Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1782-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-23
Bylos Nr.
2S-1782-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19458-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1782-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19458-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. ir V. M. su atsakovu Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymą, pavedant sprendimo vykdymą atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; 3) remiantis CPK 299, 300 straipsnių nuostatomis, priimti atskirąją nutartį dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu ir informuoti generalinį prokurorą apie nusikaltimo požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos joje nurodytiems trūkumus pašalinti. Teismas nurodė, kad teikiamame ieškinyje turi būti išdėstytos aplinkybės bei nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, t. y. prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, kurių ieškovas pateikti negali (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 135 str. 2 d.). Prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus turi būti motyvuotas ir pagrįstas, t. y. turi būti nurodytos priežastys, kodėl ieškovas negali pateikti šių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinį grindžia teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose, kuriose pats ieškovas yra šalis, bei paties ieškovo rašytais skundais, tačiau minėtų dokumentų nepateikia, nenurodo priežasčių, kodėl šių dokumentų pateikti negali. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. ir V. M. su atsakovu Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu yra neaiškus ir nekonkretus, kadangi nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus ieškovas siekia pripažinti neteisėtais ir diskriminuojančiais. Be to, teismas nurodė, kad dėl padarytos turtinės žalos turi būti pateikti įrodymai ir įvardijamos žalos padarymo aplinkybės. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip pasireiškė neturtinė žala, t. y. kokiais išgyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais ir pan., t. y. ieškovas nenurodė, kokius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar pan. patyrė bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovas atsakovais be Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nurodė ir Jonavos rajono apylinkės teismą bei šio teismo teisėją J. P., Lietuvos apeliacinį teismą bei šio teismo teisėjus A. D. ir V. M.. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė, todėl valstybė, o ne teismas ar konkretūs teisėjai, gali būti traukiami civilinėn atsakomybėn pagal ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, be to, įrodymų nepateikimas ar nurodymas nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi, įvertinęs ieškovo pareikštą ieškinį, konstatavo, kad jis yra su procesiniais trūkumais ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2014-06-19 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, atsakovais nurodo Lietuvos Respubliką, Jonavos rajono apylinkės teismą bei šio teismo teisėją J. P., Lietuvos apeliacinį teismą bei šio teismo teisėjus A. D. ir V. M..

Pažymėtina, jog CK 6.272 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį, t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais.

Taigi, pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-06-19 nutartimi ieškovui išaiškino, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įstatymas bei teismų formuojama praktika suteikia teisę pačiam teismui (savarankiškai), nustačius, jog atsakovais į bylą įtraukti asmenys, turintys imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pašalinti juos iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio proceso stadijose pirmosios instancijos teisme. Todėl, kai ieškovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos Respubliką, tačiau ir teismus bei teisėjus, nėra būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tais atvejais yra pagrindas teismui savarankiškai priimti nutartį dėl minėtų asmenų pašalinimo iš proceso.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieškinio pareiškime privalėjo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti šių veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iš ko susideda 152 000 Lt dydžio suma ir kokie įrodymai ją patvirtina.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamasis siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, todėl iš ieškinio negalima suprasti, kokiais konkrečiais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, kokius konkrečiai veiksmus ieškovas siekia pripažinti neteisėtais ir diskriminuojančiais, t. y. ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo. Ieškovas teismui nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala. Ieškinyje nėra nuosekliai išdėstomos aplinkybės, daugiausia remiamasi teismų nutartimis, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šių įrodymų jis negali gauti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą juos pateikti. Šiuo atveju nurodyti ieškinio netikslumai yra aiškūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, nes jų nepašalinus objektyviai užkertama galimybė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, t. y. pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-06-19 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014-11-10.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. lapkričio 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje.

Teisėjas Vidas Stankevičius