- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-746-495-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys
- Civilinis atsakovas
- M. M.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-746/2011
2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo - civilinio atsakovo M. M. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo – civilinio atsakovo M. M. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai, priteisiant Lietuvos valstybei iš M. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 13347,74 Lt į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių bei 5467,02 Lt į Socialinio draudimo fondą nesumokėtų mokesčių.
2011-04-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo – civilinio atsakovo M. M. prašymas, kuriuo prašoma išdėstyti jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu priteisto 13 347,74 Lt dydžio civilinio ieškinio atlyginimą lygiomis dalimis per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-12 nutartimi nuteistojo – civilinio atsakovo prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendyje jokių neaiškumų nėra, teismo nuosprendžio dalies, kuria iš nuteistojo priteisiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, vykdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos CPK VI dalies normomis. Jos numato darnų įsiskolinimų išieškojimo mechanizmą, kurį sudaro nuoseklių antstolio procesinių veiksmų vykdant įsiteisėjusį tesimo procesinį sprendimą visetas. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. numato sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, jo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybę. Tokie veiksmai yra nukrypimas nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, todėl jie leidžiami tik išimtinais atvejais. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nurodomi kriterijai, kuriems esant teismas gali taikyti šią normą. Tai yra abiejų šalių turtinė padėtis ir kitokios aplinkybės. Teismas nurodo, jog M. M. prašyme akcentuoja savo sunkią materialinę padėtį, tačiau apsiriboja tik trimis trijų įmonių pažymomis, pagal kurias kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius per 7 mėn. gavo 276,18 Lt užmokesčio, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius per tą patį laiką gavo to paties dydžio atlyginimą, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius per tą patį laiką gavo 999,04 Lt darbo užmokesčio. Taigi, vidutinis jo darbo užmokestis per minėtą laiką sudarė 222 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, M. M. pateikta informacija apie jo turtinę padėtį yra nepakankama tam, kad ji būtų pripažinta itin sunkia: jis nepateikė teismui oficialių duomenų apie tai, ar jis dirba tik minėtose įmonėse ir nedirba kitur, apie nuosavybės teise bei turimą nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Be to teismas nurodė, jog turi būti pateikti duomenys, rodantys, kad ateityje sunki turtinė padėtis gali pagerėti, kad leistų be kliūčių įvykdyti priimtą sprendimą. Tokių duomenų M. M. teismui nepateikė. Teismo įsitikinimu, sprendimų vykdymo procese prioritetinę reikšmę turi ne skolininko, bet kreditoriaus teisėti interesai, kuriuos skolininkas jau yra pažeidęs. M. M. žalą valstybei padarė savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, atliktais dar 2005-2006 m., ir visos valstybei padarytos turtinės žalos neatlygino iki šiol. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms nuteistojo prašymo tenkinimas pažeistų teisėtų lūkesčių ir teisingumo principus, kreditoriaus valstybės asmenyje teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Nuteistasis – civilinis atsakovas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti ir išdėstyti jam priteisto civilinio ieškinio atlyginimą 24 mėnesiams lygiomis dalimis. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad šis jo prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal LR CPK VI dalies normas, konkrečiai vadovaujantis LR CPK 284 straipsnyje nustatyta sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo taikymo tvarka. LR CPK 284 straipsnis reglamentuoja sprendimų, priimtų civilinėse bylose, vykdymo atidėjimo ir išdėstymo pagrindus bei tvarką, tuo tarpu jis buvo nuteistas ir civilinis ieškinys buvo patenkintas 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris negali būti prilygintas sprendimui civilinėje byloje. Teismas neteisingai prilygino civilinio ieškinio patenkinimą teismo nuosprendžiu skolos priteisimui teismo sprendimu. Dėl šios priežasties jo prašymas turėjo būti nagrinėjamas ir išspręstas LR BPK 361 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.
Be to, nuteistojo nuomone, teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-1113/2001 nagrinėjamos kitokios ir neidentiškos aplinkybės. Jo atveju situacija yra visiškai kitokia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis savanoriškai atlygino didžiąją dalį žalos - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlygino 26 501 Lt žalą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atlygino 31 835 Lt žalą (viso iki nuosprendžio paskelbimo jis atlygino 58 336 Lt žalos). Po nuosprendžio paskelbimo iš likusių santaupų jis jau atlygino 5 467,02 Lt civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondui. Taigi, jis jau yra atlyginęs žymią dalį, tai yra 63 803,02 Lt turtinės žalos, o atlyginti yra likę nedidelė žalos dalis - tik 13 347,74 Lt. Be to, prašymu jis prašė išdėstyti likusios atlyginti žalos atlyginimą konkrečiam apibrėžtam laikotarpiui - 24 mėnesiams, kuris negali būti laikomas ilgu, jis gauna reguliarias pastovias pajamas, todėl galima nustatyti tikslią kas mėnesį išieškotojui mokėtiną skolos dalį. Visi šie kriterijai, nuteistojo įsitikinimu, rodo, kad jeigu būtų išdėstytas ieškinio atlyginimas lygiomis dalimis per 24 mėnesius, tai nebūtų pažeisti nei išieškotojo interesai, nei šalių lygiateisiškumo principas.
Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas, atmesdamas jo prašymą dėl atlyginimo išdėstymo, visiškai neatsižvelgė į pagrindinį jo prašymo argumentą - kad jis dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių neturi galimybės atlyginti likusios žalos taip greitai, o priteistos 13 347,74 Lt dydžio žalos išieškojimas iš karto ir priverstine tvarka ne tik kad bereikalingai padidins nuosprendžio vykdymo išlaidas, bet ir iš esmės pažeis mažamečio vaiko A. M., kurį jis vienas išlaiko, teisėtus interesus. Akivaizdu, kad vykdant išieškojimą priverstine tvarka ir visos sumos iš karto, gali būti iš varžytinių parduota vienintelė jo ir mažamečio vaiko gyvenamoji patalpa, vaikas gali prarasti normalias gyvenimo sąlygas, jis negalės jam skirti reikiamo materialinio aprūpinimo ir pakankamai lėšų, užtikrinančių jo normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas bei laisvalaikio poreikius.
Tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą dar 2005-2006 metais, neturi reikšmės jo prašymo sprendimui, kadangi už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas ir jam buvo paskirta bausmė, o tai, kad jis pilnai dar neatlygino padarytos turtinės žalos, įtakojo būtent objektyviai bloga jo turtinė padėtis. Apelianto nuomone, aplinkybė, jog jis jau yra atlyginęs didžiąją dalį padarytos žalos, akivaizdžiai parodo, kad jis žalos atlyginimo nevengia ir stengiasi kuo greičiau atlyginti visą turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis – civilinis atsakovas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo – civilinio atsakovo skundas tenkintinas iš dalies.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio nuostatos reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio nekyla jokių abejonių ir neaiškumų. Beje, tokių abejonių ir neaiškumų dėl minėto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nei savo prašyme apylinkės teismui, nei skunde apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nuteistasis.
Šalies argumentai
Tiek prašymu apylinkės teismui, tiek skundu apeliacinės instancijos teismui nuteistasis prašė išdėstyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu iš jo į valstybės biudžetą priteistos žalos (13 347,74 Lt) atlyginimą 24 mėnesiams lygiomis dalimis.
Pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdytini pagal Lietuvos Respublikos CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (LR CPK 584 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dalis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu priteistos žalos (5467,02 Lt Socialinio draudimo fondui) yra atlyginta, antstolis I. G. grąžino pirmosios instancijos teismui vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykdymo. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, klausimai susiję su 13347,74 Lt žalos valstybei atlyginimu, tame tarpe ir žalos atlyginimo išdėstymu, taip pat spręstini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo prašymą iš esmės ir jį atmetė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - nuteistojo – civilinio atsakovo M. M. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo tvarkos pakeitimo paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nuteistojo – civilinio atsakovo M. M. (M. M.) prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo tvarkos pakeitimo palikti nenagrinėtu.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.