- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-748-290-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-748-290-2014
2014 m. lapkričio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo R. Z. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nubaustas, pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2014-01-29 iki 2014-07-02.
Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. Z., jam priteisti 2485 (du tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki) litai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. Z., Valstybinei ligonių kasai priteisti 3799,94 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt devyni litai 94 ct) išlaidoms už nukentėjusiojo A. L. sveikatos priežiūros paslaugas apmokėti.
R. Z. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. Z. priteisti 5810,50 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt litų 50 ct) Policijos departamentui prie VRM.
Iš R. Z., priteisti 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. Z., Kauno apylinkės teismo 2014-07-02 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., už tai, kad jis 2010 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusįjį A. L. panaudodamas fizinį smurtą, spyrė į veido sritį, nuo ko jis prarado sąmonę, po to spyrė į kairės kojos girnelę, padarydamas kairės girnelės pakartotiną lūžį su dislokacija, poodinę kraujosruvą kairiajame kelyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, iš rankos ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,NOKIA 6300“, 485 Lt vertės.
Be to, R. Z. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini, prieš nukentėjusįjį A. L. panaudodamas fizinį smurtą, spyrė į veido sritį, nuo ko jis prarado sąmonę, po to spyrė į kairės kojos girnelę, padarydamas kairės girnelės pakartotiną lūžį su dislokacija, poodinę kraujosruvą kairiajame kelyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014-07-02 nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, atleisti nuo bausmės, įskaityti Jungtinėje Karalystėje suėmime išbūtą laiką į bausmės laiką ir peržiūrėti ekstradicijos išlaidų dydį. Skunde jis nurodė, kad nusikaltimų neįvykdė ir nematė kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nes buvo trumpam išėjęs iš kambario, kuriame nukentėjusysis buvo likęs su asmeniu, pravarde (duomenys neskelbtini). Grįžęs į kambarį, kur buvo nukentėjusysis, nekreipė dėmesio į jį ir tik grįžus J. M. pamatė, kad iš nosies bėga kraujas. Savo rankose laikė savo telefoną ir nežino, kodėl nukentėjusysis pagalvojo, jog tai jo telefonas ir tai pasakė J. M., kuri atėmė iš jo telefoną ir jį padavė nukentėjusiajam. Jis pasakė J. M., jog tai buvo jo telefonas, ir tą patvirtinus nukentėjusiajam, T. V. telefoną grąžino. J. M. išvarė jį ir T. V. iš namų, pagalvojusi jog jie sužalojo nukentėjusįjį. J. M. teisme tvirtino, jog nukentėjusiojo telefonas nedingo, kad nukentėjusysis tuo savo telefonu skambino sūnui. Nukentėjusysis teigė, jog telefoną atgavo iš policijos pareigūnų, tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad telefoną atidavė pareigūnai. O jeigu ir pareigūnai atidavė, tai nėra duomenų iš kur jie gavo tą telefoną. Taigi teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 180 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, jog tą telefoną turi ir vis tiek priteisė iš nukentėjusiajam 485 Lt. Nukentėjusysis teigė jog buvo blaivus, bet nuteistasis ir liudytojai matė jog jis buvo neblaivus, o šią istoriją sukūrė tik siekdamas pasipelnyti. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis tą dieną J. M. namuose nuo smūgio buvo nukritęs ant žemės ir gulėjo kraujo klane, tačiau taip nebuvo ir tai patvirtino abu liudytojai, kad jis sėdėjo ant lovos jiems išeinant į virtuvę, taip pat ir po kelių minučių grįžus, nukentėjusysis sėdėjo toje pačioje vietoje, tik kruvina nosimi. Jis klausė asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), ar jis sužalojo nukentėjusįjį, tačiau šis atsakė, kad nukentėjusysis krito. Be to, nukentėjusiajam buvo lūžusi koja ir jis neblaivus su traumuota koja pats kur nors galėjo susižaloti taip, kad išsivaikščiojo kojoje esančios metalo konstrukcijos. Kad jis nebuvo sužalotas tą dieną, kai jis buvo pas J. M., patvirtina tai, kad tik po 10 dienų kreipėsi į gydytoją. Be to, teismo posėdyje prisipažino, jog davė kyšį gydytojai, kad geriau gydytų. Todėl gydytoja gavusi kyšį, galėjo duoti parodymus ir kalbėti nukentėjusiojo naudai. Į policijos komisariatą kreipėsi taip pat tik po 10 dienų, taigi per tas dienas galėjo pakartotinai kitur susižaloti koją ir parašyti pareiškimą norėdamas prisiteisti pinigų, nes pats nukentėjusysis paaiškino, kad yra metus su puse nedirbantis. Visiškai neaišku, kada nukentėjusiajam buvo koja sužalota, nes tą dieną jis nesiskundė kojos skausmu. Nukentėjusysis vengė teismo, o atvykęs akivaizdu, kad melavo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Nors nuteistasis R. Z. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi visą pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. Z. kaltės. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.
Apeliantas nuo pat bylos tyrimo pradžios kaltę dėl A. L. plėšimo ir sveikatos sutrikdymo neigė, tvirtindamas, kad jis nebuvo kambaryje su nukentėjusiuoju ir nematė, kas jį sumušė, o telefonas, kurį turėjo rankose buvo jo, ne nukentėjusiojo. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo. Kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Nors apeliantas nuo įvykio tyrimo pradžios laikėsi tos pačios pozicijos dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs jo parodymus ir juos sugretinęs su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo parodymai yra gynybinio pobūdžio, prieštaraujantys ne tik nukentėjusiojo parodymams, kuriais teismas nematė pagrindo abejoti, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Nuteistojo iškeltą versiją, kad nukentėjusįjį sumušė kitas asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini) ir, kad jis telefono iš nukentėjusiojo nepaėmė, teismas vertina, kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde, nuteistojo nurodomas aplinkybes, jog jis įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju kambaryje nebuvo, jo telefono nepavogė, jam sužalojimų nepadarė ir, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl galėjo susižaloti pats, ar nukentėjusįjį galėjo sužaloti su nuteistuoju kartu buvęs asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), ar sužalojimas galėjo būti padarytas kitu laiku, nes nukentėjusysis į gydymo įstaigą ir policiją kreipėsi tik po dešimties dienų, paneigia nukentėjusiojo A. L. ir liudytojų T. V., J. M. paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog jį sužalojo ir apiplėšė ne kas nors kitas, o būtent R. Z.. Nukentėjusiojo paaiškinimų teisingumą patvirtina tai, kad jis asmens parodymo atpažinti metu, atpažino R. Z.. Be nukentėjusiojo paaiškinimų, R. Z. kaltę vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojų paaiškinimai. Liudytoja J. M. paaiškino, jog R. Z. ir T. V. nėra panašios išvaizdos, nors liudytoja su nukentėjusiuoju naktį gėrė alkoholio butelį, tačiau girti nebuvo. Nukentėjusysis su nuteistuoju buvo dviese, liudytoja tuo metu virė kavą virtuvėje kartu su T. V.. Liudytojas T. V. paaiškino, kad kambaryje buvo tik R. Z., liudytojas nežino, tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo pats, nematė, buvo virtuvėje su J. M., o kai atėjo į kambarį nukentėjusysis sėdėjo ant lovos, prie jo ant grindų buvo truputis kraujo, veidas buvo kruvinas, sakė, kad dingo jo telefonas. A. L. sužalojimo faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. L. konstatuota kairės girnelės pakartotinis lūžis su dislokacija, poodinė kraujosruva kairiajame kelyje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Duomenų prieštaraujančių nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra. (t. 1, b. l. 23). Ekspertė M. K. apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino, jog matė, kad koja įmobilizuota, sugipsuota, sutvirtinta varžtais, konstrukcijos išsivaikščiojusios. Nosis sulaužyta. Maža tikimybė, kad nukentėjusysis griuvo pats ant kelio, nesulaužius gipso. Turėjo veikti pašalinė jėga. Nuteistojo nesutikimas su specialisto išvados ir ekspertės paaiškinimų teisingumu, nurodant, kad nukentėjusysis davė gydytojai kyšį, todėl ji davė jam palankius paaiškinimus atmetamas kaip nepagrįstas. Ekspertė nukentėjusiojo negydė, tik nustatė sužalojimo mastą ir kitas su juo susijusias aplinkybes, todėl nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, jog jam kainavo operacija ir jis davė pinigų, niekaip nesusijusi su specialisto išvadą pateikusia specialiste, kuri buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą (t. 1, b.l. 23), bei melagingų parodymų davimą (t. 2, b.l. 178, 179), pagrindo abejoti specialisto išvada, ar ekspertės paaiškinimais, nėra.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis savaip, sau palankiai vertina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų paaiškinimus, juos interpretuodamas ir iškreipdamas, teigia, jog neva tokius paaiškinimus jie davė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis A. L. paaiškinimus vertina, kaip melagingus, nes jis nurodė, jog nuo smūgio buvo nukritęs ant žemės ir gulėjo kraujo klane, o kad taip nebuvo patvirtino liudytojai. Įvertinus nukentėjusiojo A. L. pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus matyti, jog nukentėjusysis nenurodė, jog buvo nukritęs ant žemės, nurodė, jog gulėjo kraujo klane. Iš kitų liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, jog nukentėjusysis buvo ant lovos. Anot apelianto, A. L. taip pat melagingai nurodė, jog buvo blaivus. Šį nuteistojo teiginį paneigia, nukentėjusysis, kuris paaiškino, jog atėjo pas J. M. iš vakaro, išgėrė butelį, nukentėjusysis liko nakvoti, įvykio dieną negėrė. Liudytoja J. M. patvirtino šias aplinkybės, nurodė, jog su nukentėjusiuoju naktį gėrė butelį, girti nebuvo, viską atsimena. Ir nors vėliau J. M. bandė neigti, šiuos savo teiginius, sakydama jog nukentėjusysis buvo neblaivus, kas teismas vertina juos kritiškai. Nors J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu, aplinkybes nurodydavo vis kitaip, kas vertinama kaip jos bandymas padėti R. Z., kuris yra jos dukters klasiokas išvengti atsakomybės, tačiau iš jų visumos matyti, jog nurodomo įvykio seka ir aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Todėl ir liudytojos J. M. paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu susiję su telefono vagyste vertintini kritiškai, kadangi liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama paaiškino, jog nukentėjusysis jai iš karto pasakė, jog dingo telefonas. Taip pat ir liudytojas T. V., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog nukentėjusysis prašė R. Z. atiduoti telefoną. Be to, pats nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog pas J. M. ėjo tikslu ją įkalbėti parduoti vonią, kurią ketino parduoti metalo supirktuvėje ir taip prasimanyti pinigų alkoholiui, tačiau J. M. nepasidavė T. V. įkalbinėjimams ir nesutiko parduoti vonios. Todėl daroma išvada, kad R. Z. padaryto nusikaltimo tikslas buvo gauti pinigų alkoholiui, todėl jis pavogė nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusysis patvirtini ir tai, kad buvo buvo kraustomos ir jo kišenės. Apeliacinio skundo argumentai susiję su telefono atgavimu, esminės reikšmės įvertinus aptartas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi.
Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nemato jokio pagrindo remtis nuteistojo nuo visumos atsietomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. L. galėjo sužaloti bei apiplėšti tik R. Z.. Taigi kolegijai nekyla abejonių, kad A. L. buvo sužalotas ir apiplėštas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nustatyti BK VI skyriuje. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tokiais atvejais: kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kai yra lengvinančių aplinkybių, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir pagal laidavimą. Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, juos padariusio asmens kaltės nepripažinimą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nubuvimą, atsižvelgus į tai, kad žala nukentėjusiajam neatlyginta, nusikaltimus R. Z. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daroma išvada, kad atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra nei vieno iš aptartų pagrindų.
Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteista turtine žala, nurodo, jog nukentėjusysis telefoną atgavo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu vis tiek buvo priteista turtinė žala. Pažymima, jog turtinė žala nukentėjusiajam priteista, atlyginti jo išlaidoms susijusioms su operacija, bei vaistais. Nors nukentėjusysis nepateikė kvitų patvirtinančių patirtą turtinę žalą, tačiau įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, bei jo gydymosi laikotarpį, teismo vertinimu turtinė žala yra adekvati kilusioms pasekmėms ir priteista pagrįstai.
Byloje esantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-05 raštas Nr. 5-S-473 „Dėl ekstradicijos išlaidų“ patvirtina, jog bendra išlaidų suma ir 5810,50 (penki tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt litų ir penkiasdešimt centų) Lt. (t. 2, b.l. 96), skundžiamu nuosprendžiu būtent tokio dydžio ekstradicijos išlaidos priteistos iš nuteistojo, todėl apelianto argumentas dėl nepagrįsto ekstradicijos išlaidų dydžio, atmetamas, kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-10-23 nutartimi (t. 3, b.l. 53) vadovaujantis BK 66 str. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013-06-05 iki 2014-01-28, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šio nuteistojo prašymo nepasisako.
Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo R. Z. nusikalstamas veikas. Nuteistasis R. Z. savo skunde jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą šias aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių irgi nenustatė, todėl tenkinti R. Z. apeliacinį skundą jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.