- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- 2YT-36469-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22362-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. M. po sutuoktinės J. V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti.
Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine J. V. M. ir (duomenys neskelbtini) D. M. (nuo (duomenys neskelbtini) m. pavardė B.) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. V. M., pareiškėjas toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas minėtą butą prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, (duomenys neskelbtini) m. iš savo lėšų atliko buto remontą. Pareiškėjo teigimu, mirusi sutuoktinė J. V. M. testamento nepaliko ir pareiškėjas nežinojo, kad pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK 587 str., jis su (duomenys neskelbtini) turėjo per 6 mėnesius nuo sutuoktinės mirties atlikti palikimo priėmimo procedūras; šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo iš notarės tik tuomet, kai ruošėsi surašyti testamentą, (duomenys neskelbtini). Kadangi iki šiol (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso mirusiai pareiškėjo sutuoktinei ir pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, todėl kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs nekilnojamąjį turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas P. M. priėmė palikimą faktiškai, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su patikslintame pareiškime nurodytomis pareiškėjo aplinkybėmis; pareiškėjas vienintelis prižiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, (duomenys neskelbtini) m. iš savo lėšų atliko buto remontą, o (duomenys neskelbtini) m. įvykus namo renovacijai – vienas sumokėjo renovacijos kaštus. Suinteresuotas asmuo prašo patikslintą pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. V. M. Iš (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. V. M. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje; jos sutuoktinis – P. M.; vaikai: D. B.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų pareiškėjo sutuoktinės J. V. M. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. priėmė sutuoktinės J. V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Iš VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas (nuo (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo vardu. Pareiškėjo ir jos sutuoktinės J. V. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad minėtas butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir J. V. M. nuosavybė pastarosios mirties momentu.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
J. V. M. (duomenys neskelbtini) galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. V. M. mirties pareiškėjas, būdamas pirmosios eilės įstatyminė jos įpėdiniu (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas palikimą po jos mirties iš karto pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę.
Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir D. B. pareiškėjo patikslinto pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus po jo sutuoktinės J. V. M. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) daugiabučių savininkų bendrijos pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nuolat tvarkingai atsiskaito su pastato administratoriumi už suteiktas komunalines paslaugas, įsiskolinimų neturi. Pareiškėjas pateikė kaimynų V. B. ir B. B. paaiškinimus, kurie raštu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus pareiškėjo sutuoktinei J. V. M., pareiškėjas liko toliau gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi tvarka, mokėjo mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjas P. M. priėmė sutuoktinės J. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo P. M. subjektinėmis teisėmis įforminant J. V. M. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės J. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.