Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis IĮ (duomenys neskelbtini) montuotojo padėjėju, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas:

2017-12-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, neatlygintai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio),2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 10 MGL (376,60 EUR) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2017-12-18 apie 1.20 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. L. nemažiau 12 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas E. L. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairiojo momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, dešinio žando srityje, kairiojo skruosto-paakio srityje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, dešinio dilbio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, muštinę žaizdą dešinės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, dešinės pusės X šonkaulio lūžimą, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklausta liudytoja R. M. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Nepamena, kada viskas vyko. Buvo praeitais metais, mėnesio nepamena. Pas juos užsuko draugai į svečius, gyvena (duomenys neskelbtini). Kelintą valandą atėjo nepamena, buvo gerokai po pietų. Atėjo E. L. ir jo draugas. Jo draugą pažįsta iš bendros kompanijos. Jis yra L. draugas. Atėjo abu kartu po pietų, link vakaro. Ji buvo su savo draugu E. M. Atėjo E. L. ir jo draugas L. S., kuris dabar yra teismo salėje. Žino jo vardą ir pavardę. Jie buvo abu neblaivūs ir jie patys buvo neblaivūs. Jie išgėrė vieną degtinę ir gėrė kitą degtinės butelį. Jie atsinešė du butelius, jeigu neklysta. Gėrė pas ją virtuvėje, buvo keturiese. Jos draugui pasidarė negera ir nuėjo į miegamąjį atsigulti. Prieš galą jo nebebuvo. Jie abu pirmiausia susiginčijo dėl moterų. Po to atėjo jos draugas iš miegamojo dar degtinės atsigerti. Kažkuris iš jų nedavė. Ir jie abu pradėjo muštis. Kas pirmas trenkė, ji nežino, nematė ir negali pasakyti. Ji pati buvo gerai išgėrusi. Ji tik saugojo, kad pas ją niekas nesudužtų. Jie vienas su kitu pradėjo stumdytis nuo virtuvės link „holo“. Ji negali smulkiai papasakoti, nes gerai neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo R. M. apklausos parodymus (I tomas, b. l. 81-82), liudytoja teisme šiuos parodymus patvirtino, parodė, kad jie teisingai surašyti ir teismas jais gali remtis. Papildomai parodė, kad pamena, jog iškvietė greitąją, E. laikė ant rankų ir prašė, kad nejudėtų. Buvo praradęs sąmonę. Jis su ja nebendravo. L. išstūmė pro duris. E. gulėjo be sąmonės. Ji kažkaip nubėgo į miegamąjį, pasiėmė savo telefoną ir iškvietė greitąją. E. visą laiką buvo šalia jos, gulėjo ant žemės surietęs kojas. Sakė būk geras atsikelk, norėjo nuvesti ant lovos, jis sakė kojų nejaučia, negali paeiti. Laukė, kol atvažiuos greitoji. L. gal ir buvo kruvinas, bet tiksliai negali pasakyti kur. Kai išstūmė L. pro duris, gal ir buvo kraujo, bet negali pasakyti kurioje vietoje. Ji išsigando dėl E. L. Kai jie abu pas ją atėjo, viskas buvo normaliai, bendravo normaliai. Kai jau įvyko įvykis, buvo daug valandų. Pas juos išbuvo nemažai valandų, gal 6-8 valandas. Jie gal ir 17 valandą atėjo, tiksliai nežino. Jie atsinešė du butelius, ji dar kažkiek turėjo, kiek tiksliai jie išgėrė nepasakys. Prieš tai dar dieną ji gėrė. Valandų tiksliai ji nepamena, jie dar ėjo į parduotuvę nusipirkti išgerti, ji dirba iki 22 valandos. Nurodė, kad kaltinamasis ją gąsdina. Jeigu ji pasakys teisybę, kad jai bus blogai. Ji sako teisybę, sąžiningai. Jie susitiko kavinėje, jis sėdėjo su savo draugu, viskas vyko prieš 3 savaites, buvo nusipirkę alaus. L. sakė, kad jai nupirks alaus, bet tu pasakyk taip kaip jam būtų geriau. Bet ji nesakys taip, kaip jam būtų geriau, jis pasakė taip kaip buvo, visą teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad juos į namus atėjo E. L. Jis buvo truputį išgėręs. Atsinešė degtinės. Su jos sugyventiniu E. M. išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžo už kokios valandos. Jiems grįžus atėjo L. S. Jie visi yra pažįstami ir senai bendrauja. Visi virtuvėje gėrė. Jos sugyventinis buvo labai girtas. Begeriant E. L. papriekaištavo L., kad jis sumušė savo nėščią sugyventinę. Jie dėl to pradėjo ginčytis, pyktis. Prisimena, kad sėdint prie baro L. sudavė vieną kartą E. L. kumščiu į petį. E. L. susvirduliavo, atsistojo nuo kėdės, L. taip pat atsistojo nuo kėdės ir jie pradėjo muštis, grumtis. Abu nugriuvo ant žemės, ritosi, smūgiavo vienas kitam. Kiek kuris kuriam ir kur smūgių sudavė negali pasakyti, nes grumtynių metu nebuvo įmanoma sužiūrėti. Besigrumdami jie nuėjo į koridorių. E. L. nugriuvus koridoriuje ant grindų, L. jį užgulė, smūgiavo rankomis. Į kurias vietas smūgiavo nematė. Ji abiem sakė, kad jie baigtų, bet jie neklausė. Tada ji traukė L. nuo E. L. Jai pavykus L. atitraukti, jį išstūmė iš buto, kad nebebūtų konflikto. E. L. nesikėlė nuo grindų. Ji paskambino 112 ir iškvietė medikus. Atvyko ir policija. Nurodė, kaip atrodo L. ir kur jo ieškoti. Sugyventinis į konfliktą nesikišo, nes jis buvo labai girtas, atrodo, kad konflikto metu jis buvo kambaryje. (I tomas, b. l. 81-82).

Apklaustas liudytojas E. M. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, dėl įvykio namuose. Gyvena (duomenys neskelbtini). Nepamena, kada viskas vyko. Atsimena, kad miegojo lovoje, nes buvo nemažai išgėręs. Atsikėlė ir virtuvėje sėdėjo L. bei E. Juos pažįsta, yra draugai. Jie buvo atsinešę alaus, degtinės. Išgėrė po stikliuką ir jam tiek užteko, nuėjo vėl miegoti. Pačio įvykio nematė. Ginčo negirdėjo ir nematė. Policijos ir greitosios nematė, negirdėjo. R. pasakojo, kad tarp L. ir E. kilo konfliktas, o dėl ko ji pati nepamena. Buvo labai išgėręs. Jie atėjo ant vakaro. Kai jis atėjo iš miegamojo, jie jau sėdėjo virtuvėje. Nematė, kaip jie atėjo. Kai buvo atsikėlęs, jie nesiginčijo, viskas buvo normaliai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo E. M. apklausos parodymus (I tomas, b. l. 88), liudytojas teisme nurodė, kad jis galvojo, jog E. su L. atėjo kartu. Bet dėl to nenori ginčytis. Tyrėjai ką žinojo tą sakė. Jis nėra įsitikinęs. Tiek laiko praėjo, kad jis nebežino. Po šio įvykio jis su L. S. bendravo. Neprašė teisybės nesakyti. Su M. gyvena. Nepasakojo jam R., ar jai darė L. spaudimą, nieko nesakė. Jo parodymai surašyti teisingai ir jais teismas gali remtis.

Apklausta liudytoja R. G. (pareigūnė) teisme parodė, kad, ką sakė, tą ji ir užrašė. Pretenzijų jis (kaltinamasis) nereiškė. Jis viską perskaitė, susipažino su apklausos protokolu ir pasirašė, kad pretenzijų neturi. Jis nurodė, kad prisipažįsta. Jis nurodė, kiek prisimena, E. L. sužalojimas galėjo būti, kai nuvertė paskutinį kartą. Jis nurodė, kad koridoriuje nuvertė ir jis nebeatsikėlė. Iš jo pasakojimo taip ir išeina, kad E. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas, šonkaulio lūžis buvo padarytas tuo momentu, kai jis buvo nuverstas koridoriuje, po to E. L. nebesikėlė. Kiek prisimena, E. L. parodymai ir L. S. parodymai sutampa, kad nuo paskutinio smūgio E. L. nebesikėlė. E. L. paaiškino, kad pajuto stiprų skausmą ir nebesikėlė. Abu paaiškino vienodai ir sužalojimas sutapo. Kaltinamasis jai pretenzijų po apklausų nereiškė. Rašė atskirai pareiškimą, kad jis buvo sužalotas, kad jam įvykio metu buvo sudaužytas telefonas. Toje pačioje byloje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to jis apskundė. Žino, kad dar buvo daromas tyrimas, bet jį atliko ne ji. Jam buvo nustatytas, kiek prisimena, sužalojimas, bet nežymus, buvo atskira medžiaga. Nežino, ar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kiek atsimena, jis rašė atskirą pareiškimą dėl telefono. Šioje byloje apklausos metu neminėjo apie telefoną. Jis surašė atskirą pareiškimą po visų apklausų. Šios apklausos metu jis nieko nesakė apie telefoną, jeigu būtų pasakęs, būtų surašę. Dėl sumušimo tyrimas buvo padarytas šioje byloje, dėl telefono, tai paaiškėjo, kad tas telefonas yra ne jo, o jo mamos. Ką L. S. sakė, tą ji ir užrašė. Jokių pretenzijų po apklausos, po akistatos jis nerašė ir neturėjo. Nukentėjusiojo apklausą atliko vieną, nepamena, ar tai buvo pirminė ar ne. Šis įvykis įvyko koridoriuje. Pagal pirminius L. S. parodymus, pagal nukentėjusiojo parodymus ir pagal liudytojų parodymus, nukentėjusysis nuvirto koridoriuje ir daugiau nebesikėlė, iki kol atvažiavo medikai. Buto savininkė paaiškino, kad ji išgrūdo L. S. lauk ir iškvietė medikus. Nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytojai taip paaiškino. Sužalojimo aplinkybės iš visų sutapo.

Papildomai apklaustas įtariamasis L. S. 2018-01-23 paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta ir parodė, kad 2017-12-17 pas R. namuose, virtuvėje, geriant, su E. L. kilo konfliktas. Išgėręs taurelę įpylė ir padėjo gerti R. draugui E. E. L. atitraukė taurelę nuo E., pasistatė prie savęs. Pastūmė taurelę prie E. E. L. vėl pasitraukė prie savęs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. L. priekaištavo dėl to, kad vaišina R. draugą E. E. L. atsistojo, smūgiavo rankomis jam į galvos sritį. Tada atsistojo, parvertė E. L. ant žemės, liepė ramintis. Smūgių nesudavė. Jį paliko gulėti ant grindų tarp virtuvės ir koridoriaus. Nuėjo, atsisėdo prie stalo. E. L. atsikėlė, priėjo prie stalo, sėdint, jis priėjo iš dešinės pusės ir smūgiavo rankomis. Smūgiavo ne vieną kartą. Kur ir kiek smūgių jis sudavė nežino. Jis vėl atsistojo, tarp virtuvės ir koridoriaus pervertė ir prispaudė prie žemės, pasakė ramintis. Jis vėl nuėjo prie stalo. E. L. vėl atsikėlė, priėjo, sudavė smūgį į galvos kairę pusę, praskėlė galvą, sužaižaravo akyse, nukrito nuo kėdės. Atsistojo, jis ir E. L. stumdėsi koridoriuje, įsikibo vienas į kitą, pervertė E. L. ant žemės. Pamatė, kad iš galvos bėga kraujas. Paliko E. L. gulintį, o pats nuėjo į vonią nusiprausti bėgančio kraujo. Dar eidamas praustis pasakė "žiūrėk ką pridirbai". Vonioje plaunant kraują, į vonią įėjo E. L. ir smūgiavo rankomis kelis kartus į įvairias kūno vietas. Kiek ir kur smūgių sudavė nepamena. Tiksliai prisimena, kad vieną kartą kliuvo į šoną. Bandė sugriebti E. L., bet nespėjo sugriebti, E. L. nugriuvo. Nugriuvęs sudejavo ir nebesikėlė. Nusiprausė kraują. R. iškvietė greitąją pagalbą. E. L. pirmas užpuolė, pirmas smūgiavo. Jį parvertė, užspaudė tik norėdamas jį nuraminti. Sužaloti E. L. neturėjo tikslo. Po šio įvykio su E. L. bendravo. Kaltas nesijaučia, nes E. L. užpuolė, jis gynėsi, jaučiasi nukentėjęs. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padaryto sužalojimo. (I tomas, b. l. 135-136).

Pareiškėjo E. L. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2017-12-18 apie 1.20 val. svečiuose, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pažįstamas L. kilus žodiniam konfliktui sudavė nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatytas šonkaulių lūžimas. (I tomas, b. l. 7).

Medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam E. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairiojo momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, dešinio žando srityje, kairiojo skruosto-paakio srityje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje, dešinio dilbio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, muštinė žaizda dešinės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, dešinės pusės X šonkaulio lūžimą, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. (I tomas, b. l. 57-58, 62).

Tarnybiniame pranešime nurodyta 2017-12-18 apie 1.48. val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ant grindų pastebėjo gulintį vyriškį, nustatė, kad tai E. L. ir jis paaiškino, kad su draugu L. S. atėję pas draugus R. M. ir E. M., vartojo alkoholį, ir išgertuvių metu kilo konfliktas su L. S. ir to pasekoje L. S. sumušė E. L. GMP išvežė E. L. apžiūrai. (I tomas, b. l. 63).

BIRT žiūryklėje nurodyta, kad 2017-12-18 apie 1.20. val. išgertuvių metu neblaivus L. S. sumušė neblaivų E. L., pastarajam sulaužytas šonkaulis. (I tomas, b. l. 14-18).

BPC apžiūrėtame įraše nurodyta, kad skambinančioji yra R. M. ir ji nurodė, kad reikalinga pagalba 35 metų vyrui, kraujuoja iš nosies, ji išsikruvino rankas. (I tomas, b. l. 27-28).

Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo E. L. ir L. S., E. L. patvirtino konfliktą su L. S. (I tomas, b. l. 104-105).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertina juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

Kaltinamasis L. S. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu duodamas paskesnius savo parodymus apie nagrinėjamą įvykį, kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai. Jis neginčijo ir patvirtino, kad tarp jo ir E. L. nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs konfliktas, jie konfliktavo (tai patvirtino ir liudytoja R. P. nurodydama, kad tąkart įvykio vietoje, bute, buvo labai didelis konfliktas, didelis triukšmas, buvo panašu į muštynes, girdėjosi daužymas, trankymas, rėkavimas, baldų stumdymas, dėl ko ir iškvietė policijos pareigūnus), tačiau jo metu, anot kaltinamojo, E. L. smūgių jis nesudavė, jį bandė tik perversti ant žemės ir užspausti, kad pastarasis nusiramintų. Nežino, kaip E. L. tie sužalojimai atsirado, gal kur atsitrenkė, matė, kaip E. L. griuvo koridoriuje. E. L. pirmas pradėjo jam smūgiuoti. Jo veiksmai buvo tokie, jis (E. L.) smūgiavo jam, jis (kaltinamasis) atsistodavo nuo kėdės, jį pagaudavo ir versdavo ant žemės užspausti. Todėl savo kaltės nepripažįsta, savo veiksmus vertina kaip gynybos, gal nesaugiai, bet jis tik gynėsi. E. L. jis vertė ant žemės ne vieną kartą. Kažkaip žmogų sustabdyti reikėjo, kad jis dar labiau jo paties nesužalotų. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo L. S. parodymai, kad jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, kad jis tik gynėsi, laikytini jo kaip gynybinė versija, kadangi juos paneigia teisme ištirtų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma. Pirmiausia, paties nukentėjusiojo E. L. parodymai, kad konfliktas kilo tarp jo ir L. S. pas R. M. bute, bei L. S. jam sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jie ritosi, jis buvo labai girtas ir tik pamena, kad koridoriuje jam stovint ir konfliktuojant pajuto stiprų smūgį į šoną ir nuo to, kaip teigė nukentėjusysis, jis nugriuvo ant grindų, tuo metu jam ir galėjo lūžti šonkaulis. Į vonios kambarį jis nebuvo įėjęs ir vonioje jis negriuvo. Teisme E. L. buvo nuoseklus ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vonioje jis nebuvo, negriuvinėjo ir griūdamas pats nesusižalojo. Be to, kaltinamojo L. S. parodymus, kad jis gynėsi nuo E. L., ir kad būtent E. L. pradėjo konfliktą, paneigė ir liudytoja R. M., tai yra buto, kuriame vyko konfliktas, savininkė, kuri nurodė, kad konfliktą pradėjo būtent L. S., jie susikibo ir pradėjo stumdytis jos virtuvėje, kurioje jie visi ir gėrė, bei stumdydamiesi jie ėjo koridoriaus link. Liudytoja R. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, ji atitraukė L. S. nuo nukentėjusiojo E. L. ir jį (L. S.) išstūmė pro duris. Ši liudytoja nurodė, kad L. S. į vonią nebuvo įėjęs ir nebuvo ten kraujo. Netikėti nukentėjusiuoju E. L. bei liudytoja R. M., teismas pagrindų nenustatė, jie aiškiai ir užtikrintai patvirtino įvykio aplinkybes nuo pat ikiteisminio proceso pradžios, jie nuoseklius parodymus davė ir teisme, prieštaravimų tarpusavyje nenustatyta, be to, juos pilnai patvirtina ir kiti bylos įrodymai, būtent specialisto išvada dėl E. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurioje nurodyta, kad jam nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, eksperto T. Š. parodymai teisme, kuriuose jis patvirtino atlikto medicininio tyrimo rezultatus, surašytą išvadą, taip pat pareigūno tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti gauti duomenys bei iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys (nukentėjusysis ir liudytoja) būtų susipykę su kaltinamuoju bei galėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Tuo tarpu kaltinamasis L. S. savo parodymus keitė. Jis pirminiuose savo parodymuose, iškart po įvykio, savo kaltę pripažino pilnai, nurodydamas, kad jis konflikto metu E. L. pagavo ir jį permetė koridoriuje ant žemės, E. L. nuo žemės nebesikėlė, teisme apklausta pareigūnė R. G. patvirtino, kad ką sakė, tą ji ir užrašė, kaltinamasis pretenzijų jai nereiškė, jis viską perskaitęs, susipažinęs su apklausos protokolu, pasirašė, pretenzijų neturėjo, tada kaltinamasis nurodė, kad viską prisipažįsta. Tačiau jis tik po pirminės apklausos 2018-01-23 savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad kaltu nesijaučia, nes E. L. jį užpuolė, o jis tik gynėsi, tokią versiją jis pateikė ir teisme. Įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo metu L. S. 2017-12-18 pirminėje apklausoje davė teisingus parodymus, juos išsamiai, nuosekliai ir objektyviai pagrindžia jau aptartų įrodymų visuma, pirminiai jo parodymai patikimi, apklausta liudytoja R. G. (pareigūnė) juos patvirtino nurodydama, kad L. S. šiuos parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas, ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Be to, vertinant kaltinamojo L. S. ir nukentėjusiojo E. L. bei liudytojos R. M. parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog tiek nukentėjusysis, tiek minėta liudytoja, nurodė, kad kaltinamasis L. S. prieš jų apklausas buvo su jais susisiekęs, jis nukentėjusiojo prašė sakyti, kad jis pats nugriuvo vonioje, o liudytoja teisme parodė, kad prieš ateinant liudyti teisme buvo su ja susisiekęs L. S. ir prašė duoti jam palankius parodymus, tai yra, kad jam būtų geriau ir patvirtintų jo versiją. Taigi L. S. paskesni parodymai ir jo pateikta versija dėl būtinosios ginties situacijos objektyviai paneigiami. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina kaip siekį suklaidinti teismą bei nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą bei BK kriminalizuotą veiką ir tai objektyviai pagrindžia jau aukščiau išanalizuotų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, jog vertinant liudytojos D. D. parodymų visumą, šio asmens duotais parodymais, jog L. S. ir E. L. pas ją į butą įvykio datą buvo atėję laikotarpiu nuo 20.30 iki 21.00 val., jos namuose jokių smūgių nebuvo, nematė ant E. L. veido sužalojimų, jis jai nieko nesakė, kad skauda, jie išėjo, kaip ėjo E. L. laiptinėje nematė, ar jis griuvo nuo laiptų, taip pat ji nematė, teismas nesiremia, kadangi jie bylai objektyvios reikšmės neturi, pats įvykis įvyko kitu laiku ir kitoje vietoje, ši liudytoja įvykio vietoje nedalyvavo ir įvykio nematė, teisme ji apklausta kaltinamojo prašymu, ir kaip matyti, ši liudytoja yra suinteresuota kaltinamojo teisine padėtimi, yra geri draugai, tai patvirtino ir pati liudytoja, bei jos parodymai kaltinamojo L. S. kaltės nepagrindžia, bet ir nepaneigia.

Pažymėtina, kad išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju L. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai (jo teigimu, gynėsi nuo nukentėjusiojo), priešingai, net nekyla abejonių, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo. Šiuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad L. S. pirmas sudavė nukentėjusiajam, anot liudytojos R. M., begeriant E. L. papriekaištavo L., kad jis sumušė savo nėščią sugyventinę, jie dėl to pradėjo ginčytis, pyktis, ir sėdint L. pirmas sudavė vieną kartą E. L. į petį, E. L. susvirduliavo, atsistojo nuo kėdės, L. taip pat atsistojo nuo kėdės ir jie pradėjo muštis, grumtis, abu nugriuvo ant žemės, ritosi, smūgiavo vienas kitam, kiek kuris kuriam ir kur smūgių sudavė negali pasakyti, nes grumtynių metu nebuvo įmanoma sužiūrėti, besigrumdami jie nuėjo į koridorių, E. L. nugriuvus koridoriuje ant grindų, L. jį užgulė, smūgiavo rankomis, į kurias vietas smūgiavo nematė, ji abiem sakė, kad jie baigtų, bet jie neklausė, tada ji traukė L. nuo E. L., atitraukė ir jį išstūmė iš buto, kad nebebūtų konflikto, o E. L. nesikėlė nuo grindų, akivaizdu, kad pavojingo kėsinimosi nebuvo ir L. S. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Dėl to kaltinamojo L. S. argumentas dėl būtinosios ginties atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, kad visi šie įrodymai, gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas darydamas išvadą jais remiasi. Įrodymai sugretinti tarpusavyje, jų visuma pagrįstai įrodo, jog L. S. nukentėjusiojo atžvilgiu veikė nusikalstamai, tai suvokė ir to norėjo, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, šis jam inkriminuotas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiškai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas jau teistas (2017-12-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį), kai teistumas neišnykęs, t. y. recidyvistu.

Kaltinamasis L. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, jį padarė jau būdamas teistas, teistumui neišnykus. Kaltinamasis teistas 2 kartus, pirmą kartą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, bei antrą kartą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Teismo nuosprendžiai, palyginus, priimti neseniai iki šios naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tai rodo, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir švelnesnių bausmių išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, toliau daro tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. linkęs pakartotinai nusikalsti (I tomas, b. l. 146-172). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, b. l. 174-180), dirbantis IĮ (duomenys neskelbtini) montuotojo padėjėju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (I tomas, b. l. 181, II tomas, b. l. 86), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, turi mažametį sūnų, gim. 2017-05-30 (II tomas, b. l. 87). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas jau teistas (2017-12-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį), kai teistumas neišnykęs, t. y. recidyvistu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį mažesnį už bausmės vidurkį numatytą straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu L. S. paskirta ir nesumokėta 376,60 EUR bauda. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano yra pagrindas išvadai, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas, terminui, artimam vidurkiui, numatytam įstatyme. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 31,00 EUR (trisdešimt vieno euro) civilinį ieškinį dėl žalos privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam E. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (I tomas, b. l. 69-70). Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo L. S. veiksmais, patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais prie ieškinio dokumentais. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo L. S. 31,00 EUR (trisdešimt vieną eurą) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo E. L. gydymo atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu L. S. paskirta ir nesumokėta 376,60 EUR bauda, ir L. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 376,60 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti L. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-12-18 1.48 val. iki 2017-12-18 13.10 val. (1 parą) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Panaikinti L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 31,00 EUR (trisdešimt vieno euro) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. S. 31,00 EUR (trisdešimt vieną eurą) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo E. L. gydymo atlyginti.

L. S. 2018-03-13 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. S. turtui, piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), už 31,00 EUR (trisdešimt vieno eurų) sumą palikti galioti iki visiško priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.