „VĮ R.“ sužinojo, kad automobilis ankstesnio savininko neišregistruotas, kad jis priklauso UAB „M.“ ir yra įkeistas, tokiu būdu Pareiškėjas teigė, kad pardavėjui jam nenurodžius aplinkybių apie tikrąjį automobilio savininką ir automobilio įkeitimą jis buvo tyčia suklaidintas, siekiant apgaule įgyti jo turtą – pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
11.1 Siekiant ištirti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atliekant tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad UAB „M." ir A. N. 2016-03-15 sudarė lizingo sutartį, pagal kurią A. N. nuosavybės teisę į automobilį „RENAULT ESPACE", v.n (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „M.", kuri suteikė A. N. teisę valdyti ir naudotis minėtu automobiliu lizingo pagrindu. Apklausiamas A. N. nurodė, kad naudojantis automobiliu jis ėmė gesti, dėl ko jis minėtą transporto priemonę pardavė R. M., o pastarosios sutuoktinis A. I. automobilį „RENAULT ESPACE" pardavė asmeniui, prisistačiusiam V. S. (šiuo metu pavardė pakeista į L.) vardu. Vėliau asmuo, prisistatęs V. S., automobilį pardavė P. J., kuris automobilį perpardavė pareiškėjui J. U..
11.2 Apklausų metu P. J. teigė, kad automobilį „RENAULT ESPACE", kuris turėjo variklio defektų ir buvo nevažiuojantis, pirko už 700 eurų pagal skelbimą, ketindamas jį suremontuoti ir parduoti brangiau nei pirko, apie tai, kad automobilis buvo įkeistas nežinojo, į tai, kad automobilio transporto priemonės registracijos liudijime įrašytas savininkas UAB „M.", nekreipė dėmesio ir atsiradus pirkėjui automobilį pardavė.
11.3 BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Remiantis teismų praktika sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia.
11.4 Vertinant P. J. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, galima daryti tik prielaidą, kad jis, parduodamas įgytą transporto priemonę Pareiškėjui, žinojo, kad automobilis priklauso UAB „M.“, nes šie duomenys buvo nurodyti jo turimame dokumente – transporto priemonės registracijos liudijime, kurį jis perdavė Pareiškėjui, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo žinojimą apie tai, kad automobilis RENAULT ESPACE" jo įgijimo iš V. S. metu, o vėliau ir pardavimo Pareiškėjui metu buvo įkeistas lizingo sutarties pagrindu ir daryti išvadą, kad jis, žinodamas šias aplinkybes, automobilį Pareiškėjui pardavė žinodamas, kas pastarasis negalės jo registruoti savo vardu ir taip siekė apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, todėl negalima nesutikti su prokurorų sprendimuose padaryta išvada, kad P. J. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktas pagrįstai. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog ir Pareiškėjas įrašą apie tikrąjį automobilio savininką automobilio registracijos dokumente pastebėjo žymiai vėliau, o ne šio dokumento įgijimo metu.
12. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas visiškai nesutinka su Prokuroro dėstomais argumentais dėl ikiteisminio nutraukimo P. J. atžvilgiu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą šioje dalyje, nurodė, kad P. J. pirkimo padavimo sutartyje nurodytos informacijos dėl automobilio pardavimo kainos ir sutarties sudarymo vietos neslėpė, nes Pareiškėjas turėjo galimybę juos pamatyti, be to, šie įrašai teisiškai nėra reikšmingi, nes net ir jiems esant teisingiems, J. U. automobilio registruoti nebūtų galėjęs dėl to, kad A. N. lizingo bendrovei už automobilį nebuvo sumokęs pinigų, todėl ši veika nėra pavojinga BK požiūriu.
12.1 Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje numatytu dokumento suklastojimu ar pagaminimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-123-788/2018).
12.2 Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad P. J. atitinkamus įrašus į pirkimo pardavimo sutartį – sutarties sudarymo vietą, automobilio kainą, įrašė žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės. Tiek Pareiškėjas, tiek ir P. J. neneigė, kad automobilis J. U. buvo parduotas ne už 100 eurų, o už 1700 eurus, be to, ši sutartis buvo sudarome ne Vilniuje, o Panevėžyje, todėl aplinkybė, kad Pareiškėjas sutartyje nurodomas aplinkybes galėjo pamatyti, jos nebuvo slepiamos, P. J. atsakomybės nešalina ir dėl šių aplinkybių jo veika negali būti laikoma nepavojinga BK prasme. Itin svarbu ir tai, kad P. J. Pareiškėjui pateikė sutartį, kurioje kaip pardavėjas buvo nurodytas visiškai kitas asmuo - V. S. ir šią aplinkybę P. J. žinojo, tad akivaizdu, kad jis, pateikdamas šį dokumentą Pareiškėjui, jam prisistatė kaip V. S..
12.3 Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo pačios veikos padarymo momento, pasekmės nėra aptariamo nusikaltimo sudėties būtinasis požymis, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad P. J. pateikus minimą suklastotą dokumentą Pareiškėjui ir tuo patvirtinus jų sudarytą sandorį dėl automobilio pirkimo pardavimo, o Pareiškėjui šią sutartį pateikus VĮ (duomenys neskelbtini), automobilis nebuvo registruotas jo vardu dėl automobiliui taikomų apribojimų lizingo sutarties pagrindu, todėl Pareiškėjas transporto priemonės neįgijo, savo nuožiūra ja disponuoti negalėjo, sumokėdamas pardavėjui sutartą sumą ir perkamą automobilį negalėdamas juo naudotis patyrė nuostolių, todėl Prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti argumentai, kad P. J. pirkimo pardavimo sutartyje padaryti įrašai, kurie neatitiko realybės, teisiškai nėra reikšmingi, visiškai nepagrįsti.
13. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti ir tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-14 nutartimi, kuria tenkinus Pareiškėjo skundą buvo panaikintas Vyriausiosios prokurorės nutarimas dėl atsisakymo tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo nurodoma atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus: atsižvelgus į tai, kad P. J. neneigia, kad užsiima automobilių perpardavimu, išsiaiškinti, ar jis tai daro legaliai, ar šia galimai suklastota sutartimi, nurodant sandorio kainą 100 Eur (nors reali pardavimo kaina buvo 1700 Eur, ką patvirtina tiek jis, tiek J. U.) nebuvo padaryta žala valstybei, norint nuslėpti gautas pajamas. Tačiau šie nurodymai įvykdyti nebuvo, o papildomai apklausus P. J. ir J. U., bei paėmus jų lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, buvo priimtas 2018-08-09 nutarimas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, kurį savo sprendimais patvirtino aukštesnioji prokurorė ir skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas.
13.1 Visos aukščiau aptartos aplinkybes duoda pagrindą išvadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai ir neišsamiai, neišnaudotos visų galimybių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą nustatyti ir įvertinti, todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-10-23 nutartis, o tuo pačiu ir prokurorų nutarimai naikinami, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-10-23 nutartį, kuria buvo atmestas Pareiškėjo J. U. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. 2018-08-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo priimtą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2018-09-19 nutarimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Ši nutartis neskundžiama.