Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-143-214-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-143-214-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00015-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Limarko“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei ,,Limarko jūrų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Afalita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Bay“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Arijus“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Astramara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Forwarding and Shipping“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos pervežimai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei ,,BPA“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fertimara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Green Terminal“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrų agentūra Forsa“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS143-214/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00015-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 67; 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limarko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Limarko jūrų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Afalita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Bay“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Arijus“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Astramara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Forwarding and Shipping“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos pervežimai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei ,,BPA“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fertimara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Green Terminal“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrų agentūra Forsa“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ,,Bega“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Koralita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos Translit“, uždarajai akcinei bendrovei Jūrų agentūrai ,,Lepūnas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Litma“, uždarajai akcinei bendrovei ,,MK Laivyba“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nordis Shipping Service“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nurminen Maritime“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Okeaninių konteinerių servisas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Passat“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Prekybos namai ,,Skelmė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Unitek“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų laivų agentai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Uosto vartai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,VPA Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Volfra–Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limarko“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Limarko“) 2011 m. gruodžio 30 d. skundu, kurį 2012 m. sausio 12 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalį, kuria buvo pripažinta, jog UAB „Limarko“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, arba sumažinti nutarimu UAB „Limarko“ paskirtą baudą, atsižvelgiant į UAB „Limarko“ atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punkto, kuriuo UAB „Limarko“ paskirta bauda, galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu pripažinta, jog atliko konkurencijos teisę pažeidžiančius veiksmus, dalyvaudamas narystės Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijoje pagrindu sudarytame draudžiamame susitarime, ir už tai paskirta 626 300 Lt dydžio bauda. Teigė, jog administracinės bylos, susijusios su sudėtingais konkurencijos teisės ir draudžiamų susitarimų klausimais, nagrinėjimas gali užtrukti kelerius metus ir tiek laiko būtų suvaržytos UAB „Limarko“ galimybės naudotis jai reikšmingo dydžio piniginėmis lėšomis. Be to, iš nutarimo rezoliucinės dalies 3.19 punkto neaišku, UAB „Limarko“ ar uždaroji akcinė bendrovė „Limarko jūrų agentūra“ (toliau – UAB „Limarko jūrų agentūra“) turėtų mokėti baudą, kokiomis dalimis šios bendrovės tai turėtų daryti, ir nedetalizuojama, koks atsiras teisinis santykis tarp šių ūkio subjektų vienai iš jų sumokėjus visą baudą ar jos dalį, o tai gali sukelti papildomų nuostolių UAB „Limarko“ ir būti pagrindu naujiems teisminiams ginčams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punkto galiojimą UAB „Limarko“ atžvilgiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Teismas nustatė, jog Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad UAB „Limarko“ ir tretieji suinteresuoti asmenys, sudarydami draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio nutarimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas, ir 3.19 punktu už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB „Limarko“ paskirta 626 300 Lt bauda. Šio nutarimo 4 punktu pareiškėjas įpareigotas per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1760/2012 iš dalies patenkintas UAB „Limarko jūrų agentūra“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdytas Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punkto galiojimas. Teismo nuomone, esant situacijai, kai ginčijamo Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punktu paskirta bendra bauda dviem bendrovėms, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1760/2012 patenkintas UAB „Limarko jūrų agentūra“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, UAB „Limarko“ prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, teisingumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas nutarimo 3.19 punkto nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008 ir kt.). Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytinas Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punkto galiojimas UAB „Limarko“ atžvilgiu (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti šį klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, jų galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Teismas turėjo nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas.

2. Teismas UAB „Limarko“ reikalavimo užtikrinimo priemones pritaikė iš esmės dėl to, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos UAB „Limarko jūrų agentūra“. Toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Teismas du kartus pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir du kartus sustabdė tos pačios baudos, paskirtos dviem įmonėms, mokėjimą. Atsižvelgiant į reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį ir tikslus, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Teismas turėjo atsižvelgti į abiejų įmonių finansinę padėtį ir ar, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, abiejų įmonių atžvilgiu teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas sustabdyti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimą, yra nepagrįsti, kadangi yra išimtinai susiję su tariamais finansiniais sunkumais sumokėjus baudą, o tai, remiantis nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl baudos nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis. Abi bendrovės turi pareigą sumokėti paskirtą baudą. Vien tik teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių argumentų, duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos paskirtų baudų sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, sumokėtos baudos būtų grąžintos iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas yra susijęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1760/2012 teisėtumo ir pagrįstumo klausimu.

2. Atsakovo nutarimų galiojimo sustabdymo atvejais prašymai sustabdyti nutarimų dėl piniginės baudos skyrimo galiojimą turėtų būti tenkintini visais atvejais, kai pareiškėjas nurodo aplinkybių, kurios objektyviai pagrindžia, kad, tokio prašymo nepatenkinus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį taptų sudėtingas ar neįmanomas. Reikalavimo sustabdyti atsakovo nutarimo galiojimą dėl piniginės baudos skyrimo tenkinimo neigiamas poveikis tretiesiems asmenims ir viešajam interesui yra minimalus ar jo iš viso nėra.

3. Teismui pateikė aplinkybes, objektyviai pagrindžiančias nutarimo dalies dėl baudos skyrimo galiojimo sustabdymo būtinumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalies – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto rezoliucinės dalies 3.19 punkto, kuriuo jam ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ paskirta 626 300 Lt bauda, galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 1–7, 60–65).

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas UAB „Limarko“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė iš esmės dėl to, kad analogiška reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta UAB „Limarko jūrų agentūra“; teismas taip pat nurodė, kad Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.19 punktu šioms įmonėms paskirta bendra bauda.

Iš tiesų, ginčijamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3.19 punktu paskirta 626 300 Lt bauda UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“, t. y. šioms įmonėms paskirta bendra bauda, kuri nedetalizuota (b. l. 17–43). Sustabdžius šios baudos sumokėjimą vienai įmonei, o kitai – nesustabdžius, susiklostytų dviprasmiška situacija, įmonės atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Visa tai gali sukelti papildomų nuostolių. Tokios situacijos konstatavimas yra pakankamas padaryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, teisingumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Be to, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė du atsiliepimo į atskirąjį skundą variantus: vienas yra su konfidencialia informacija, skirtas teismui, Konkurencijos tarybai ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ (su priedais), kitas – be tokios informacijos, skirtas tretiesiems suinteresuotiems asmenims (be priedų). Pareiškėjas prašo teismo pripažinti pirmąjį iš nurodytų atsiliepimą ir visus jo priedus neteiktinais susipažinti proceso dalyviams (išskyrus Konkurencijos tarybą ir UAB „Limarko jūrų agentūra“) ir nekopijuotinais.

Pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį, šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą su priedais, skirtame teismui, Konkurencijos tarybai ir UAB „Limarko jūrų agentūra“, nurodoma informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl laikytina pareiškėjo komercine paslaptimi, kurios atskleidimas kitiems proceso dalyviams gali būti žalingas. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo atsiliepimas į atskirąjį skundą su priedais neteiktini susipažinti ir nekopijuotini proceso dalyviams, išskyrus Konkurencijos tarybą ir UAB „Limarko jūrų agentūra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams, išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą ir uždarąją akcinę bendrovę „Limarko jūrų agentūra“, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limarko“ atsiliepimo į atskirąjį skundą su priedais (su konfidencialia informacija).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas