- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-12
- Bylos Nr.
- AS-146-8-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00368-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Pravieniškių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovams Pravieniškių 1-iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 10-12), kurį patikslino (b. l. 23), prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių 1 PN) Drausmės komisijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 94 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 2S-2043; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1 PN, 10 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 88-91) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2010 m. vasario 17 d. atsakovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 94-95) priteisti iš pareiškėjo H. J. atsakovo naudai 24,23 Lt transporto išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 149-155) nutarė Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 100-101) prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patenkino ir priteisė iš pareiškėjo H. J. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų naudai 24,23 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis bei remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Pravieniškių 1 PN atstovas Rimantas Ladinskas dalyvavo 2010 m. sausio 26 d. teismo posėdyje (b. l. 84-87), todėl Pravieniškių 1 PN turi teisę į transporto išlaidų, atstovui vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 2, 3 d.).
Nurodė, jog prie prašymo pateikti transporto išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 96-98) patvirtina, kad į teismo posėdį 2010 m. sausio 26 d. Pravieniškių 1 PN atstovas vyko tarnybiniu automobiliu Ford Mondeo, valstybinis Nr. EBZ 494, kuris nuvažiavo 60 km ir sunaudojo 6,18 litro A-95 markės benzino (b. l. 96), tos dienos benzino kaina, pritaikius nuolaidą, buvo 3,92 Lt (b. l. 98). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Pravieniškių 1 PN turėjo pagrįstų 24,23 Lt (6,18 l x 3,92 Lt) transporto išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 44 str.).
III.
Pareiškėjas H. J. atskiruoju skundu (b. l. 115-116) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį.
1. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta už akių, neinformavus pareiškėjo apie procesą, nesupažindinus jo su atsakovo reikalavimais bei neleidus susipažinti su pateiktais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo grubiai pažeista ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta teismo prievolė užtikrinti šalių teises proceso metu, taip pat LR Konstitucijos nuostatos.
2. Skundžiama nutartis priimta neįsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi analogiškoje byloje Nr. AS756-71/2008 panaikino identišką to paties atsakovo reikalavimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas „sąmoningai proteguoja“ atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo ir priteista iš pareiškėjo H. J. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (nuo 2011 m. vasario 1 d. jų teisių perėmėjas – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija) naudai 24,23 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimu (ABTĮ 96 str.), nes tik tuomet tampa aišku, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas. Taigi, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas sprendimą dėl ginčo iš esmės, teismo nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo, įvertinus ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies normas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimama tik įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas (b. l. 88-91), kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, įsiteisėjo (ABTĮ 96 str. 2 d.), Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 149-155) palikus minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tai reiškia, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi klausimas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo buvo išspręstas, kai teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės, dar nebuvo įsiteisėjęs (kaip minėta, šis sprendimas įsiteisėjo tik 2011 m. balandžio 26 d.). Todėl šiuo klausimu pateikti atskirojo skundo argumentai laikytini pagrįstais. Tačiau atsižvelgus į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, darytina išvada, kad duomenys apie bylą laimėjusią proceso šalį, Kauno apygardos administraciniam teismui 2010 m. vasario 25 d. sprendžiant su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo klausimą, nepasikeitė, t. y. tiek 2010 m. vasario 25 dieną (skundžiamos nutarties priėmimo dieną), tiek 2011 m. balandžio 26 dieną (pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną) proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme inter alia buvo laikomas atsakovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai. Todėl, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi ir 148 straipsniu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyto procesinės teisės normų pažeidimo pagrindu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis negali būti panaikinta, nes nėra pagrindo teigti, jog dėl šio pažeidimo klausimas dėl išlaidų atlyginimo galėjo būti išspręstas neteisingai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino ir taikė ABTĮ 44 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės normas, reglamentuojančias proceso šalių išlaidų atlyginimą, bei tinkamai įvertino Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pateiktus įrodymus (b. l. 96-98), todėl pagrįstai konstatavo, jog Pravieniškių 1 PN turi teisę į 24,23 Lt dydžio transporto išlaidų, turėtų jos atstovui vykstant į 2010 m. sausio 26 d. teismo posėdį ir atgal, atlyginimą. Pažymėtina, kad dėl teismo priteistos sumos dydžio pareiškėjas argumentų nepateikė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AS756-71/2008, kuri pagal savo faktines aplinkybes negali būti laikoma analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo kolegija priėjo išvados, jog atsakovas nepagrindė patirtų transporto išlaidų ir todėl šios išlaidos iš pareiškėjo negali būti priteistos, nes atsakovas nepateikė mokėjimo už kurą kvitų, kurie patvirtintų, kokios rūšies ir už kokią kainą pirktas kuras, be to, teismas pripažino, jog transporto išlaidomis taip pat nelaikytinos automobilio amortizacijos išlaidos. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo pateikė mokėjimo už pirktą kurą kvito kopiją (b. l. 98), be to, neprašė įtraukti į prašomų atlyginti transporto išlaidų sumą tarnybinio automobilio amortizacijos išlaidų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas „sąmoningai proteguoja“ atsakovą, ir dėl LR Konstitucijos nuostatų grubaus pažeidimo nėra paremti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normų nuostatomis, todėl laikytini pareiškėjo subjektyvia nuomone aptariamu klausimu.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas neteisingai aiškina ir taiko nagrinėjamai situacijai nurodytą įstatymo normą, nors joje yra reglamentuojamas su šia situacija nesusijęs procesinis veiksmas – teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams. Kaip minėta, pagal ABTĮ 45 straipsnio 2 dalį prašymą dėl išlaidų atlyginimo, nepaduotą teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Remiantis ABTĮ 8 straipsnio 3 dalimi, bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas tais atvejais, kai pagal įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymas neįpareigoja teismo, rašytinio proceso tvarka nagrinėjančio vienos proceso šalies prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, pranešti apie šio atskirojo procesinio veiksmo atlikimą kitai proceso šaliai. Kita vertus, tai neatima iš pareiškėjo teisės domėtis nagrinėjamos administracinės bylos procesu ir prašyti teismo suteikti jam visą informaciją dominančiais klausimais, tame tarpe pateikti bylos dokumentų kopijas (ABTĮ 51 str.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2010 m. vasario 25 d. priimtos teismo nutarties nuorašas buvo tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui (b. l. 102), H. J. apskundė šią nutartį atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (b. l. 115-116), pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti ir išdėstė visus savo nesutikimo su minėta nutartimi argumentus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog, neinformavus pareiškėjo apie atsakovo prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikimą ir apie šio prašymo nagrinėjimą, buvo ženkliai pažeistos pareiškėjo procesinės teisės. Todėl šiuo pagrindu jau minėtos ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat netaikytinos.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis negali būti naikinama remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo H. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.