Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl L. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. Utenos apylinkės teismo 2018-04-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį, LR BK 284 straipsnį (dvi veikos), LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuteistas galutine 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, prašė L. Š. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuteistasis pripažino, jog netinkamai laikėsi teismo jam paskirto įpareigojimo. Prašė teikimo netenkinti ir laisvės apribojimo bausmės nekeisti areštu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nieko panašaus daugiau nepasikartos ir jis paskirtus įpareigojimus vykdys tinkamai.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog 2018-05-29 L. Š. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Nuteistasis, žinodamas jam teismo paskirtus įpareigojimus, bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką, bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose: 2018-07-29 apie 05.22 val. ir 2018-08-29 apie 00.20 val. Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK pareigūnų atliktų patikrinimų metu nebuvo rastas namuose. Nuteistasis paaiškino, jog pirmu atveju anksti ryte išvažiavo su draugu pasivažinėti automobiliu, antru atveju padėjo pažįstamai merginai remontuoti automobilį. Jis pripažino ir gailėjosi, kad netinkamai vykdė jam paskirtą įpareigojimą ir įsipareigojo jį vykdyti tinkamai.

Įpareigojimą dirbti viešuosius darbus visuomenės labui nuteistasis vykdo tinkamai. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. Š. būtų pažeidinėjęs viešąją tvarką, girtavęs arba padaręs kitokius teisės pažeidimus, parodančius jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, moralės normas. L. Š. baustas administracine tvarka, tačiau tik už ėjimą važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu neturint šviesą atspindinčių elementų.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, pažymėtina, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, todėl surinktus duomenis būtina vertinti ne formaliai, o vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į nuteistojo L. Š. asmenybę, jo amžių ir socialinę brandą, išklausęs nuteistojo paaiškinimų dėl įpareigojimo nevykdymo, taip pat jo įsipareigojimą toliau tinkamai vykdyti paskirtą bausmę, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis itin įžūliai ir piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Teismo nuomone, L. Š. supranta paskirtų teismo įpareigojimų tikslus ir gali juos tinkamai vykdyti, gali pasitaisyti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas laiko, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu netikslinga pakeisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme. probacijos tikslai gali būti pasiekti paliekant teismo nustatytas pareigas, todėl teikimas netenkintinas. Tačiau L. Š. įspėtinas, kad nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų ar darant teisės pažeidimus, teismas gali jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (LR BK 48 straipsnio 10 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Teikimo netenkinti.

Įspėti L. Š., kad nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų ar darant teisės pažeidimus, teismas gali jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas